TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Užsieniečiams griežtinamos sąlygos kurtis Lietuvoje

2014 09 29 6:00
K. Glaveckas Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime subrendo siūlymas griežtinti sąlygas užsieniečiams, užsiimantiems ar planuojantiems užsiimti verslu Lietuvoje ir šiuo pagrindu norintiems gauti leidimą laikinai gyventi mūsų šalyje. Tačiau numatyta ir tam tikrų paskatų – daugiau pinigų investavę ir daugiau darbo vietų sukurę užsieniečiai mūsų šalyje galėtų apsigyventi ilgesniam laikui.

Investicijos – bent 50 tūkst. litų

Pagal dabar galiojančią tvarką, leidimas laikinai gyventi mūsų šalyje gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją kaip savininkas ar bendraturtis. Įmonės įstatinio kapito vertė turi būti ne mažesnė kaip 50 tūkst. litų. Užsieniečiui, ketinančiam užsiimti teisėta veikla, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduodamas vieneriems metams. Nutraukęs veiklą užsienio pilietis privalo išvykti iš mūsų šalies.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlo keisti įstatymą ir numatyti, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, užsiimančiam teisėta veikla Lietuvoje, gali būti išduodamas tik jeigu jo įmonė veikia ne mažiau kaip pusmetį. Jos nuosavo kapitalo ar turto vertė turėtų sudaryti ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų (beveik 97 tūkst. litų). Iš jų bent 14 tūkst. eurų (daugiau nei 48 tūkst. litų) turėtų būti užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas. Taip pat įmonėje turėtų būti įsteigtos bent trys darbo vietos. Leidimo laikinai gyventi mūsų šalyje prašantis užsienietis turėtų būti bendrovės vadovas, valdybos narys ar akcininkas, kurio akcijų vertė – ne mažiau nei 1/3 įmonės įstatinio kapitalo.

Vertins, ar įmonės nefiktyvios

Užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, leidimas laikinai gyventi būtų išduodamas vieniems metams, o keičiamas 2 metams. Kitos šalies piliečiui, kuris į įmonės nuosavą kapitalą (turtą) investavo ne mažiau kaip 260 tūkst. eurų (apie 900 tūkst. litų), įmonėje įsteigtos ne mažiau kaip penkios darbo vietos, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metams.

Išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi.

Diktuoja ir geopolitinė situacija

Seimo BFK pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas teigė, kad daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių griežtėja reikalavimai norintiems gauti laikinus leidimus gyventi. Panašia linkme esą žengiama Latvijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje. „Didelė dalis žmonių, gavusių laikinus leidimus gyventi, užsiėmė ne verslo pradėjimu, darbo vietų kūrimu, o tiesiog nusipirko leidimus apsigyventi. Esant dabartinei geopolitinei situacijai tai turi tam tikrų aspektų“, - pažymėjo jis.

Anot K. Glavecko, teisėtos veiklos pagrindu išduodami leidimai laikinai gyventi mūsų šalyje turi atitikti turinį, t.y. kad į mūsų šalį atvykę užsieniečiai iš tiesų vystytų verslą, kurtų darbo vietas. Jis paminėjo Kanadą, kurioje norintys įsikurti užsieniečiai į verslą turi investuoti mažiausiai 1 mln. Kanados dolerių (apie 2,4 mln. litų) ir sukurti ne mažiau kaip 8 darbo vietas.

K. Glaveckas nesibaimina, kad rimtus planus kurti verslą Lietuvoje puoselėjantys, bet didesnių sumų tam neturėsiantys užsieniečiai aplenks mūsų šalį. „Nemanau, kad taip bus. Skirtumas sumose nėra toks didelis. Tų, kas jau nutaręs, nori Lietuvoje kurti verslą, tai nesustabdys. Tie, kurie nori pigiau įsigyti leidimą gyventi, gali turėti problemų“, - aiškino Seimo BFK vicepirmininkas.

Prašosi rusai, baltarusiai

Migracijos departamento duomenimis, 2013 metais ir šių metų pirmą pusmetį daugiausiai prašymų išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikė Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Gruzijos, Azerbaidžano, JAV, Kinijos, Izraelio, Armėnijos, Turkijos, Moldovos ir Uzbekistano piliečiai. Akivaizdžiai didėja Pakistano, Indijos, Nigerijos, Irako, Irano, Libano piliečių, norinčių laikinai apsigyventi mūsų šalyje, skaičius.

Migracijos departamento Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės Miglės Juknevičienės teigimu, pernai daugiausia prašymų gyventi mūsų šalyje pateikta šeimos susijungimo, teisėtos veiklos pagrindu (t. y. įsteigė arba įsigijo Lietuvoje įmones ir ketina vykdyti (vykdo) veiklą), taip pat tuo dėl leidimų dirbti. Tos pačios tendencijos išlieka ir 2014 metais.

Pernai išduoti ar pakeisti leidimą gyventi mūsų šalyje teisėtos veiklos pagrindu pareikė 4,6 tūkst., o šiemet per pirmąjį pusmetį – beveik 2,5 tūkst. užsieniečių. Pernai ir šiemet daugiausiai tokių prašymų pateikė Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Pakistano, Gruzijos, Irano, JAV, Kazachstano, Libano piliečiai.

Statistikos nerenka

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) specialios statistikos dėl užsienio piliečių, turinčių leidimą laikinam gyvenimui Lietuvoje, nustatytų mokestinių pažeidimų neturi.

Pasak VMI atstovo spaudai Dariaus Butos, nustačius riziką ar pažeidimus, kad užsienio piliečiai nevykdo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ar sumokėjimo prievolių Lietuvoje, jiems taikomos tokios pat poveikio priemonės kaip ir Lietuvos gyventojams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"