TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Užsienietiškos pavardės - lotyniškais rašmenimis

2007 05 29 0:00
VU Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona: "Kalbame ne apie lietuviškas, o apie svetimas pavardes. O jos yra tokios, kokios yra, ir ne mūsų reikalas jas reguliuoti ar dar ką nors su jomis daryti."
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Teisininkų ir kalbininkų parengtas įstatymo projektas gali likti tik popieriuje, jei Konstitucinis Teismas neperžiūrės prieš aštuonerius metus priimto savo sprendimo

Netrukus kaimynai lenkai greičiausiai praras motyvą priekaištauti Lietuvai dėl ne originalaus, o sulietuvinto jų pavardžių rašymo. Trečiadienį Vyriausybė svarstys Vardų ir pavardžių įstatymo projektą, leidžiantį nelietuviškus vardus, pavardes ir vietovardžius visuose dokumentuose, taip pat pasuose, rašyti originalo kalba lotyniškais rašmenimis. Tokia tvarka galiojo tarpukario Lietuvoje, šiuo metu jos laikomasi visoje Europos Sąjungoje (ES).

Vakar Vardų ir pavardžių įstatymo projektas, kurį parengė Teisingumo ministerija, buvo aptartas su premjeru. Jei, pritarus Vyriausybei, projektą palaimins ir Seimas, kitataučių pavardėse rašysime raides "w", "q", "x" ir nekeisime jų į "v", "k" ar "ks". Vis dėlto priimti įstatymą gali sutrukdyti 1999 metais priimtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, pagal kurį asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Tiesa, kaip teigia kai kurie teisininkai, tokią nuostatą būtina koreguoti vien dėl to, kad minėti pasai Lietuvoje jau neišduodami.

Sovietinis palikimas

"Iki šiol mes buvome išimtis Europos Sąjungoje. Dirbtinis svetimvardžių sulietuvinimas įvestas dar sovietų laikais, rašyta pagal tarimą. Lietuvių kalbos komisija ne kartą siekė, kad bent mokslinėje akademinėje literatūroje svetimvardžiai būtų rašomi autentiškai, bet sovietinė cenzūra tai draudė", - po susitikimo pas premjerą kalbėjo Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis. Pasak diplomato, svetimvardžių sulietuvinimas žmonėms kelia nemažai problemų. Asmuo, Lietuvoje gavęs dokumentą, kuriame jo pavardė parašyta kitaip, savo tėvynėje gali patirti nemažai kliūčių kad ir dėl nuosavybės ar bankuose. "Tavo pavardė - tavo juridinis identitetas, tavo prekės ženklas. Sulietuvindami tą svetimvardį darome jį sunkiai atpažįstamą. Esama diplomatų, kurie užsienyje yra susiradę žmonas ar vyrus. Kai jie grįžta, privaloma tvarka turi keisti savo vaikams pavardes", - tvirtino ministerijos sekretorius.

Daugiausia pretenzijų Lietuvai dėl pavardžių rašymo turi Lenkija. Derybos dėl to vyksta jau gerą dešimtmetį. Lenkijoje lietuviškos pavardės jau dvejus metus rašomos autentiškai.

Pasikeitė aplinkybės

Iki šiol Lietuvoje galioja 1991 metais Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtas nutarimas, numatantis, kad piliečių vardai ir pavardės pasuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis.

Kaip LŽ sakė Vardų ir pavardžių įstatymo projekto rengimo darbo grupės vadovė teisingumo viceministrė Eglė Radušytė, šešiolikos metų senumo dokumentas negali išsamiai nustatyti visų vardų rašymo, suteikimo, keitimo, taisymo procedūrų. Todėl ir sumanyta parengti projektą, kuriame detaliai būtų aptariama, kaip reikėtų reguliuoti šiuos klausimus.

Pasak viceministrės, svetimų pavardžių nelietuvinimo poreikis atsirado dėl narystės ES, laisvo asmenų judėjimo, mišrių santuokų ir užsienyje gimusių vaikų gausėjimo. Atėjo laikas teisiškai reguliuoti, kaip surašant mišrias santuokas, naujagimius rašyti sutuoktinių ir vaikų pavardes.

Panašus projektas buvo parengtas prieš porą metų. Tačiau tuomet jo priimti nepavyko, nes įžvelgtas prieštaravimas Konstitucijai. "Darbo grupė, pradėjusi darbą, svarstė, ar tobulinti senąjį, ar rengti naują projektą. Nutarta plačiau pasižiūrėti į šią problemą ir išspręsti įvairius klausimus", - aiškino E.Radušytė.

Vienos nuomonės nėra

1999-aisiais KT priėmė sprendimą, pagal kurį piliečio vardas ir pavardė pase turi būti rašomi valstybine kalba. Baiminamasi, jog ši nuostata gali pakišti koją ir naujam projektui.

"Pirmiausia 1999-ųjų KT sprendimas aiškino 1991 metų Aukščiausiosios Tarybos nutarimo nuostatų ir Konstitucijos atitikimą", - sakė E.Radušytė. Jos teigimu, po 1999-ųjų daug kas pasikeitė, Lietuva tapo ES nare. Galimas dalykas, kad jei šiandien būtų keliamas konstitucingumo klausimas, viskas priklausytų nuo to, kaip jis būtų formuluojamas. "Konstitucinis Teismas pateikė aiškinimą būtent dėl piliečių vardų rašymo asmens pasuose, dokumentuose, kurių šiandien nebėra", - priminė viceministrė. Anot jos, tam tikros aplinkybės verčia ir konstitucinės teisės specialistus įvairiai mąstyti apie galimus pokyčius šioje srityje. "Vienos nuomonės nėra, kiek teisininkų - tiek nuomonių", - pridūrė E.Radušytė.

Kitur neperrašo

Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotojos Jūratės Palionytės, iš esmės pavardes pagal tarimą perrašo tik lietuviai ir latviai. Pagrindinis dalykas, dėl kurio nesutaria kalbininkai: ar laikyti kitų šalių piliečių vardus, pavardes, vietovardžius lietuvių kalbos faktu, ar ne.

Paklausta, kaip lietuvių pavardės rašomos užsienyje, J.Palionytė atsakė, jog iš turimos informacijos matyti, kad jos neperrašomos. "Žinoma, kai kada gali neuždėti kokio nors paukščiuko, bet pavardė dėl to labai nepasikeičia", - teigė ji.

Anot J.Palionytės, dažniau problemų kyla dėl pavardžių perskaitymo. Pavyzdžiui, sunkumų turi italai, skaitydami prancūziškas ar ispaniškas pavardes, ir priešingai, tačiau niekas dėl to per daug nesijaudina. "Jokių kalbinių priežasčių, kad svetimus vardus ir pavardes galima būtų rašyti lotynišku pagrindu, nėra, o su KT tegul aiškinasi politikai", - pažymėjo ji.

Problemos neįžvelgia

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona LŽ sakė tikrai nematąs nieko baisaus, kad, pavyzdžiui, vardas "Valteris" bus rašomas su "w". "Kalbama ne apie lietuviškas, o apie svetimas pavardes. O jos yra tokios, kokios yra, ir ne mūsų reikalas jas reguliuoti ar dar ką nors su jomis daryti", - pabrėžė dekanas.

Drauge jis pripažino, kad skaitant tokias pavardes gali kilti sunkumų. Tačiau tai tikrai nedidelė problema. Kur kas sunkiau būtų žmogui, atvykusiam iš Lenkijos ir Lietuvoje gavusiam dokumentus su "v" vietoj "w". Grįžęs namo ir nusipirkęs gabalą žemės jis būtų apkaltintas sukčiavimu ar dokumentų klastojimu.

Paklaustas, kodėl kalbininkai gana prieštaringai vertina parengtą projektą, A.Smetona sakė, jog logiškai mąstantys kolegos tikrai nesijaudina. "Jei laikysimės Lietuvių kalbos instituto nuomonės, kad svetimos pavardės nėra mūsų kalbos sistemos dalis, išvada peršasi pati - nėra ko dėl to sukti galvos", - dėstė dekanas.

A.Smetona atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju kalbama tik apie vardų ir pavardžių rašymą pasuose ar kituose dokumentuose. "Tai visiškai nereiškia, kad taip reikia rašyti laikraštyje, net priešingai reiškia, kai kalbama apie pradinuko vadovėlį. Ten viskas turi būti transkribuota, to ir svarstyti nereikia", - kalbėjo dekanas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"