TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Užsienio lietuvių netenkina įstatymo pataisa dėl vaikų pilietybės

2015 11 13 15:26
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Įstatymo pataisa, siūlanti Lietuvos pilietybę išsaugoti užsienyje gimusiems vaikams, yra geras žingsnis, tačiau nepakankamas, teigia Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Seimo komisija.

„Norime pasidžiaugti, kad žengtas žingsnis pirmyn. (...). Komisija pritarė Pilietybės įstatymo pakeitimui, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas, tai yra siūloma išbraukti sąlygą, kad toks asmuo iki 21 metų turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė komisijos narė Irena Gasparavičiūtė.

Šią savaitę posėdžiavusi PLB ir Seimo komisija jokio dokumento tuo klausimu nepriėmė, tik pareiškė poziciją.

„Taip pat komisija pritarė įstatymo pakeitimui, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išsaugoma, jeigu asmuo ją įgijo gimdamas, supaprastinta tvarka arba natūralizacijos tvarka, arba Lietuvos pilietybė buvo atkurta ir jeigu asmuo turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei“, – teigė I.Gasparavičiūtė.

Anot jos, šie pakeitimai išspręstų tikrai didelės dalies Lietuvos piliečių problemą dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo, tačiau ne visų.

„Išeitų paradoksas, kad mama pilietybę prarastų, bet vaikas pilietybę išsaugotų visam laikui. Tačiau tų vaikų, gimusių mišriose santuokose arba užsienyje, problema išsispręstų. Jis neturėtų būdamas 21 metų pasirinkti, kurios pilietybės atsisakyti“, – teigė PLB atstovė.

Tuo pačiu komisija pakartojo anksčiau reikštą poziciją, kad nepritaria sumanymui surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

„Komisijos nuomone, šiuo metu nėra tinkamas laikas rengti referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo“, – sakė I.Gasparavičiūtė.

Lietuvos Seimui yra likęs vienas balsavimas, kad minėtos Pilietybės įstatymo pataisos būtų priimtos.

Pagal jas, užsienyje ar mišriose šeimose gimę lietuvių vaikai automatiškai išsaugotų dvigubą pilietybę.

Šiuo metu Pilietybės įstatymas leidžia dvigubą pilietybę asmenims, kurie kitą pilietybę įgyja gimdami, tačiau sulaukę 21-erių jie privalo rinktis Lietuvos arba kitos valstybės pilietybę. Dviguba pilietybė taip pat leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė okupacijos metu iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

Dviguba pilietybė neleidžiama tiems, kurie išvyko iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo, bet užsienio lietuviai siekia, kad būtų įteisintas dvigubos pilietybės institutas.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti naudoti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Apie pilietybę kalbantis Konstitucijos 12 straipsnis gali būti keičiamas tik referendumo. Seime šiuo metu svarstomas siūlymas referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo surengti kitąmet spalį kartu su Seimo rinkimais.

Pagal įstatymą, pataisa būtų priimta, jeigu už ją balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"