Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Užsienio politika – ant senų bėgių

 
2017 03 04 6:00
Linas Linkevičius pripažįsta, kad diplomatinės veiklos laimėjimus apibrėžti skaičiais – nerealu. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kalbėdamas apie naujosios Vyriausybės programos priemonių plane numatytus užsienio politikos prioritetus, teigia, kad artimiausius ketverius metus svarbiausi tikslai bus nacionalinis saugumas ir ekonominė diplomatija. Opozicijos atstovai stebisi, jog daugelis svarbių darbų planuojami tik kadencijos pabaigai, taip pat pasigenda tvirtesnių mūsų diplomatijos architektų kontaktų su strategiškai svarbiomis valstybėmis.

Prieš kelias dienas paskelbtame plane, kurį žadama tikslinti dar kelias savaites, užsienio politikos ir šalies gynybos srityje numatoma įgyvendinti 14 svarbiausių darbų. Tarp jų minimi siekiai stiprinti strateginius santykius su JAV, Vokietija, Prancūzija ir Jungtine Karalyste (JK), įgyvendinti pernai NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Varšuvoje priimtus sprendimus, užtikrinti Lietuvos strateginius interesus priimant Europos Sąjungos (ES) sprendimus, taip pat kelti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės branduolinės saugos klausimą, ginti mūsų šalies interesus, JK rengiantis pasitraukimui iš ES, toliau gilintis į Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos problemas, o kartu toliau stiprinti santykius su Šiaurės šalimis ir Lenkija. Didžiąją dalį suplanuotų darbų žadama įgyvendinti ne artimiausiu laikotarpiu, bet iki 2020 metų vidurio, taigi baigiantis šios Vyriausybės kadencijai.

Kaip ir visame priemonių plane, užsienio politikos srityje numatomi darbai skirstomi į konkrečias temas, taip pat nurodomi iki 2020 metų planuojami rezultatai, nors šią sritį koordinuojantis užsienio reikalų ministras L. Linkevičius pripažįsta, kad diplomatinės veiklos laimėjimus apibrėžti skaičiais – nerealu.

„Kalbant apie užsienio politiką, yra gal tik keletas krypčių, kurias galima įvertinti konkrečiais skaičiais – pavyzdžiui, užsienio prekybą, prekių apyvartą, numatomą vizų išdavimą ir panašiai. Bet jei kalbame apie diplomatiją, tarkime, santykius su Lenkija, prie jų neprijungsi ampermetro ir nepamatuosi“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ kalbėjo jis.

Svarbiausios kryptys

L. Linkevičiaus priemonių plane išskyrė kelis pagrindinius būsimosios veiklos prioritetus, pirmiausia – nacionalinio saugumo stiprinimą, įgyvendinant NATO viršūnių susitikimuose įtvirtintus sprendimus. „Sieksime įtraukti mūsų strateginius partnerius, kad jie įsipareigotų nuosekliai, kaip sutarta, vykdyti priimtus sprendimus, pirmiausia dėl dabar vykstančio priešakinių pajėgų dislokavimo. Tai ir apibrėžia mūsų santykius su JAV, Vokietija, kitomis šalimis“, – aiškino jis.

Kitas svarbių darbų blokas, ministro teigimu, – ekonominiai santykiai. „Mūsų ekonominė diplomatija pastaruoju metu suaktyvėjusi, yra įsteigta Ekonominės diplomatijos taryba, kuri gana sėkmingai veikia, deriname sutartis, susitarimus, verslo misijas, skiriame savo atstovus. Šiuo metu iškėlėme integruotas užduotis visoms diplomatinėms atstovybėms, ar tai būtų ambasadorius, ar kurios nors krypties atašė. Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad 2017 metai bus lemiami, siekiant narystės Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje“, – sakė L. Linkevičius.

Trečioji kryptis, anot ministro, – santykiai su kaimynais bei Lietuvai prioritetiniu Šiaurės-Baltijos regionu. „Šia kryptimi vyksta labai sėkmingas bendradarbiavimas. Kartu kalbame ir apie Lenkiją, su kuria stengiamės palaikyti kiek įmanoma pragmatiškus santykius, įtraukiant ir ekonominius klausimus“, – tikino jis.

Žygimantas Pavilionis: „Tame plane matau tik biurokratinį aprašymą to, kas jau realiai vyksta, bet ne strateginius tikslus.“

Šiaurės kryptimi Vyriausybė per kadenciją ketina nuo dabartinių 11-kos iki 14-os padidinti aukšto lygio susitikimų skaičių. Bendradarbiaujant su Lenkija numatoma nuo 5 iki 8 padidinti susitikimų su aukšto lygio atstovais skaičių, taip pat pagerinti mokymosi sąlygas keturiose Lenkijoje esančiose lietuviškose mokyklose.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nario, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovo, buvusio Lietuvos ambasadoriaus JAV Žygimanto Pavilionio manymu, Lietuvos dialogas su Šiaurės šalimis ir šiuo metu vyksta sklandžiai. Kur kas didesnė problema, pasak jo, yra mūsų šalies negebėjimas dirbti su Lenkija, taip pat ir su kitomis Vidurio Europos šalimis.

„Deja, kol kas mūsų kairioji valdžia nurašo Lenkiją, taip pat ir Didžiąją Britaniją, kaip Briuselio nelabai mėgstamas valstybes, su kuriomis bendrauti tarsi nėra labai politiškai korektiška. Todėl mes nelabai įsitraukiame į įvairias iniciatyvas, kurias šios šalys, beje, palaikančios tvirtą tarpusavio ryšį, mums siūlo. Kol savo stygas derinsime tik su Briuseliu, bet ne su Varšuva ir Londonu tiesiogiai, tikėtis, kad bet kokie veiklos planai duos rezultatų, būtų naivu“, – aiškino parlamentaras.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, Žygimantas Pavilionis.

Strateginės šalių grupės

Kaip minėta, vienas pagrindinių numatomų siekių – plėtoti strateginius santykius su JAV, Vokietija, Prancūzija ir JK. Ministrų kabinetas planuoja suintensyvinti susitikimus su šių valstybių atstovais, taip pat rengti reguliarius JAV Kongreso patarėjų vizitus į Lietuvą ir mūsų šalies parlamentarų išvykas už Atlanto, tartis dėl didesnės finansinės bei ekspertinės paramos vystomiems kariniams pajėgumams, taip pat organizuoti „Vokietijos metus“ bei stiprinti vokiečių kalbos mokymą.

Kartu numatoma atnaujinti Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės veiksmų planą bei įgyvendinti Naują Baltijos šalių ir JK bendradarbiavimo formatą, į jį įtraukiant ir reguliarius valstybių premjerų susitikimus.

Įgyvendinus šias priemones, planuojama, kad aukšto lygio susitikimų su JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir JK atstovais skaičius nuo 18 (tiek jų buvo 2016 metais) padidės iki 20-ties 2020 metais.

Ž. Pavilionio manymu, šiuo metu svarbiausias uždavinys Lietuvai būtų sukurti tokius santykius su JAV, kad mūsų šalis galėtų tikėtis naujojo šios šalies prezidento Donaldo Trumpo vizito. „Turime ne padidinti, bet patrigubinti resursus, skiriamus darbui su JAV – ar tai būtų diplomatiniai, ar politiniai, ar parlamentiniai, ar verslo ryšiai. Politinis dialogas turėtų būti svarbiausias dalykas, bet šiuo metu į mūsų šalį važiuoja vis mažiau JAV kongresmenų – dėl įvairių priežasčių, taip pat ir dėl to, kad mes patys nelabai sugebame užmegzti su jais dialogą. Deja, Vyriausybės priemonių plane matau tik biurokratinį aprašymą to, kas jau realiai vyksta, bet ne strateginius tikslus“, – teigė jis.

Rytų problematika

Priemonių plane Vyriausybė deklaruoja sieksianti plėtoti demokratinėmis vertybėmis grįstą ir nacionalinio saugumo interesus atitinkančią Rytų partnerystę. Veikiant šia kryptimi, jau iki šių metų pabaigos ketinama užbaigti Asociacijos susitarimo su Ukraina ratifikavimo ir bevizio režimo suteikimo Gruzijai ir Ukrainai procedūras. Apibrėžiant probleminius santykius su Rusija, plane deklaruojamas siekis iki 2018 metų pabaigos demarkuoti Lietuvos ir kaimynės valstybės sieną, taip pat – po trejų metų surengti Vilniaus Rusijos forumą.

Kaip atskiras punktas išskiriamas Baltarusijos Astravo atominės elektrinės klausimas. Spręsdama šio grėsme mūsų nacionaliniam saugumui laikomo statinio problemą, Vyriausybė planuoja formuoti bendrą Baltijos šalių poziciją, kad būsimoje jėgainėje gaminama elektra nepatektų į Europos rinką, taip pat įtraukti šį klausimą į ES užsienio bei energetikos politikos prioritetų sąrašą. Visus šiuos darbus ministrų kabinetas numato atlikti 2020-aisiais.

„Su Astravo projektu jau dabar labai vėluojame. Norėdami, kad elektrinė nepradėtų veikti, kaip planuojama, 2018–2019 metais, jau dabar turime maksimaliai visas politines jėgas mesti šiam klausimui spręsti, bet kokių nors judesių šia kryptimi vis dar nematau. Kol kas yra tik įvairūs paaiškinimai, įvairios demonstracijos, bet ne nuoseklus valstybinis darbas, į kurį būtų pajungtas kiekvienas atsakingas žmogus, kiekvienas Seimo narys“, – situaciją apibūdino Ž. Pavilionis.

Seimo URK atstovo manymu, Vyriausybės pateiktas priemonių planas rodo, kad užsienio politikoje Lietuva toliau bando riedėti tais pačiais bėgiais, kas iki šiol nedavė ženklių rezultatų. „Matyt, nematoma reikalo strategiškai kreipti savo politikos, juolab kad daugelyje mums svarbių šalių šiuo metu įsitvirtinusios dešiniosios jėgos, o diplomatija nėra tik techniniai dalykai, bet ir vertybinės politinės nuostatos, kurios labai dažnai sieja arba nesieja užsienio politikos formuotojus. Šiuo metu nematau emocinio – politinio ryšio, kuris egzistuotų tarp mūsų vykdančiųjų valdančiosios daugumos užsienio politikos architektų, ir tų šalių, kurios mums gyvybiškai svarbiausios“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"