TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Užsienio politikos vandenys skrosti solidžiai

2016 01 06 6:00
L. Linkevičius vakar apžvelgė pagrindinius praėjusių metų diplomatinės tarnybos darbus, svarbiausius užsienio politikos įvykius bei 2016 metų prioritetus. LŽ archyvo nuotrauka

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius prognozuoja, kad dėl plūstančių migrantų Šengeno erdvei šiais metais kils nemažai iššūkių. Situacijos dramatizuoti nelinkęs diplomatijos vadovas mano, kad suvaldyti krizę padėtų sustiprinta Europos Sąjungos (ES) išorinės sienos kontrolė ir atvykėlių registracija.

Kai kurių Europos valstybių sprendimas įvesti sienų kontrolę dėl plūstančių migrantų ministrui primena domino efektą, kuris kelia pavojų visai laisvo judėjimo Šengeno erdvei. „Vieni daro išvadas, kad tai jau yra Šengeno pabaiga. Bet aš sakyčiau, kad kai kurios minimalios priemonės gal ir turi būti pritaikytos laikinai tam, kad būtų išsaugota tai, kas sukurta“, – teigė ministras.

L. Linkevičius vakar apžvelgė pagrindinius praėjusių metų diplomatinės tarnybos darbus, svarbiausius užsienio politikos įvykius ir 2016 metų prioritetus. Ekspertų nuomone, pernai Lietuvos vykdyta užsienio politika atrodė gana solidžiai – ypatingo proveržio nebūta, tačiau nuoseklumas išlaikytas.

Būtina matyti visumą

Ministro teigimu, tarptautinių sankcijų Rusijai likimas pirmiausia priklausys nuo pačios Maskvos veiksmų įgyvendinant Minsko susitarimus dėl karinio konflikto Ukrainoje sureguliavimo. „Kamuolys Rusijos pusėje. Absoliučiai. Pripažįstu, kad yra įvairių kalbėjimų ir raginimų, bet esame sutarę, kad sankcijos sąlygotos Minsko susitarimų vykdymu. Kol kas nėra ženklų, kad jie vykdomi“, – sakė L. Linkevičius. Kartu ministras atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju būtina matyti įvykių visumą. „Ne tik agresiją ir okupaciją, kuri tęsiasi Ukrainoje, bet ir kitus regionus, pavyzdžiui, tai, kas vyksta Sirijoje. Tikrai yra šalių – mes tai matome viešojoje erdvėje, – kurios norėtų ir bendradarbiauti, ir spausti, ir ieškoti kokio nors optimalaus kelio“, – teigė jis.

Kovo viduryje turėtų būti peržiūrėti su Rusijos karine agresija susijusių asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašai. Kiekvienu atveju bus sprendžiama individualiai. Sankcijos Rusijos įmonėms galios iki liepos pabaigos.

Spręsdama migrantų krizę ES turi sustiprinti išorinės sienos kontrolę ir užtikrinti atvykėlių registraciją, nes, pasak ministro, įtampa Sirijoje ir Artimųjų Rytų valstybėse kol kas nesudaro prielaidų tikėtis migrantų srauto mažėjimo. Anot L.Linkevičiaus, tik įgyvendinus šiuos sprendimus Lietuva galėtų svarstyti apie papildomus įsipareigojimus dėl pabėgėlių priėmimo. Anksčiau Vyriausybė sutiko su Briuselio siūlymu per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos.

Kaip vieną didžiausių praėjusių metų laimėjimų užsienio reikalų ministras paminėjo pasibaigusį dalyvavimą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos veikloje.

Buvome nuoseklūs

Rytų Europos studijų centro vadovas Laurynas Kasčiūnas 2015 metų Lietuvos užsienio politikos pastangas apibūdino lakoniškai, teigdamas, kad „darėme tai, ką ir turėjome daryti“.

„Buvome nuoseklūs dėl Rusijos sankcijų ir visada, kiek įmanoma, ypač JT Saugumo Taryboje, neleidome iš darbotvarkės dingti Ukrainos klausimui. Buvome ta valstybė, kuri kalbėjo, kad sankcijos Rusijai turi būti labai aiškiai siejamos su Minsko susitarimu, ir tas sąsajas gynėme iki galo. Labai aiškiai laikėmės pozicijos: NATO mūsų regione turėtų sutelkti kuo daugiau atgrasymo priemonių, kad galėtume jaustis visavertėmis Aljanso narėmis“, – LŽ sakė politologas.

Tačiau, jo nuomone, kartais vertėtų „nesitaikstyti su lemtimi, kad esame maža valstybė, turinti būtinai šlietis prieš didžiųjų“. Pasak eksperto, savo tapatybę reikėtų suvokti ir „kaip galimybę patiems kurti tam tikrą aplinką, balansuoti, žaisti tarptautinių institucijų koridoriuose tarp didžiųjų žaidėjų“. L. Kasčiūnas prognozavo, kad artimiausiu metu tokia galimybė gali pasitaikyti. Pasak jo, kai kurie dabartinės Lenkijos valdžios sprendimai gali kelti tam tikros įtampos ES. „Šiuo požiūriu mums gal nereikėtų „įsipaišyti“ į chorą šaukiančiųjų ir kritikuojančiųjų dabartinę Lenkijos vyriausybę dėl kai kurių vidaus politikos niuansų. Save reikėtų matyti kaip tam tikrą moderatorių arba valstybę, kuri gali padėti Lenkijai susikalbėti su ES valstybėmis. Štai tokio lygmens žaidimo norėtųsi. Be abejo, suvokiant realią politinę situaciją“, – sakė politologas.

Proveržio nebūta

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Mindaugo Jurkyno teigimu, mažos valstybės užsienio politika turi remtis noru išlaikyti bent minimalų savo poveikį. Tam valstybė turi plėsti bendradarbiavimo ryšius, ieškoti sąjungininkų, kurie vadovaujasi panašiomis vertybėmis ir interesais. „Esant neramiai geopolitinei situacijai, kuri pasikeitė po Krymo okupacijos ir Rusijos agresijos, Lietuva ypatingo proveržio užsienio politikoje nepasiekė, bet ir blogo nepadarė“, – LŽ sakė M. Jurkynas.

Pasak jo, saugumo stiprinimo klausimai su kaimyninėmis Baltijos, Skandinavijos šalimis, Lenkija išliko „to paties lygio“. „Gal daugiau būta apsikeitimo informacija, sutarimo dėl Rusijos, tai ir rodo nepanaikintos sankcijos“, – teigė M. Jurkynas.

Kita vertus, kai kuriose srityse Lietuvos aktyvumas ypač matomas ir vertinamas (energetinis saugumas, Rytų kaimynystė, parama Gruzijoje, Ukrainoje, Moldovoje vykdomoms reformoms). Politologas taip pat priminė, kad be Lietuvos diplomatų aktyvumo,

pateiktų argumentų nebūtume sulaukę ir didesnių NATO saugumo garantų. M. Jurkyno nuomone, ir toliau būtina plėtoti dialogą su JAV, nes tai vienintelė strateginė partnerė, galinti suteikti garantijų. Santykiai su kaimyne Lenkija, anot politologo, yra drungni. Kad jie imtų šiltėti, ekspertas tvirtino kol kas prielaidų nematantis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"