TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Užsienio žiniasklaidos perrėkti neįmanoma

2011 08 16 0:00
J.Caspersen: "Po nepriklausomybės atkūrimo išvykę lietuviai dabar "nuskalpuoti" savo tautiečių."
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Šveicarų lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Caspersen teigimu, užsienio dienraščiuose mirgančios žinutės apie Lietuvą neretai nubraukia visas pastangas garsinti gimtojo krašto vardą.

Tėvynėje matanti didžiulę socialinę atskirtį, valdžios atotrūkį nuo žmogaus, tėvynainių nepagarbą vienas kitam J.Caspersen tvirtina, kad negebėjimas solidarizuotis kuria neigiamą Lietuvos įvaizdį ir užsienyje. Todėl jos vardą besistengiantiems garsinti išeiviams esą tai kartais tampa neįmanoma misija.

Apie naują Pilietybės įstatymo redakciją, Šveicarijos ir Lietuvos skirtumus bei išeivių negandas gimtajame krašte - išskirtinis "Lietuvos žinių" interviu su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos nare, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininke JŪRATE CASPERSEN.

- Per PLB suvažiavimą pristatėte naujos redakcijos Lietuvos pilietybės įstatymą. Kuo jis skiriasi nuo to, kurį vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė?

-Pagrindinė pozicija išliko ta pati - Lietuvos pilietybei reikalaujame prigimtinės teisės.

Tai savaime išspręstų visas problemas. Reabilituoti mūsų tėvynainiai, kuriems pilietybę atėmė okupantai, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo išvykę lietuviai dabar yra "nuskalpuoti" savo tautiečių, nors Konstitucija pabrėžia prigimtinę teisę į pilietybę. Kitos pilietybės suteikimo formos yra dirbtinės, bet prigimtinė teisė atėjo iš šios žemės, su tautos genofondu. Tad reikalaujame, kad įstatymas būtų išaiškintas pagrindinio Lietuvos įstatymo pagrindu.

- Kada ketinate naujos redakcijos įstatymą pristatyti Seimui?

-Dar neapsisprendėme. Pirmiausia reikia užsitikrinti, kad mus palaikytų parlamentarai. Jie turi suvokti, kad egzistuoja tokia prigimtinė teisė. Atrodo, kad šiuo metu viskas nutilo, tačiau iki mūsų tyla niekada nebuvo atėjusi, ką tik pristatėme šiemet gimusį judėjimą "Lietuvos pilietybei išlaikyti". Į jį aktyviai įsilieja lietuvių organizacijos, jis ir deklaruoja prigimtinę teisę.

- Ar nesibaiminate, kad PLB pastangos dar kartą atsimuš į griežtą prezidentės poziciją?

-Darosi įdomu, kodėl Seimas aklai paklūsta prezidentei. Seimo nariai yra skirtingų politinių pažiūrų, tačiau didelę galią turintis žmogus juos visus sugeba įtikinti. Teigiamai vertiname prezidentės veiksmus, kai ji daug kartų teisingai vetavo įstatymus. Tačiau čia atsiranda dviprasmybė: prezidentė gali vetuoti, mūsų požiūriu, ir neteisingus, ir gerus įstatymus, o parlamentarai lieka nuolankūs. Tačiau mes esame laisvi žmonės ir nesiliausime kovoti. Mūsų misija - įtikinti, kad tikslai, kurių siekiame, yra švarūs ir teisingi. Jais tiki labai daug žmonių.

- Papasakokite apie Šveicarijos lietuvių bendruomenę. Apie ją Tėvynėje mažai žinoma.

-Esame viena seniausių lietuvių bendruomenių, susikūrusi dar 1950 metais, nors lietuvių skaičius Šveicarijoje visada buvo nedidelis. Po Antrojo pasaulinio karo į Šveicariją pasitraukė iki 300 lietuvių. 1950 metais lietuvių bendruomenę sudarė vos 50 žmonių, ir šis skaičius išliko iki nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau negausi bendruomenė tarptautinėje arenoje visada kėlė Baltijos šalių nepriklausomybės klausimą. Šiuo metu bendruomenėje turime 140 aktyvių narių, aštuoni iš jų yra senosios kartos atstovai.

Kasmetinius susitikimus Vasario 16-osios proga rengiame Ciuriche, Jonines švenčiame prancūziškoje šalies dalyje - Lozanoje, o adventą - sostinėje Berne. Šveicarijos lietuvių bendruomenė turi šįmet 60-metį švęsiantį laikraštuką, interneto svetainę.

Taip pat parašėme knygą "Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje". Į ją surinkome medžiagą apie Šveicariją lankiusius lietuvių rašytojus, nuotraukomis įamžinome vietas, kuriomis jie keliavo, kokius kūrinius ten parašė. Knygoje aprašytas Maironis, Jonas Biliūnas, Šatrijos Ragana, Jurgis Baltrušaitis, Balys Sruoga, Salomėja Nėris. Tai buvo mūsų dovana Lietuvai tūkstantmečio proga. Be knygos, įrengėme memorialines lentas Maironiui ir prof. daktarui Juozui Eretui.

- Kokie šių dienų lietuviai ir kaip jie gyvena Šveicarijoje?

-Po nepriklausomybės atkūrimo įvažiavimas į Šveicariją buvo labai ribojamas: įvažiuoti buvo galima tik turint leidimą dirbti, bet dirbti nebuvo galima be leidimo gyventi. Todėl Šveicarijoje galėjo lankytis tik turistai. Nuo šių metų gegužės pagaliau panaikinti visi apribojimai. Lietuviai į Šveicariją dabar atvažiuoja iš kitų šalių, daugiausia iš Skandinavijos. Ji laikoma savotišku koridoriumi. Įgijus europinės patirties įvažiuoti į Šveicariją yra kur kas lengviau.

Praėjusių metų pabaigoje legaliai registruoti 759 imigrantai. Tačiau iš viso jų Šveicarijoje turėtų būti apie tūkstantį. Didelė dalis Šveicarijoje gyvenančių lietuvių yra studentai.

Lietuviai ten pasklido plačiai. Štai Ciuricho ligoninės neurologijos skyriaus vedėjas - lietuvis, jis atlieka neurologines operacijas žmonėms iš viso pasaulio. Yra ir žinomų advokatų, ginekologų, mokslininkų, dirbančių farmacijos srityje, įvairių kultūros darbuotojų, muzikų.

- Ar būdami emigrantai prisidedate prie Lietuvos ir jos vardo garsinimo?

-Man atvykus į Šveicariją 1992 metais vietos žmonės nežinojo, kas yra Lietuva. Teko jiems rodyti mūsų kraštą žemėlapyje ir kiekvienam atskirai pasakoti apie Lietuvą. Viskas pasikeitė, kai įstojome į Europos Sąjungą (ES). 2008 metais surengėme tarptautinę lietuvių kalbos konferenciją. Šveicarijos visuomenei ja priminėme, kad lietuvių kalba čia dėstyta beveik 60 metų. Kalbos buvo mokomi šveicarai, niekada nesilankę Lietuvoje. Prof. J.Eretas buvo pasakęs: "Jeigu norite išgirsti, kaip kalbėjo senieji indoeuropiečiai, pakalbėkite su lietuviu."

Tačiau Lietuvai įstojus į ES buvo atsisakyta kursų finansavimo, tad jau buvo atsiradęs poreikis priminti šveicarams jų pačių akademinę istoriją. Anksčiau minėtą knygą taip pat išleidome Lietuvos vardui garsinti. Ji parašyta vokiečių ir lietuvių kalbomis.

Kuo panašios ir kuo vis dėlto skiriasi Lietuva ir Šveicarija?

-Abi valstybės panašios ne tik savo dydžiu. XIX a. Šveicarija buvo atsilikęs agrarinis kraštas, bet per penkis dešimtmečius virto pirmaujančia šalimi. Tiek Šveicarija, tiek Lietuva kildina save iš žemdirbių. Tad temų pokalbiams su šveicaru lietuvis rastų ir dabar. Tačiau Šveicarija gerokai pranokusi Lietuvą mokslo, pramonės, farmacijos, aptarnavimo srityse. Šveicarai - darbšti tauta ir labai vertina sunkiai dirbantį žmogų. Jie galėtų būti arogantiški, bet to nėra. Milijonieriaus neatskirtumėte nuo paprasto žmogaus. Būtent tuo nuo Šveicarijos ir skiriasi Lietuva. Vos pralobęs ar į aukštesnį postą užkopęs lietuvis tai būtinai stengiasi pademonstruoti.

Šveicarijoje dedamos pastangos, kad darbuotojų atlygis nesiskirtų 10 kartų. Tačiau nedidelė socialinė atskirtis toje šalyje taip pat egzistuoja. Šveicarija vilioja aukštos kvalifikacijos žmones, kuriems negaili lėšų. Išsimokslinę žmonės nori emigruoti į šią valstybę, nes joje gali sėkmingai save parduoti.

- Ko Lietuvai labiausiai trūksta ir kokią neteisybę matote gimtinėje?

-Tėvynėje per 20 metų nuveikta labai daug. Mūsų tautai visada buvo išskirtinai svarbus estetinis grožis: puošti namus, tvarkyti gatves, patiems pasipuošti. Tai išskirtinis bruožas, bet rūpinimasis išore neretai užgožia esminį rūpestį dėl žmogaus. Lietuvoje labai ryški socialinė atskirtis, ypač daug skurdo provincijoje.

ES valstybėje neturėtų būti tiek daug skurdžiai gyvenančių žmonių. Būtina keisti požiūri į žmogų: ne tik skirti pinigų ir palikti likimo valiai, bet ir būtinai suteikti vilties, kad pasistengęs žmogus gali tapti kitoks.

Net kalbantis dviem lietuviams vienas visada norės būti viršesnis. Taip yra net šeimose, nepagarba labai akivaizdi. Atkūrus pagarbą vienas kitam, būtų galima daug ką pataisyti. Valdžia taip pat turėtų labiau rūpintis žmonėmis. Dabar atrodo, kad Seimo rūmai gyvena atskirą nuo visos Lietuvos gyvenimą.

Mums, išeiviams, kartais būna sunku garsinti savo tėvynės vardą. Užsienio spaudoje Lietuva dažnai lyginama su kitomis ES šalimis. Štai neseniai viename Šveicarijos laikraštyje buvo pateikta ES nedarbo statistika. Pagal šį rodiklį Lietuva yra antroje vietoje po Ispanijos. Šveicarijoje didžiuliu laikomas 4 proc. nedarbas, tad matant 17 proc. šveicarus apima siaubas. Kitas - Danijos - laikraštis neseniai skelbė: "Jei nenori būti užmuštas, atsisakyk idėjos gyventi Lietuvoje." Straipsnio autorius remiasi statistika, kuri teigia, kad Lietuvoje per metus užmušami devyni žmonės iš 100 tūkst. gyventojų. Europai tai baisūs skaičiai. Mums, išeiviams, tenka didžiulis darbas - perrėkti užsienio žiniasklaidą. O kartais to padaryti net neįmanoma...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"