TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Užsienyje be dokumento nepaliks

2016 05 25 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Viešėdami užsienyje dokumentus praradę lietuviai pagaliau galės lengviau atsikvėpti – jau šiemet nelaimės ištiktiesiems bus išduodami laikinieji pasai, kurie leis ne tik grįžti namo, bet ir tęsti suplanuotą kelionę.

Į užsienį išvykę ir ten asmens dokumentus praradę lietuviai pasakoja patyrę daug problemų, išgyvenę aibę keblių situacijų, bet nugalėję dėl to kilusius sunkumus. Ypač daug bėdų tenka įveikti tiems, kurie keliauja po atokesnius kampelius arba dokumentus praranda... ne darbo dienomis.

Teigiama, jog vien pernai Lietuvos ambasados ir konsulinės įstaigos užsienio šalyse nelaimėliams išdavė apie 12 tūkst. asmens grįžimo pažymėjimų. Įvertinusios problemos mastą ir atsižvelgusios į kitų valstybių patirtį, atsakingos Lietuvos institucijos pagaliau nusprendė specialiai tokiems atvejams sukurti laikinąjį pasą.

Ne viskas taip, kaip skelbiama

Portugalijoje viešėjusi Aistė M. (pavardė redakcijai žinoma) vieną dieną apsižiūrėjo, kad nebeturi asmens dokumento. Iki kelionės namo dar buvo likę daug laiko, bet ji nutarė neatidėlioti ir išsiaiškinti, kaip galės grįžti į Lietuvą. Pirmiausia Aistė M. nuvyko į Faro oro uostą, nes manė, jog ten pametė savo tapatybės patvirtinimą. Tačiau pareigūnai dokumento nebuvo radę. Jie patarė kreiptis į Lietuvos ambasadą Lisabonoje ir ant lapelio užrašė atstovybės telefono numerį. Beje, internete iki šiol tebėra informacija, kad tokia įstaiga vis dar veikia Lisabonoje, nors jau daugiau kaip prieš dvejus metus ją nutarta uždaryti, kaip ir mūsų šalies ambasadas Bulgarijoje bei Slovėnijoje. Tačiau Aistė M. to nežinojo, todėl nesėkmingai bandė prisiskambinti į ambasadą, o galiausiai nusprendė važiuoti į Portugalijos sostinę. Tik atvykusi nurodytu adresu ji įsitikino, kad Lietuvos atstovybės Lisabonoje jau nebėra.

Tuomet naršydama po internetą mergina perskaitė tokią informaciją: „Jeigu esate valstybėje, kurioje nėra Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, dėl „Emergency Travel Document“ galite kreiptis į Europos Sąjungos valstybę, su kuria Lietuvos Respublika yra pasirašiusi susitarimą dėl konsulinės pagalbos, o jei tokios šalyje nėra, į bet kurios nors kitos Europos valstybės ambasadą.“

Pradėjusi domėtis šia galimybe Aistė M. išsiaiškino, kad lietuviams Portugalijoje atstovauja Didžioji Britanija. Lietuvaitė daug kartų mėgino prisiskambinti į šios valstybės ambasadą, bet su jos darbuotojais taip ir nepavyko susisiekti – surinkus nurodytą numerį tekdavo dešimt minučių klausytis privalomojo informacijos įrašo, o paskui pokalbis tiesiog nutrūkdavo, taip ir nesulaukus, kad atsilieptų į rūpimus klausimus galintis atsakyti asmuo.

Lietuvos pilietei nepavyko gauti ir lenkų bei estų pagalbos. Šių šalių atstovybėse buvo aiškinama, kad „Emergency Travel Document“ išrašymas užtruks du mėnesius, arba darbuotojai nerado blankų, kuriuos būtina užpildyti. Aistė M. pagaliau sulaukė pagalbos vienintelėje vietoje – Lietuvos ambasadoje Ispanijoje. Iš Portugalijos mergina buvo priversta nukeliauti į Madridą ir čia ji gavo grįžimo namo dokumentą.

„Atsidūręs tokioje padėtyje nemaloniai nustembi, kad internete pateikiama netiksli informaciją, o Europos Sąjungos šalių valdininkai nesilaiko susitarimų. Būtų daug paprasčiau, jei grįžimo pažymėjimą galėtų išrašyti tos vietovės, į kurią atkeliavai ir kurioje netekai asmens tapatybės dokumento, policijos pareigūnai arba oro uosto darbuotojai“, – kalbėjo Aistė M.

Ambasada veikia tik darbo metu

Su panašia situacija susidūrė ir kita „Lietuvos žinių“ pašnekovė. Kristina G. asmens tapatybės kortelę prarado Nicoje. Apvogta mergina kreipėsi į vietos policiją. Ten sužinojo, kad grįžimo namo dokumentas gali būti išrašytas tik Prancūzijos sostinėje. Tačiau nei pinigų kelionei į Paryžių, nei maistui ar nakvynei ji nebeturėjo, o atstumas tarp šių miestų – daugiau kaip 900 kilometrų. Kristinai G. teko laukti piniginės perlaidos iš Lietuvos ir į Prancūzijos sostinę važiuoti traukiniu. Paryžiuje ji dar dvi dienas buvo priversta laukti, kol savaitgalį poilsiaujantys ambasados darbuotojai pradės dirbti.

„Tokiose įstaigose kaip Lietuvos atstovybės užsienio šalyse atsakingas asmuo turėtų budėti ir poilsio dienomis. Nelogiška, kad ambasada nei per šventes, nei savaitgaliais nedirba. Juk mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikoma sistema turėtų būti skirta žmogui padėti, o ne versti jį dar labiau kentėti. Valdininkai nepavargdami aiškina, esą dėl dokumentų klastojimo rizikos neįmanoma, kad jie būtų išduodami policijoje arba oro uoste. Bet juk dabar dokumentuose yra biometriniai duomenys, tereikia nuskaityti piršto atspaudą ir bus matyti visi svarbiausi asmens duomenys“, – priminė Kristina G.

Tobulins tvarką

Kol kas galioja tvarka, pagal kurią nuo vagišių nukentėję ar pasą pametę Lietuvos piliečiai iš svetimo krašto norėdami grįžti namo turi kreiptis į artimiausią ambasadą arba konsulinę įstaigą. Joje nustačius tapatybę išduodamas asmens grįžimo pažymėjimas, galiojantis tik kelionei į Lietuvą. Taigi jei žmogus, net ir suplanavęs ilgesnę išvyką ir įpusėjęs savo žygį, staiga netenka dokumento, jam belieka sukti namų link.

Lietuvos ambasados ir konsulinės įstaigos vien pernai užsienio šalyse išdavė apie 12 tūkst. asmens grįžimo pažymėjimų. Įvertinusios tai ir atsižvelgdamos į kitų Europos valstybių patirtį, atsakingos Lietuvos institucijos pagaliau ėmėsi kurti laikinąjį pasą, numatė jo išdavimo, apsaugos, galiojimo tvarką bei kitus svarbius aspektus.

Laikinasis pasas nuo Lietuvos piliečio paso skirsis spalva – jis bus melsvas. Antrame šio paso lape bus įklija su įrašytais svarbiausiais dokumento turėtojo duomenimis bei nuotrauka. Lapą ketinama sutvirtinti ir apsaugoti naujos technologijos laminatu. Jis sienos kontrolės pareigūnams leis labai lengvai atskirti originalą nuo galbūt padirbto dokumento. Vertinant tai, kaip šiuolaikiškai bus pagamintas dokumentas, manoma, jog laikinasis lietuviškas pasas bus vienas saugiausių Europoje.

„Jau netrukus su naujojo dokumento pavyzdžiu galės susipažinti kitos valstybės“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Asmens dokumentų išrašymo centro direktorius Ramūnas Žičkis. Kiekviena užsienio šalis turės patvirtinti pripažįstanti laikinąjį lietuvišką pasą, galiosiantį iki vienų metų. Pasibaigus patvirtinimo procedūrai, dokumentų blankai bus išsiuntinėti į Lietuvos ambasadas ir konsulines įstaigas.

Startą davė Seimas

2014 metų gruodžio 23-iąją Seimas priėmė Asmens tapatybės ir paso įstatymą, kuriame nustatyta, kad laikinasis pasas bus išduodamas piliečio prašymu, kai jis, būdamas užsienio valstybėje, praranda asmens tapatybės kortelę ar pasą, kai šie dokumentai tampa netinkami naudoti, baigiasi jų galiojimo laikas arba pilietis neturi galiojančio kelionės dokumento, bet pageidauja keliauti toliau. Įstatymui pritarė visi 95 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) ambasadorius ypatingiems pavedimams Vytautas Gudaitis „Lietuvos žinioms“ sakė, kad jei pavyks įgyvendinti visus sumanymus, susijusius su laikinuoju pasu, tuomet bus galima teigti, jog prasidėjo naujos kartos dokumentų era. „Svarstoma ir galimybė sukurti sistemą, kuri leistų kelionės dokumentus gauti ne tik ambasadose ar konsulinėse įstaigose, bet ir kitose įgaliotose institucijose – policijoje, oro uoste ar laivų uoste. Tačiau kol kas tai ateities klausimas“, – tvirtino V. Gudaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"