TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Užsiveria vartai rūkalų ir degalų gabentojams

2013 09 03 6:00
Į Kaliningrado sritį keliaujantiems ar iš jos grįžtantiems Lietuvos piliečiams šiomis dienomis pasienio postuose tenka sugaišti net iki paros laiko. LŽ archyvo nuotrauka

Šiomis dienomis padidėjęs Rusijos pareigūnų dėmesys lietuviškais numeriais paženklintiems automobiliams - tik viena iš kliūčių ilgą laiką klestinčiam rusiškų degalų ir rūkalų gabenimo "verslui". Per kelerius artimiausius metus jis gali visiškai žlugti.

Jei taip atsitiktų, vos ne kas ketvirta ar penkta pasienyje su Kaliningrado sritimi gyvenanti šeima netektų dalies pajamų. Maždaug tiek šeimų prisiduria parsiveždamos iš kaimynės šalies rūkalų bei degalų savo poreikiams ar net nelegaliai parduoti.

Daugiau kaip parą

Keliaujantiesiems į Kaliningrado sritį ar grįžtantiesiems iš jos nuo praėjusio penktadienio tenka apsišarvuoti kantrybe – pasienyje sugaištama ne po keletą valandų, o gerą pusdienį ar net daugiau, nors eilių beveik nėra. Šakių rajone gyvenantis Juozas L., praėjusį savaitgalį susiruošęs vykti į kaimynę šalį gerai pažįstamu maršrutu per Ramoniškių pasienio postą, nesitikėjo užtrukti gerokai ilgiau nei visada.

„Vos įvažiavęs į mūsų pasienio posto teritoriją išgirdau kalbų, kad tenka labai ilgai laukti, kol įsileidžia Rusijos pareigūnai. Maniau, kad man taip nenutiks, bet nutiko“, - LŽ pasakojo vyras. Kol įvažiavo į Kaliningrado sritį, jis užtruko daugiau kaip pusę paros. Juozas L. tikino, kad Rusijos muitininkai dirbo vėžlio greičiu – per valandą patikrindavo vos vieną kitą automobilį. Ir visus tikrino itin nuodugniai. Tą patį šakiškis patyrė ir grįždamas per tą patį postą. „Suskaičiavau, kad kelionėje praleidau 30 valandų, o anksčiau pakakdavo trijų ar keturių“, - tvirtino vyras.

Kad Rusijos pasieniečiai keliautojams iš Lietuvos skiria ypatingą dėmesį, LŽ pasakojo ir marijampolietis Sigitas L. Savaitgalį ilgai gaišęs Kybartų pasienio poste, grįžti namo jis sumanė per Lenkiją. Tačiau Gusevo pasienio poste Rusijos pareigūnai su lietuviais elgėsi panašiai kaip ir Lietuvos pasienyje esančiuose postuose, – siuntė juos į atskirą eilę ir automobilius tikrino itin atidžiai, pasitelkdami net specialiai mokytus šunis.

Situacija nesikeičia

Oficialiai skelbiama, kad nei išvažiuojančių iš Lietuvos, nei norinčių į ją įvažiuoti lengvųjų automobilių eilių prie visų pasienio su Kaliningrado sritimi postų beveik nėra. Tačiau pateikiami tik duomenys apie tuos automobilius, kurie laukia įvažiavimo į postų teritorijas. Kiek jų yra susikaupę postų teritorijose, nutylima.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis LŽ teigė, kad iš Lietuvos išvažiuojančių lengvųjų automobilių daugiausia yra susitelkę būtent vadinamoje neutralioje zonoje.

„Ką tik teko kalbėti su visų pasienio su Kaliningrado sritimi postų vadovais. Situacija nuo savaitgalio nė kiek nepakito – per valandą Rusijos pareigūnai įleidžia vos po vieną kitą automobilį, nors anksčiau per tiek laiko įleisdavo po keletą dešimčių“, - sakė jis. G.Mišutis pabrėžė, kad Rusijos piliečių vairuojamus lengvuosius automobilius kaimyninės šalies pareigūnai įleidžia be jokių trukdymų.

Anot VSAT atstovo, pasienio pareigūnai vis dažniau pastebi, kad automobiliai su lietuviškais valstybiniais numeriais, privažiavę prie pasienio posto ir pamatę, kas vyksta jo teritorijoje, tiesiog apsisuka.

Automobiliai, kurių vairuotojai vis dėlto ryžtasi tęsti kelionę, yra siunčiami detaliai patikrinti, tai trunka net 40-50 minučių, nors anksčiau tetrukdavo 10 kartų trumpiau.

Dėl sunkesnės situacijos pasienyje nuo savaitgalio sumažėjo iš Lietuvos į Kaliningrado sritį išvykstančių lengvųjų automobilių srautas. Anksčiau per parą į Kaliningrado pusę vien per Kybartų pasienio postą važiuodavo apie 500-600 lengvųjų automobilių, praėjusį šeštadienį išvažiavo 310, sekmadienį – 353 mašinos.

Neaiškūs motyvai

LŽ kalbinti vairuotojai neslėpė iš kaimyninės šalies pareigūnų girdėję, jog nurodymą griežtai tikrinti Lietuvos piliečių automobilius jie gavo iš savo valdžios Rusijos sostinėje Maskvoje.

VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas G.Mišutis tokias kalbas nei patvirtino, nei paneigė. „Šiandien mūsų pareigūnai susisiekė su Rusijos Kaliningrado srities pasieniečių vadovais, šie užtikrino, kad nesklandumai nėra susiję su kaimynės šalies pasieniečių darbu. Šie esą dirba įprastu režimu ir jokių specialių priemonių nevykdo, bet be jų postuose dar dirba kitos pasienio tarnybos. Tad tokį atsakymą galime suprasti kaip norime“, - kalbėjo G.Mišutis. Jis tikino, kad jokio kito oficialaus pranešimo apie tai, kas šiuo metu vyksta pasienio su Kaliningrado sritimi postuose, mūsų pasieniečiai nėra gavę.

Kiek anksčiau Lietuvos pareigūnams kolegos iš kaimynės srities aiškino, kad savaitgalį problemų galėjo kilti esą dėl rugsėjo pradžioje diegiamos naujos pasienio kontrolės kompiuterinės sistemos. Tačiau tokie aiškinimai yra mažai įtikimi, kaip ir kalbos, jog lengvųjų automobilių strigimas pasienio postuose gali būti susijęs su šį mėnesį prasidėsiančiais elektros tinklų patikrinimais pasienio postuose.

Anot G.Mišučio, VSAT yra gavusi pranešimų apie galimus tokius trikdžius, tačiau tai vyks iš anksto numatytomis dienomis, o elektros tiekimo sutrikimai bus galimi tik porą valandų per dieną.

Muitinės departamentas, pasak Komunikacijos skyriaus viršininkės Henrikos Rukšėnienės, taip pat jokios informacijos apie kokias nors griežtesnes lietuvių automobilių patikras iš Rusijos kolegų nėra sulaukęs.

Politikos neįžvelgia

Rusijos federalinės muitinės atstovas Baltijos šalims Vladislavas Novikovas LŽ teigė, kad nuo rugsėjo nėra įsigalioję jokie nauji teisės aktai, kurie apibrėžtų Rusijos muitinės darbą, todėl trukdžių, apie kokius kalba lengvųjų automobilių vairuotojai, neturėtų būti. Rusijos muitinės atstovas neigė, kad įtakos čia galėjo turėti kokios nors politinės priežastys.

Anot jo, jog Kaliningrado srities muitinė šiuo metu vykdo specialią priemonę, kuria bando išsiaiškinti tam tikras tendencijas per Lietuvos ir Rusijos sieną vežant prekes (visų pirma degalus ir rūkalus), dėl kurių lietuviai itin dažnai keliauja į Kaliningrado sritį. V.Novikovo teigimu, panašios priemonės vykdomos ir kituose pasienio ruožuose, nes norima išsiaiškinti bendrą situaciją. „Iš tiesų, vykdant šią priemonę yra sumažėjęs pasienio su Lietuva postų pralaidumas. Šiuo metu vidutiniškai vienam automobiliui patikrinti skiriama 15 minučių“, - tvirtino jis. Tačiau V.Novikovas nepatikslino, kiek laiko bus vykdoma ši speciali Rusijos muitinės priemonė.

Ekonominis suinteresuotumas

Lietuvius važiuoti į Kaliningrado sritį vis dar vilioja pigesni degalai ir kur kas mažiau kainuojantys rūkalai. Nors vos ne kas savaitę degalų kainos pakyla apie 1 proc., jie vis dar kainuoja kur kas mažiau nei Lietuvoje – praėjusią savaitę vidutinė dyzelino kaina siekė 32,21 rublio (2,5 lito), o populiariausio A95 markės benzino – 32,47 rublio (2,6 lito) už litrą. Vidutinė cigarečių pakelio kaina siekė apie 2,5 lito.

Nemokėdamas jokių papildomų mokesčių, fizinis asmuo iš Kaliningrado srities į Lietuvą gali įsivežti 2 pakelius cigarečių, turėti pilną degalų baką ir dar papildomą talpyklą iki 10 litrų, 1 litrą stiprių alkoholinių gėrimų arba 2-3 litrus vyno ar alaus iki 10 litrų. Tačiau alkoholinių gėrimų kainos Kaliningrado srityje ne itin skiriasi nuo lietuviškų gėrimų kainų, tad jie nėra tokie populiarūs tarp gabentojų. Juolab kad juos pirkdamas Kaliningrado srityje ne visuomet gali būti tikras, kad tai nėra juodosios rinkos produkcija, kuri kaimynėje šalyje labai paplitusi.

Tik „viršūnėlės“

Dabar aiškėja, kad lietuviai neilgai galės važinėti į Kaliningrado sritį pigesnių degalų ar rūkalų. Mat Rusija, stodama į Pasaulio prekybos organizaciją, priėmė tam tikrus įsipareigojimus, tarp kurių – padidinti akcizus tabako gaminiams ir automobilių degalams. Jau pirmąjį šių metų pusmetį akcizo mokestis degalams vidutiniškai pakilo apie 4 proc., o per antrąjį pusmetį turėtų augti dar beveik 10 procentų. Kitais metais degalų akcizas turėtų padidėti dar daugiau kaip 5 procentais.

Nuo degalų kainų neatsiliks ir rūkalų kainos – akcizų mokestį, kuris šiuo metu sudaro 550 rublių (43 litus) 1 tūkst. cigarečių, numatyta padidinti iki 820 rublių (64 litų). Ir vėlesniais metas cigarečių kaina tik augs. Jei būtų patenkintas Pasaulio sveikatos organizacijos reikalavimas, iki 2020 metų akcizo mokestis išaugtų 7 kartus ir cigarečių pakelio kaina pasiektų 238 rublių (18 litų) ribą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"