TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Užtrenkė duris - įlipo pro kaminą

2012 05 28 7:53

Molėtų rajonas unikalus gamta. Ji unikaliais pavertė ir vietos valdininkus, ypač tuos, kurie vykdė žemės reformą. Žemė Molėtų paežerėse - vietos auksas, dalytas ir tebedalijamas tik išskirtiniams asmenims. Net ir tada, kai teismas konstatuoja įstatymų pažeidimus.

Žemėtvarkininkai sugeba "grįžti" į pradinę padėtį, jei pretendentas į norimą paežerę turi stiprų užnugarį ar yra įtakingo asmens giminaitis.

LŽ jau rašė apie konfliktinę situaciją Molėtų rajono Apkartų kaime, kai Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus dabartinės pirmininkės Sigitos Rudėnaitės giminaičiams Eduardui Rudėnui, Petrui Sakalauskui ir Cicilijai Marcinkėnienei buvo grąžinta apie 3 hektarai Baltųjų Lakajų pakrantės, kuri niekada nepriklausė ne tik jiems, bet ir buvusiam žemės savininkui Antanui Rudėnui. Dar daugiau - rajono žemėtvarkininkai Apkartų kaime trims pretendentams grąžino beveik trimis hektarais daugiau negu jiems priklausytų. Molėtų rajono apylinkės prokuratūrai, į kurią kreipėsi keliolika viešo paplūdimio "prichvatizacija" besipiktinančių poilsiautojų, tik po keleto metų teismuose pavyko apginti viešąjį interesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) panaikino tuomečio Utenos apskrities viršininko įsakymą, kuriuo žemė minėtiems trims asmenims buvo grąžinta natūra. Teismų maratonas užsitęsė, nes arba pirmosios instancijos teismuose pareigūnų skundą nagrinėjo S.Rudėnaitės bendramokslė, arba skundas buvo atmetamas esą dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas.

LVAT teisėjų kolegija pasisakė negalinti priimti sprendimo visa apimtimi, nes žemėtvarkininkų sprendimuose nėra išskirta, kiek žemės grąžinama įvairiuose kaimuose natūra ir kiek lygiaverte natūra yra perduota.

Molėtų rajono žemėtvarkininkai, projektuodami sklypus teisėjos giminaičiams, pasielgė apdairiai. Kadangi Apkartų kaimas buvo rėžinis, reikėjo parengti naują kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, o projektuojant sklypus nuspręsta natūra grąžinamus žemės sklypus kaime projektuoti ne pagal turėtos žemės vertę, o pagal turėtos žemės plotą - ne taip, kaip reikalauja įstatymas. Kitaip tariant, mažos vertės žemę buvo galima paversti ypač didelės vertės paežerės žeme. Šią aplinkybę sprendžiamojoje dalyje paminėjo ir LVAT teisėjų kolegija, pabrėžusi, kad "pretendentams galėjo būti perduota daugiau žemės, nei jos priklausytų perduoti, arba jos galėjo būti perduota per mažai, nei priklausytų perduoti". Teismas taip pat pasisakė, kad, išsprendus ginčą dėl žemės vertės, "už žemės reformą atsakinga institucija privalės tikslinti žemėtvarkos projektą suprojektuojant natūra grąžintinus bei lygiaverčius grąžintinus žemės sklypus".

Taigi LVAT sprendimas aiškus - Baltųjų Lakajų paežerė, kurią jau keli dešimtmečiai yra pamėgę poilsiautojai, turi priklausyti valstybei.

Vėl tapo šeimininku

"Atvažiuokite, rajono žemėtvarkininkai vėl atėmė paplūdimį", - į Apkartus LŽ kvietė Anelė Juknevičienė. Ji - viena tų, kurių pastangomis prokurorams pavyko apginti viešąjį interesą ir ežero pakrantę grąžinti poilsiautojams.

Patikrinome, ar moteris neklysta ir nekartoja senos istorijos, juk teismo sprendimus privalu vykdyti. Moteris teigė jau visur skambinusi - ir Molėtų žemėtvarkininkams, ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT). Pakrantė priklauso Labanoro regioniniam parkui, tad žemės grąžinimas pretendentams turi būti derinamas su šio parko vadovybe. A.Juknevičienė gavo žinią, kad pakrantė vėl priklauso A.Rudėno palikuonims.

"Privati valda" - toks užrašas pasitiks šią vasarą poilsiautojus, panorusius atsipūsti prie Baltųjų Lakajų šalia Apkartų kaimo. Apsistoti pakrantėje bus galima tik 30 metrų pakrantės ruože, mat tik toks priklauso valstybei. Ruožą iš abiejų pusių supa privatus miškas. Vienoje pusėje - valdos, kuriose šeimininkauja P.Sakalauskas su sklypo bendrasavininkiais.

"Norėsi čia apsistoti - mokėk. Petras man sakė: "Nemoki gyventi, aš per sezoną iš poilsiautojų beveik 30 tūkst. uždirbu", - A.Juknevičienė LŽ teigė, kad privačioje P.Sakalausko žemėje, kurioje auga išlakios pušys, poilsiautojai "už ačiū" nepriimami. Anksčiau čia, kai pakrantė dar priklausė valstybei, iš įvairių krašto miestų, net iš pajūrio ilgesniam laikui suvažiuodavo nemažai poilsiautojų.

Nors dar neprasidėjęs vasaros sezonas, Baltųjų Lakajų miškingoji pakrantė nustatyta nameliais su ratais, dengtais gero kambario dydžio palapinėmis. Teritorija metaliniais kuoleliais ir vartais atitverta nuo nepageidaujamų svečių. A.Juknevičienė teigė, kad ką tik pastatyti nameliai "peržiemojo" P.Sakalausko kieme, o dabar siūlomi būsimiems poilsiautojams.

Kad šią vietą jau seniai buvo pamėgę poilsiautojai, liudija ir kitas faktas. Prieš kelerius metus tuometis Labanoro regioninio parko vadovas Kęstutis Jakštas dar iki privatizuojant pakrantę nusiuntė tuomečiam apskrities viršininkui penkis raštus, kuriuose prašė palikti Baltųjų Lakajų pakrantę rekreacinėms reikmėms. Mat ši vieta, kur susilieja Baltieji ir Juodieji Lakajai, ypatinga - nuostabiai graži, krantai nuolaidūs, smėlėti. Tokių gerų pakrančių aplink ežerą nedaug. Kitur jos pelkėtos arba sunkiai prieinamos. A.Juknevičienė dar pridūrė, jog prieš keletą metų tyrimus atlikę mokslininkai nustatė, kad ežero dumble daug jodo, jo kiekiu jis Europoje konkuruoja su ežeru "dvyniu" Šveicarijoje. Kitaip tariant, čia lyg antrasis Baltijos pajūris, kur žmogaus sveikatą stiprina jodas.

Žemėtvarkininkų gudrybės

"Teismas nepasakė, kad paežerėje A.Rudėno palikuonims žemė skirta neteisėtai. Buvo konstatuota, kad žemės skirta daugiau, negu jiems priklausė. Mes šią klaidą ištaisėme", - LŽ sakė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėja Vita Vilūnaitė. Paklausta, kaip tada vertinti faktą, jog žemės savininkai kilnojamųjų namelių poilsiavietę įrengė toje pačioje vietoje, kurioje jie buvo ir iki teismo sprendimo, valdininkė aiškino, kad buvusį žemės perteklių "atrėžė nuo kito sklypo galo". Toje vietoje, kur poilsiavietės neįrengsi.

Šių metų sausio 9 dieną VSTT raštu kreipėsi į NŽT ir paprašė sudaryti galimybę išplėsti esamos stovyklavietės greta Apkartų kaimo teritoriją - iki tol čia veikė vos penkių arų viešasis paplūdimys. Po daugiau kaip mėnesio NŽT direktoriaus pavaduotojas Gintautas Vasiliauskas VSTT atsakė negalintis to padaryti, kadangi "Apkartų kaime natūra grąžintas žemės sklypas, kuriame pageidaujate įrengti kempingą". Valdininkas dar išaiškino, kad nors sklypas patenka į Lakajų kraštovaizdžio draustinio teritoriją ir rekreacinio prioriteto zoną, "tačiau jis nėra užimtas visuomeninėms reikmėms naudojamų teritorijų". G.Vasiliauskas pridūrė, kad, priešingai, nei mano gamtosaugininkai, teritorija "nėra priskirta ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingai teritorijai bei valstybinių miškų teritorijai, todėl nėra priskiriama valstybės išperkamai žemei". Kitaip tariant, tegul VSTT neieško, ko nepametusi, nes žemę grąžinti pretendentams įstatymas nedraudžia.

Gal VSTT išties ieško to, kas jai nepriklauso?

"To klauskite ne manęs. Mūsų niekas neprašė sutikimo", - LŽ paklaustas, ar ne tikrasis teritorijos šeimininkas - Labanoro regioninio parko direkcija - pasirašė leidimą privatizuoti pakrantę, teigė šios direkcijos vyriausiasis specialistas kraštotvarkai Žydrius Mukulys. Anot jo, tai ne pirmas atvejis, kai žemėtvarkininkai aplenkia įstatymų reikalavimus ir nesiteikia išgirsti gamtosaugininkų išvadų.

Nors žemėtvarkininkai negavo gamtosaugininkų sutikimo grąžinti A.Rudėno palikuonims paežerę, būtų galima tikėti G.Vasiliausko nuoširdumu, jei ne viena aplinkybė. Kol NŽT buvo rengiamas neigiamas atsakymas VSTT, Molėtų rajono vyriausioji žemėtvarkininkė V.Vilūnaitė raitojosi rankoves. Šių metų vasario 23 dieną, praėjus savaitei po gamtosaugininkų rašto NŽT, valdininkė priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo P.Sakalauskui, E.Rudėnui ir C.Marcinkėnienei.

G.Vasiliauskas gamtosaugininkus tikina, kad V.Vilūnaitės sprendimas atsirado ne ekspromtu, o praėjusių metų pabaigoje "patikslinus suprojektuotus sklypus".

Galima įtarti, kad atsakymą VSTT G.Vasiliauskas rašė pats, nes dokumente nėra fiksuota, kuris NŽT specialistas raštą rengė, nors to reikalauja raštvedybos taisyklės. G.Vasiliauskas maždaug prieš du mėnesius tarnybą paliko.

Siekė revanšo

VSTT direktorė Rūta Baškytė mano, kad Molėtų žemėtvarkininkai rado aplinkinį kelią, kaip teisėjos giminaičiams sugrąžinti paežerę, kurią teismas buvo atėmęs - praėjusių metų Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu, pritaikius restituciją, sklypas buvo grąžintas valstybei ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Sklypas Apkartuose patenka į Lakajų kraštovaizdžio draustinio rekreacinio prioriteto zoną. Molėtų rajono savivaldybė dar 1998 metų vasarą čia patvirtino penkių arų paplūdimį - didesnis negalėjo rastis dėl aplink esančių privačių sklypų.

"Paežerė, ne tik paplūdimys, yra ypač mėgstami poilsiautojų, atvykstančių trumpalaikio poilsio. Šioje vietoje yra akivaizdus viešasis interesas, todėl būtina įrengti stovyklavietes ir užtikrinti tinkamą jų naudojimą visuomenės poreikiams, sudaryti reikiamas sanitarines higienines sąlygas. Šioje vietoje būtina išplėsti esamą stovyklavietę", - LŽ pabrėžė R.Baškytė.

Pasikeitus situacijai - paežerės šeimininku tapus valstybei, gamtosaugininkai ėmėsi žygių praplėsti poilsiavietę. Jie praėjusių metų viduryje surengė diskusijas ir su Molėtų merijos atstovais, ir su žemėtvarkininkais. Buvo aptariama, kad ši pakrantė būtų priskirta rekreaciniu požiūriu vertingai teritorijai. Beje, iškart po LVAT sprendimo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos kreipėsi į tuometę Utenos apskrities viršininko administraciją ir paprašė minėtoje teritorijoje inicijuoti rekreacinio sklypo formavimo darbus. Praėjusių metų viduryje kreiptasi jau į V.Vilūnaitės vadovaujamus Molėtų žemėtvarkininkus ir prašyta suformuoti 3 hektarų žemės sklypą rekreaciniams poreikiams tenkinti.

"Vykdant piliečių nuosavybės teisių atkūrimą, sklypo paėmimas visuomenės poreikiams sukeltų didelį pretendentų pasipriešinimą", - toks atsakymas į prašymą atskriejo iš Molėtų žemėtvarkos skyriaus. Joks įstatymas nenumato, kad žemėtvarkininkams būtina vykdyti pretendentų atkurti nuosavybės teisę užgaidas vien dėl to, kad jie "priešinsis". Tokia žemėtvarkininkų "baimė" labiau panaši į nuolaidžiavimą ir lojalumą. Tik klausimas - kiek verta tokia jų pozicija.

Taigi Molėtų rajono apylinkės prokuratūra teisme sugebėjo apginti viešąjį interesą. Gamtosaugininkai teigia, kad Baltųjų Lakajų pakrantė turėtų tenkinti visuomenės poreikius, o Molėtų žemėtvarkininkai rėžia, girdi, pretendentai, suprask - Aukščiausiojo Teismo teisėjos giminaičiai, priešinsis. Priešinsis, nors niekada šioje vietoje žemės jų giminės nėra turėję.

R.Baškytė LŽ teigė, kad dabar jau jos vadovaujama institucija bandys apginti viešąjį interesą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"