TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V.Baltraitienė: viskas arba nieko

2009 11 02 0:00
Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotrauka

Valdančioji dauguma, premjero Andriaus Kubiliaus lūpomis įgarsinusi mintį, kad Darbo partija esanti konstruktyviausia tarp opozicinių partijų, ir pasiūliusi jai tartis dėl bendradarbiavimo, gali likti "ant ledo".

Mat Darbo partijos (DP) atstovė, Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienė sako nematanti kompromiso galimybės. Pasak jos, valdantieji turės arba sutikti su visais "darbiečių" reikalavimais - mažinti mokesčius, nemažinti pensijų ir pan., arba jiems teks apsieiti be DP paramos.

- Kas skatina DP vadovybę svarstyti siūlymą dėl paramos valdančiajai koalicijai?

- Kiekviena politinė jėga turi savo matymą, ką ir kaip reikėtų keisti valstybėje, kad visi galėtume išgyventi. Sulaukėme minėto valdančiosios daugumos pasiūlymo, tad manome, jog tai - tam tikras DP ir jos frakcijos Seime įvertinimas bei pripažinimas. Vadovaudamiesi savąja programa pateikėme savo matymą, kaip galėtume išbristi iš finansų krizės, ką galėtume ištaisyti. Dabar lauksime, ką pasakys valdantieji: ar jiems mūsų siūlymai atrodo perspektyvūs, ar jie mąsto visai kitaip.

- Ir politikai, ir ekspertai, ir verslininkai šiandien neretai atkreipia dėmesį į tai, kad valdančiosios koalicijos branduolį sudarantys konservatoriai nelinkę įsiklausyti į kritiką ir siūlymus. Kalbama, jog Vyriausybė dažnai negirdi ir nenori girdėti kitos nuomonės. Ar Jūs pastebite tą valdančiųjų nenorą įsiklausyti?

- Taip, matau tai. Ne kartą klausėme premjero, kodėl jis nesitaria su opozicija? Juk gerų pasiūlymų gali turėti ne tik valdantieji, bet ir opozicija. Manau, premjeras nenori įsiklausyti ne tik į tai, ką kalba opozicijos atstovai, bet ir į tai, ką sako kai kurie jo bendražygiai. Ta premjero, kaip žmogaus, problema susijusi su tam tikromis jo savybėmis, ambicijomis, kartais ne visai sveikomis.

Manau, jei būtų kitas premjeras, ir valdantiesiems būtų šiek tiek lengviau. Jiems dabar dar yra sunkiau nei opozicijai, nes negali viešai kritikuoti Vyriausybės vadovo nuostatų, turi paklusti ir priimti Vyriausybės teikiamą sprendimą. Nepasitenkinimas tokia padėtimi pamažu didėja. Ar priims premjeras mūsų siūlymus? Kol kas jų neatmeta.

- Finansų analitikai ir politologai, įvertinę DP siūlymus, vienu balsu tvirtina, kad jie - labai radikalūs. Anot Rimanto Rudzkio, biudžetas tiesiog subyrėtų, jei būtų priimti šie siūlymai. Kaip tikitės įpiršti tokius radikalius siūlymus tokiam neįsiklausančiam, anot Jūsų, premjerui?

- Jei pateiktume švelnių pasiūlymų, nieko ir nepakeistume. Dabartinėmis aplinkybėmis turime arba daryti tai, ką siūlo Vyriausybė, - vadinasi, nieko nedaryti ir pamažu smukti toliau, arba radikaliai keisti mokesčių bazę ir stiprinti verslą, pirmiausia - smulkųjį ir vidutinį.

Kaip tikimės pasiekti savo tikslus? Tai priklausys nuo valdančiųjų. Norime, kad derybose dalyvautų ne tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), bet ir liberalų atstovai, o konservatorių - daugiau, nei buvo skelbta iš pat pradžių. Kalbėtis vien su premjeru, ko gero, būtų sudėtinga. Nors nežinau jo politinių motyvų, kodėl nori bendrauti.

Taip, biudžetą sugriautume. Mūsų siūlymus reikia priimti iki biudžeto tvirtinimo Seime - kitaip jie netektų prasmės.

- Vadinasi, Jūs kaip tik ir norite "sugriauti biudžetą"?

- Taip. Tokiam, koks yra siūlomas dabar, mes tikrai nepritarsime. Mus daug kas puola sakydami, kad nenorime keisti socialinių išmokų. Bet juk kalbame tik apie senatvės pensijas: teigiame, jog jų negalima mažinti. O dar yra valstybinės, tremtinių pensijos. Dėl tų, kurie gauna po 2-3 pensijas, Vyriausybė tikrai turėtų ką nors nuspręsti: ar gali valstybė sau leisti šiandien mokėti tiek išmokų. Tačiau neturime teisės mažinti pensijų žmonėms, kurie visą gyvenimą dirbo, kad galėtų išgyventi sulaukę senatvės.

Jei norime ką nors radikaliai spręsti, turime pensinio amžiaus asmenims nebeleisti dirbti. Taip atlaisvintume darbo vietų jauniems žmonėms. Man atrodo, konstituciškai neteisinga "judinti" senatvės pensijų.

- O riboti galimybę dirbti ir užsidirbti, jei leidžia sveikata ir kompetencija, - normalu?

- Tiesiog yra nustatytas darbingas ir pensinis amžius.

- Tai DP draus dirbti?

- Aš asmeniškai manau, kad biudžetinėse įstaigose pensinio amžiaus žmonės neturėtų dirbti. O dabar neretai pensija nukeliama nuo 62,5 iki 65 metų. Kol buvo didelė darbo jėgos paklausa, kol buvo sakoma, kad jaunimo netraukia valstybės tarnyba, tol padėtis buvo kita. Sunkmečiu reikėtų ryžtis daryti tai, ką siūlau. Kitaip pagyvenę žmonės gaus ir pensijas, ir atlyginimus, o darbingas jaunimas, negalėdamas įsidarbinti, išvažiuos į užsienį. Gaunantieji bedarbio pašalpą turėtų dirbti viešuosius darbus.

- Kuris bendradarbiavimo su dabartine valdančiąja dauguma būdas Jums atrodytų vaisingiausias: ar dalyvaujant valdančiojoje koalicijoje, ar tik ją remiant, kaip TS-LKD aną Seimo kadenciją rėmė Gedimino Kirkilo socdemus?

- Jei būtų priimta visa DP programa, mes, manau, turėtume prisiimti atsakomybę ir dalyvauti koalicijoje. Jei programos nebūtų priimta arba būtų atsižvelgta tik į dalį jos, reikėtų svarstyti, ar apskritai remti valdančiąją daugumą. Ta parama - slidus dalykas; derėtų gerai pagalvoti, ar verta remti.

- Derybos paprastai numato kompromiso galimybę. Ir jums tektų tam tikrais klausimais nusileisti, jei norėtumėte, kad derybos būtų vaisingos. Ar pasiekę kompromisą prisiimtumėte valdžios atsakomybę kaip koalicijos partneriai?

- Net nematau to kompromiso. Turi priimti viską - kitaip negali būti nė kalbos. Kai siūlome nemažinti pensijų, reikia numatyti, iš kur bus paimta pinigų. Mes tai ir numatome savo siūlymuose. Aš asmeniškai neįsivaizduoju, kaip galima priimti tik dalį mūsų programos paketo. Mes glaudžiai siejame pensijų nemažinimą su paramos priemonėmis verslui: pinigai gali ateiti tik iš verslo, o verslą būtina skatinti.

- Vadinasi, arba valdančioji dauguma priima tai, ką siūlote...

- Arba atmeta. Kito varianto nematau. Arba priima visą paketą, arba viską atmeta.

- Jei vadovaujatės tokia nuostata - arba viskas, arba nieko, - kokia, Jūsų manymu, tikimybė, kad pavyks susitarti? Kiek procentų?

- Jei lemiamas žodis bus premjero, tada tikrai nesusitarsime. Bet jei lems visa koalicija, jei savo žodį tars liberalai, tikimybė - apie 50 procentų. Liberalų požiūris į verslą - liberalesnis.

- Tačiau liberalai seniai sako, kad reikia mažinti pensijas.

- Taip, jie kalbėjo apie pensijas, bet kalbėjo ir apie verslą. Nors konservatorių spiriami verslo klausimais šiemet atsitraukė.

- Ar svarstote galimybę kurti alternatyvią valdančiąją daugumą - be TS-LKD?

- Ir socialdemokratai, ir "Tvarka ir teisingumas", mano žiniomis, rengia antikrizinį planą. Tai yra tam tikra alternatyva. Neatmetu galimybės, kad biudžetas bus nepatvirtintas ir šiai Vyriausybei teks atsistatydinti. Tuomet opozicinės partijos turės imtis iniciatyvos. Suderinę programines nuostatas mes galėtume dirbti ir su socialdemokratais, ir su TS-LKD, ir su liberalais, ir su "Tvarka ir teisingumu".

- Kurios opozicinės frakcijos programa jums artimesnė - socdemų ar "Tvarkos ir teisingumo"?

- Nėra esminio skirtumo. Vienais klausimais artimesni socialdemokratai, kitais - "tvarkiečiai". Neatmetu galimybės dirbti kartu ir su tais, ir su kitais.

- Kai tik buvo įsteigta DP, jos vadovai visur kalbėjo, kad jiems ne pakeliui nei su socialdemokratais, nei su konservatoriais, nes šios dvi partijos esančios kalčiausios dėl visų blogybių. Tačiau 2004-aisiais "darbiečiai" sudarė valdančiąją koaliciją būtent su socialdemokratais, o dabar svarsto galimybę dirbti su konservatoriais. Kodėl DP nesilaiko savo deklaruojamų nuostatų?

- Nes tik šios dvi partijos valdė. Labai aiškiai matyti, kad norima dvipartinio modelio. Kai konservatoriai dėl 2008 metų biudžeto parėmė socialdemokratus, kaip tik ir išryškėjo tas noras išlaikyti šių dviejų partijų dvivaldystę. Bet kuri partija dalyvauja rinkimuose su savo programa. Jei nori ją įgyvendinti, turi rinktis, su kuo bendradarbiaudamas galėtum geriausiai tai padaryti. Ir mums teko rinktis.

- Jūs traktuojate save kaip "trečią jėgą"?

- Taip. Kaip centristinę jėgą, prie kurios galėtų prisidėti ir kitos partijos. Nesame tokie radikalūs kaip "Tvarka ir teisingumas".

- Kai 2004-aisiais DP ėjo išvien su socdemais, tuometis premjeras Algirdas Brazauskas tikino, jog dėl principinių dalykų jūsų nuostatos sutampa. Dabar Andrius Kubilius tvirtina, kad DP orientuojasi į centro dešinę, todėl jums gali būti pakeliui su TS-LKD. Kuris iš dviejų premjerų teisus? O gal DP yra be principų ir be savo politinio veido?

- DP - tai partija, kuri dirba žmonėms. Nėra didesnių konservatorių už socialdemokratus ir nėra didesnių socialdemokratų už konservatorius. Ir vieni, ir kiti praradę savo veidą. O mes atėjome su savo nuostatomis - tam, kad iš tikro dirbtume žmonėms ir gintume jų interesus.

Savo ruožtu minėtos dvi partijos, valdžiusios Lietuvą šitiek metų, išties prarado savo veidą: konservatoriai net pavadinimą pakeitė, o socialdemokratai, nors ir šiek tiek tvirčiau laikosi savo ideologijos, irgi nebėra tikri socialdemokratai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"