TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V. Čubrinskas: užsienio lietuviams valstybės nelabai yra

2015 07 22 12:15
V. Čubrinskas.  Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

VDU profesorius nesistebi, kad užsienyje gyvenantys lietuviai menkai dalyvauja tiek gimtosios, tiek gyvenamosios šalių viešajame gyvenime. Pasak jo, dažniausiai jie „melžia“ abi šalis, o gyvena sau.

„Ryškus respondentų pasitraukimas į privačią sferą. Apolitiški ne tik Lietuvos, bet ir gyvenamųjų kraštų ažvilgiu. Nereikėtų stebėtis, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centro vadovas prof. Vytis Čubrinskas. – Valstybės nelabai yra. Yra privatumo. Lietuvybė – tarp privataus ir viešo“.

Kliūčių veikti nėra, bet...

Trečiadienį Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje (URM) pristatyti jau trečiosios užsienio lietuvių apklausos rezultatai. Tyrimą atliko bendrovė „Vilmorus“. Jos direktorius dr. Vladas Gaidys atkreipia dėmesį, kad tik kas ketvirtas užsienio lietuvis teigia dalyvaujantis Lietuvos viešajame gyvenime. Tai reiškia balsavimą rinkimuose, buvimą Lietuvoje vykstančiuose renginiuose, jos kultūriniame gyvenime. Daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad nebalsavo pastaruosiuose Seimo bei Prezidento rinkimuose. Pasak jo, dalyvavimą Lietuvos viešajame gyvenime pagyvintų galimybė balsuoti internetu. „Ne pirmas tyrimas rodo, kad internetinis balsavimas norimas ir geidžiamas, tai sutvirtintų ryšius su Lietuva“, – teigia V. Gaidys.

V. Gaidys ir M. Bekešius.

Dauguma (68 proc.) tyrime dalyvavusių užsienio lietuvių nurodė, kad savo galimybes veikti gyvenamosios šalies politiniame gyvenime vertina teigiamai, tačiau net 73 proc. niekuomet nesiekė jomis pasinaudoti. Tokia pati situacija ir su veikimu gimtojoje šalyje – kliūtys tam nematomos, bet dauguma neaktyvūs. V. Gaidys pastebi, kad daugiausia su Lietuva bendradarbiauja lietuvių bendruomenė JAV.

Lietuvybė rūpi

Absoliučiai daugumai (88 proc.) apklaustųjų lietuvybės išlaikymas svarbus. Paklausti apie savo asmenines pastangas išlikti lietuviais jie minėjo lietuviškų knygų skaitymą, lankymąsi su Lietuva susijusiuose renginiuose. Manančių, kad sąlygos tautiškumui palaikyti pagerėjo, yra trečdalis, o dauguma visgi nurodė, kad jos suprastėjo, ypač Lenkijoje.

Apklausoje dalyvavusiems užsienio lietuviams atrodo, kad išlaikyti lietuvybę dar labiau motyvuotų aktyvesnė užsienio lietuvių bendruomenių veikla, daugiau kultūrinių renginių, lietuviškų tradicijų puoselėjimas, palankesnė valstybės politika, dviguba pilietybė. Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius teigia, kad ryšį su Lietuva svetur gyvenantiems labiausiai išlaikyti padėtų du dalykai: lietuviškos mokyklos bei Lietuvos pilietybės galimybė.

Didžioji dalis apklaustųjų domisi naujienomis iš Lietuvos, jas daugiausiai skaito internete. Antrasis pagal svarbą informacijos sklaidos kanalas – socialiniai tinklai. Menkai jiems nusileidžia šeimos nariai bei draugai. Apie pusė respondentų žiūri lietuvišką televiziją, dažniausiai internetinę. Televizijos žiūrovai nurodė, jog laidose trūksta pozityvaus Lietuvos vaizdavimo bei informacijos apie karjeros gimtojoje šalyje galimybes.

Ištyrė „baltas apykakles“

Apklausoje dalyvavo 635 užsienio lietuviai nuo 18 metų, pragyvenę svetur ne trumpiau nei 6 mėnesius. Didžioji jų dalis gyvena ES šalyse (daugiausiai Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Lenkijoje), likusieji daugiausiai Norvegijoje, JAV. Net 80 proc. jų – asmenys su aukštuoju išsilavinimu. V. Čubrinskas tyrimą apibūdino „baltų apykaklių“ apklausa. Tuo metu V. Gaidys pastebi, kad būtent su šiais žmonėmis – išsilavinusiais, susiradusiais gerus darbus, norinčiais palaikyti lietuvybę, svarbu bendradarbiauti. Jie jaučiasi Lietuvos amsadoriais, nurodo, kad garsina tėvynės vardą, remia ten gyvenančius artimuosius. Tik ketvirtadalis atsakė niekaip neprisidedantis prie Lietuvos vardo garsinimo.

G. Damušis ir V. Čubrinskas.

V. Čubrinskas taip pat pastebi, kad tyrime į vieną grupę jungiami emigrantai bei lietuvių tautinės mažumos, o jų lūkesčiai Lietuvos atžvilgiu yra labai skirtingi. Daugiausiai apklausoje dalyvavo Lenkijos lietuviai.

Grįžti motyvuotų ne tik didesnis atlyginimas

„Daliai lietuvių atrodo, kad į juos čia šnairuojama. Jie labai jautrūs. Vienas žodis gali sukelti emocijas, kuris Lietuvoje gal visiškai nieko nereiškia“, – kalba V. Gaidys. Apie 40 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų atsakė pastebėję neigiamą nuomonę dėl to, kad yra emigrantai. Anot jų, reikia daugiau pagarbos žmogui, tolerancijos, sąmoningumo Lietuvos visuomenėje.

„Per mažai akcentuojame visuomenės vaidmenį palaikant ryšį su užsienio lietuviais, – teigia URM Užsienio lietuvių departamento direktorė, ambasadorė Gintė Damušis. – Tarp motyvuojančių grįžti faktorių – ne vien ekonominiai veiksniai, bet ir pagarba žmogui, psichologinis klimatas“. Kaip dažniausiai įvardyti veiksniai, galintys turėti įtakos grįžimui į Lietuvą, nurodyti šie: šalies ekonominis augimas (36 proc.), pagerėjęs psichologinis klimatas šalyje (34 proc.), didesnis darbo užmokestis nei gyvenamojoje šalyje (24 proc.), palankesnis darbdavių požiūris į žmogų (22 proc.).

Beveik trečdalis apklaustųjų neplanuoja grįžti į Lietuvą. Beveik pusė nurodė, kad informacija grįžimo į Lietuvą klausimais jiems nėra aktuali arba jie negali atsakyti į šį klausimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"