TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V. Gedvilas nusilenkė prezidentės valiai

2015 05 14 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Darbo partijos (DP) į švietimo ir mokslo ministrus deleguotas Vydas Gedvilas sudėjo ginklus ir pasitraukė iš beviltiškos kovos dėl Vyriausybės nario portfelio. Kaip pažymi ekspertas, toks žingsnis buvo išeitis iš susiklosčiusios pato situacijos.

Vakar baigėsi V. Gedvilo kandidatavimo į švietimo ir mokslo ministrus epopėja. Nors prezidentės Dalios Grybauskaitės „ne“ jis išgirdo jau praėjusią savaitę, kovą dėl vietos ministrų kabinete nusprendė baigti tik dabar. Į prezidiumo posėdį susirinkę DP nariai sprendė, ką siūlyti į švietimo ir mokslo ministrus.

Garbę gins teisme

Apie pasitraukimą iš kovos dėl švietimo ir mokslo ministro posto paskelbęs V. Gedvilas patikino, kad šis sprendimas – galutinis ir nekeičiamas. Tokį žingsnį jis esą žengė, kad valstybėje vyrautų stabilumas, o ne destrukcija, jog tiek politikai, tiek visuomenė būtų nesusiskaldę, vieningi. „Viešojoje erdvėje keliamos viena už kitą fantastiškesnės versijos. Dirbtinai eskaluojamas konfliktas tarp prezidentės ir ministro pirmininko, tarp valdančiosios koalicijos partnerių. Pagaliau, ir tai yra svarbiausia, kiršinama ir be aiškių atsakymų paliekama visuomenė“, - aiškino V. Gedvilas.

Kalbėdamas apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažymą, kurioje išdėstyti faktai apie jį užkliuvo D. Grybauskaitei, V. Gedvilas sakė, kad šiandien greitai ir paprastai apsiginti jis negali. „Bet kokiu atveju padarysiu viską, kad įrodyčiau, jog esu teisus – ir nekaltas. Kad ir kiek tai užtruktų, kiek kainuotų. Kreipiausi į STT dėl pažymos paviešinimo. Gavau neigiamą atsakymą. Nelieka kito kelio – tik kreiptis į teismą. Tuo keliu ir eisiu“, - tvirtino jis.

Domėsis, kiek pažymų laukti

Laikinasis DP pirmininkas Valentinas Bukauskas pažymėjo gerbiantis V. Gedvilo pasirinkimą. „DP prezidiumas vieningai išrinko V. Gedvilą – geriausią kandidatą į švietimo ir mokslo ministro pareigas ir nepaisydamas sklandžiusių gandų visada žinojo, kad jam eiti šias pareigas nėra jokių kliūčių. Tačiau valstybėje susiklosčiusi situacija turi būti skubiai sprendžiama, todėl gerbiame jo apsisprendimą“, - tvirtino jis.

Premjeras Algirdas Butkevičius tikino, kad V. Gedvilas jau prieš kelias dienas buvo apsisprendęs nebesiekti švietimo ir mokslo ministro posto. „Jis suvokė, kad jei būtų patvirtintas ministru, vargu ar būtų įmanoma dirbti“, - teigė Vyriausybės vadovas.

A. Butkevičius ironizuodamas sakė, kad sulaukęs STT pažymos apie naująjį DP siūlomą kandidatą būtinai paklaus, ar vėliau neatsiras ir naujas slaptas dokumentas. „Nes per mano ilgalaikę politiko praktiką tokių dalykų nebuvo, kad būtų pateikiama viena - geros reputacijos - pažyma, paskui atsiranda antra pažyma“, - STT darbu piktinosi premjeras.

Erdvė politinėms manipuliacijoms

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, V. Gedvilo kandidatūros atsiėmimas buvo išeitis iš susiklosčiusios pato situacijos. „Šiuo atveju išeitį pasiūlė ne prezidentė, o V. Gedvilas ir DP“, - pažymėjo jis.

A. Krupavičius labai neigiamai vertina „pažymų istoriją“. Pasak jo, valstybėje atsirado galimybė manipuliuoti slapta informacija, įvairiomis pažymomis, kurios pasiekia tik kelis politikus, ir visiškai neprieinamos visuomenei. „Kai kalbama apie pareigūnus, skiriamus į aukščiausius politinius postus, tokios pažymos turėtų būti gana viešos. Bent jau pagrindinė jose pateikiama informacija turėtų pasiekti ne kelis politikus, ypač kai kyla tokios interpretacijos problemos“, - įsitikinęs ekspertas.

Pastaroji istorija, kai prezidentė, nepaisydama premjero ir valdančiosios daugumos valios, atsisakė ministru skirti V. Gedvilą, anot A. Krupavičiaus, parodė, kad šalis juda savotiškos konstitucinės krizės link. Tampa nebeaišku, kur prasideda ir baigiasi prezidento galios, ką gali ir ko negali premjeras, kaip dviejų vykdomosios valdžios šakų – prezidento ir Vyriausybės – funkcijos yra atskirtos. „Pagal Konstituciją prezidentė turėtų rūpinti teisėsaugos reikalais, nacionalinio saugumo ir užsienio politika. Tačiau jei pažiūrėtumėme į šalies vadovės darbotvarkę, ji gerokai kertasi su premjero darbotvarke, tad manau, kad įtampos bus“, - prognozavo politologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"