TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V.Juozapaitis: lenkų politikų priemonės pradeda veikti

2013 10 09 12:26
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvos politikai yra nepakankamai lojalūs Lietuvos valstybei ir prastai įsigilinę į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, trečiadienio spaudos konferencijoje sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis.

Grupė Seimo narių kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių, reikalaudami laikytis Konstitucijos ir neteikti Seimui svarstyti, jų teigimu, Konstitucijai prieštaraujančio Tautinių mažumų įstatymo projekto. Kitu raštu kreiptasi į švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį, iš kurio reikalaujama prisiimti atsakomybę už asmenų, rengusių ir reikalavusių priimti antikonstitucines lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino laikymo tvarkos pataisas, lėmusias šių metų abiturientų laidos rezultatus.

„Šiuos dokumentus mes pateikėme, gausime oficialius atsakymus, tačiau reikalingas visuomenės informavimas, kad atsakingi asmenys matytų, kiek žmonių palaiko Lietuvos Konstituciją“, – spaudos konferencijoje kalbėjo parlamentaras V.Juozapaitis.

Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Valentino Stundžio ir V.Juozapaičio, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) iniciatyva ir jų programinių nuostatų pagrindu parengtas Tautinių mažumų įstatymas daugeliu savo nuostatų prieštarauja tik referendumu keičiamam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniui. Šis straipsnis nurodo, kad lietuvių kalba yra valstybinė. Konstitucinis Teismas 1999 metų ir 2009 metų nutarimuose yra pabrėžęs, kad lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusas reiškia, jog visi viešieji užrašai ir asmenvardžiai dokumentuose rašomi tik valstybine lietuvių kalba.

Tuo tarpu Vyriausybei teikiamas įstatymo projektas numato įteisinti ne tik gyvenviečių ir gatvių pavadinimus, tačiau ir rinkiminę informaciją, viešųjų įstaigų pavadinimus, viešųjų paslaugų teikimą mažumų kalbomis ten, kur konkreti tautinė mažuma sudaro bent 25 proc. gyventojų.

„Konstitucinis lietuvių kalbos statusas yra įpareigojantis ir nesuteikiantis jokių dvikalbystės galimybių, o valstybinė kalba suteikia visiems piliečiams vienodas galimybes dalyvauti valstybės gyvenime ir realizuoti savo akademinę ir profesinę karjerą Lietuvoje“, – teigė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, konservatorių šešėlinės vyriausybės švietimo ir mokslo ministras V.Stundys.

V.Juozapaitis įsitikinęs, kad minėtų įstatymų pataisos ne atspindi pačių tautinių mažumų poreikį ir problemas, bet yra valdančiojoje daugumoje dirbančių politikų intriga. „Tai absoliučiai politinė poveikio priemonė, kuri pastaraisiais mėnesiais parodo, kad šis ginklas pagaliau pradedamas naudoti“, – sakė V.Juozapaitis.

Parlamentarai pabrėžė, kad reikalauja švietimo ir mokslo ministro D.Pavalkio bei jam pavaldžių viceministrų atsakomybės. Jie remiasi šių metų birželio 18 dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiamu nutarimu, jog D.Pavalkio pasirašytos brandos egzaminų pakeitimų nuostatos, diferencijuojančios užduotis pagal abiturientų tautinę priklausomybę ir mokomąją kalbą, prieštarauja konstituciniams asmenų lygybės principui ir nustojo galioti nuo rugsėjo 1 dienos. Tačiau pagal šią tvarką egzaminai jau buvo laikomi, o moksleivių ir specialistų vertinimai liudija naujosios tvarkos nenaudai.

Švietimo ir mokslo ministerijai, Nacionaliniam egzaminų centrui, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pasiūlymus pateikė ir Lietuvos moksleivių sąjunga.

Moksleivių interesams atstovaujanti organizacija siūlo suformuluoti valstybinio brandos egzamino užduoties nurodymus, sumažinti pateikiamų autorių skaičių nuo septynių iki trijų, taip pat šio skaičiaus nediferencijuoti valstybinio brandos ir mokyklinio brandos egzamino metu; parinkti autorius, kurių kūriniai nurodytų aiškias sąsajas su pateiktomis egzamino rašinių temomis; apibrėžti rašinio apimtis: valstybiniame brandos egzamine – 500 žodžių, o mokykliniame – 400 žodžių. Taip pat siūloma taikyti atskirą gramatikos ir skyrybos klaidų skaičiavimą vertinant kalbos taisyklingumą. Pabrėžiama, kad tikslinga būtų įkelti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų darbo kopiją bei vertinimo lentelę į egzaminų rezultatų sistemą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"