TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V. Landsbergio statusą lems seimūnų sveikas protas

2015 05 20 6:00
Vytautas Landsbergis Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime bręsta dar viena iniciatyva pripažinti Vytautą Landsbergį valstybės vadovu. Skeptikų nuomone, šios kadencijos parlamente toks žingsnis sunkiai įsivaizduojamas.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mantas Adomėnas įregistravo deklaracijos projektą, kuriuo siūloma pripažinti pirmojo faktinio valstybės vadovo po nepriklausomybės atkūrimo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) pirmininko V. Landsbergio vadovo statusą. Per pastaruosius trejus metus tai būtų trečias toks bandymas. Pats V. Landsbergis prisipažino “tokiais dalykais” nesirūpinantis. “Žiūriu iš šalies – tiesiog įdomu, kokiame krašte žmogus gyveni”, - LŽ sakė profesorius. Jis teigė nesvarstantis, ar reikalingi mėginimai įteisinti jo, kaip valstybės vadovo, statusą, “ar kas nors jau subrendo, ar dar nesubrendo”. “Man viskas aišku”, - apibendrino V. Landsbergis.

Didžioji dalis vakar LŽ kalbintų Seimo narių tikino pripažįstantys V. Landsbergio nuopelnus ir manantys, kad jis vertas valstybės vadovo statuso. Kartu atsargiai vertino galimybę, jog tai oficialiai galėtų pripažinti šis Seimas.

Būta analogo

M. Adomėnas įsitikinęs, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo praėjus ketvirčiui amžiaus pat laikas atkurti istorinę tiesą. “Reikia belsti, kalti, nes lašas po lašo, manau, pratašys ir akmenį. Kuo toliau, tuo absurdiškiau atrodo, kad žmogus, beveik savo rankomis sukūręs valstybę, vadovęs, nelaikomas jos vadovu ir neprilyginamas prezidentams”, - kalbėjo konservatorius. Mintis dėl rezoliucijos parlamentarui kilo minint Kovo 11-ąją, tačiau jis prisipažino laukęs, kol nurimsiąs su TS-LKD lyderių kaita susijęs sujudimas. Pasak M. Adomėno, Seimas jau yra priėmęs panašų dokumentą - pripažino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio valstybės vadovo statusą. Politikas vylėsi, kad jo iniciatyvą palaikys ne tik TS-LKD, bet ir kitų frakcijų kolegos: “Man atrodo, Seime atsiras ta kritinė masė sveiko proto, kuri vertins istorinę tiesą, o ne politinių stovyklų interesus.”

Konservatoriaus siūlomai rezoliucijai linkęs pritarti ir opozicinis Liberalų sajūdis. “Iečių dėl to tikrai nelaužysime. Tuo metu AT-AS pirmininkas iš tiesų buvo aukščiausias valstybės vadovas”, - LŽ sakė partijos ir frakcijos lyderis Eligijus Masiulis. Kartu jis abejojo, ar šios kadencijos Seimas ryšis priimti tokį sprendimą. “Sudėtingas klausimas. Manau, kad rezoliucija nebus priimta. Ji vis dar kursto aistras”, - teigė E. Masiulis.

Erzinantis dokumentas

Seimo vicepirmininkas, valdančiųjų socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas M. Adomėno projektą pavadino “dokumentu, skirtu Seimui paerzinti". “Konservatoriai elgiasi labai keistai. Kai būna valdžioje, tokių įstatymų nesiūlo. Kai nueina į opoziciją, imasi visokių iniciatyvų. Tikrai nežinau, kam to reikia. Ponas V. Landsbergis ir taip yra saugomas”, - LŽ tvirtino A. Sysas.

Tuo metu valdančiajai koalicijai priklausančios Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys neatmetė galimybės, kad šis laikas, kai minimas nepriklausomybės 25-metis, gali būti palankus tokiai rezoliucijai priimti. “Reikia pripažinti, jog tuomet valstybei vadovavo V. Landsbergis. Suprantu, yra daug žmonių, kurie jo nemėgsta, galbūt teisėtai, bet yra kaip yra. Nežinau, ką nuspręs frakcija, bet manau, kad šiandien šansų pripažinti statusą yra daugiau negu prieš metus”, - kalbėjo K. Daukšys.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Rimos Baškienės teigimu, sprendimas priklauso nuo politinės valios. “Niekas neabejoja šio žmogaus įtaka ir nuveiktais darbais. Mūsų istorijai išeitų tik į naudą, jei buvusiems vadovams būtų rodoma daugiau pagarbos. Seimas drąsiai turi pasakyti savo poziciją. Norėtųsi ne politikavimo, o istorinio vertinimo”, - LŽ sakė parlamentarė.

Statusas nėra tapatus

2012-ųjų spalį iniciatyvą V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą parodė tuometis Seimo vicepirmininkas konservatorius Česlovas Stankevičius. 2014 metų sausį jo darbą pratęsė dabartinė Seimo pirmininkė “darbietė” Loreta Graužinienė. Minėtą statusą ji siūlė sieti su apsaugos profesoriui įteisinimu. Tačiau projektai taip ir netapo kūnu. Paskutinę iniciatyvos kibirkštį Seimas užgesino prieš mėnesį, atmesdamas Vadovybės apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma nustatyti, kad Lietuvos vadovybei būtų priskirtas AT-AS pirmininkas, o šiam skiriama apsauga iki gyvos galvos.

Konstitucinis Teismas (KT) 2002 metų birželį paskelbė, kad "1990-1992 metais dirbusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas nėra tapatus 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui". KT pabrėžė, jog prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus ir skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso. "Pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos prezidentui - valstybės vadovui", - rašoma KT nutarime. Taip pat pažymima, kad 1990 metų kovo 11 dieną atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir priėmus Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą valstybės vadovo institutas jame nebuvo nustatytas. Jis atsirado 1992 metais priėmus Konstituciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"