TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V. Landsbergio statusas įšalo Seime

2015 10 13 6:00
Mantas Adomėnas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime prieš pusmetį įregistruotas konservatoriaus Manto Adomėno siūlymas pripažinti Vytautą Landsbergį valstybės vadovu nejuda iš mirties taško. Iniciatorių užmojus stabdo išankstinis skeptikų nusiteikimas blokuoti projektą.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mantas Adomėnas gegužę įregistravo deklaracijos projektą, kuriuo siūloma pripažinti pirmojo faktinio valstybės vadovo po nepriklausomybės atkūrimo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) pirmininko V. Landsbergio vadovo statusą. Tačiau iki šiol dokumentas nesulaukė net pirmosios – pateikimo stadijos. M. Adomėnas neslepia, kad projektas stringa dėl skeptiško valdančiųjų frakcijų požiūrio į tokią iniciatyvą. Net ir pripažindami profesoriaus nuopelnus, šių frakcijų atstovai nesutinka jo statusą apibrėžti formaliu dokumentu. Tačiau konservatorius vylėsi, kad, sulaukus palankesnės situacijos, ledus pralaužti pavyks dar šiame Seime.

Ieškos sutarimo

M. Adomėnas įsitikinęs, kad būtų simboliška Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio minėjimo metais priimti tokią deklaraciją. „Tačiau viskas priklauso nuo parlamentinių partijų sutarimo. Aišku, kad be išsamesnių konsultacijų su visomis frakcijomis teikti tokį projektą būtų neprasminga“, – LŽ sakė parlamentaras. Tai daryti, pasak politiko, galima būtų tik užsitikrinus „bendrą matymą“ ir sutarimą dėl V. Landsbergio statuso įprasminimo. Tokios pozicijos laikosi ir TS-LKD frakcija. M. Adomėnas teigė neprarandantis vilties, kad Seime subręs padėtis, kai frakcijos pripažins V. Landsbergio statusą. „To reikalauja istorinis teisingumas“, – pridūrė konservatorius.

Pats V. Landsbergis LŽ yra sakęs, kad „tokiais dalykais“ nesirūpina. „Žiūriu iš šalies – tiesiog įdomu, kokiame krašte žmogus gyveni“, – LŽ gegužę teigė profesorius. Jis taip pat sakė nesvarstantis, ar reikalingi mėginimai įteisinti jo, kaip valstybės vadovo, statusą, „ar kas nors jau subrendo, ar dar nesubrendo“. „Man viskas aišku“, – apibendrino V. Landsbergis.

Garantijų nenaikins

Valdančiosios Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės nuomone, deklaracijos projektas Seime perspektyvų neturi. Jos teigimu, LSDP remiasi Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu, kad AT-AS vadovo ir šalies prezidento statusas nėra tapatūs. „Tų garantijų, kurias V. Landsbergis turi šiandien, niekas nenaikina. Kaip buvo iki šiol, bus ir toliau“, – LŽ sakė I. Šiaulienė. Politikės teigimu, teisiškai sutvarkyti visus šiuos dalykus galima ir be statuso įtvirtinimo.

„Tikrai manau, kad atkuriant Nepriklausomybę V. Landsbergis buvo faktinis valstybės vadovas. Bet ar tai, kad priisime kažkokį nutarimą, pakeis jo vaidmenį Lietuvos istorijoje? Manau, kad ne“, – LŽ sakė valdančiosios Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Jis taip pat pritarė, kad profesoriaus socialinių garantijų klausimą galima išspręsti taisant įstatymus. Kita vertus, V. Mazuronis teigė nieko blogo nematąs, jei Seimas ir priimtų konservatoriaus parengtą deklaraciją. „Nors aš įžvelgiu daugiau politinio spektaklio elementų nei realų norą išryškinti to žmogaus indėlį, kuris ir taip yra ryškus“, – teigė „darbietis“. Paremti projektą yra žadėję opoziciniai liberalai. „Iečių dėl to tikrai nelaužysime. Tuo metu AT-AS pirmininkas iš tiesų buvo aukščiausias valstybės vadovas“, – LŽ yra sakęs Liberalų sąjungos lyderis Eligijus Masiulis.

Ne pirma iniciatyva

2012-ųjų spalį iniciatyvą V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą parodė tuometis Seimo vicepirmininkas konservatorius Česlovas Stankevičius. 2014 metų sausį jo darbą pratęsė dabartinė Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė. Minėtą statusą ji siūlė sieti su apsaugos profesoriui įteisinimu. Tačiau projektai nebuvo priimti. Paskutinę iniciatyvos kibirkštį Seimas užgesino balandį, atmesdamas Vadovybės apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma nustatyti, kad Lietuvos vadovybei būtų priskirtas AT-AS pirmininkas, o šiam skiriama apsauga iki gyvos galvos.

Konstitucinis Teismas (KT) 2002 metų birželį paskelbė, kad „1990–1992 metais dirbusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas nėra tapatus 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui“. KT pabrėžė, jog prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus ir skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"