TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V.Landsbergis: Pasakėme, kad karalius nuogas

2012 10 19 17:15
V.Landsbergis ketvirtadienį atšventė 80-ąjį gimtadienį/LŽ archyvo nuotrauka

Pasak Vytauto Landsbergio, Sąjūdžio ryžtas atstovauti tautai ir viešai įvardyti sovietinės santvarkos problemas sugadino sovietų sukurtą atstovavimo spektaklį. Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios valstybės vadovas paragino jaunimą jau dabar prisiimti atsakomybę už Lietuvos ateitį.

Penktadienį Seime vykusioje diskusijoje „Lietuvos valstybės atkūrimas pasaulio politikų akimis“ Lietuvos, Latvijos ir Islandijos politikai dalijosi įžvalgomis apie veiksnius, prieš daugiau kaip du dešimtmečius leidusius atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Diskusijoje dalyvavo pirmasis atkurtos valstybės vadovas V.Landsbergis, buvęs Latvijos liaudies fronto pirmininkas Romualdas Ražukas, buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas, Lietuvos politikai, diplomatai, akademinis jaunimas.

Sugadino spektaklį

Pradėdamas kalbėti, V.Landsbergis papasakojo apie sovietinio filmo herojų, kuris visą gyvenimą miegodavo ir valgydavo, o paklaustas, ką daro, atsakydavo: „ruošiuosi būsimiems darbams“. „Neužtenka tik sėdėti ir ruoštis“, - kreipėsi į Seime susirinkusį jaunimą V.Landsbergis, ragindamas jaunuolius jau dabar imtis atsakomybės už valstybės ateitį.

Pasak pirmojo nepriklausomos Lietuvos vadovo, labai gera pamoka jaunimui gali būti Hanso Christiano Anderseno pasakos. „Pasakoje apie nuogą karalių visi pataikūnai gyrė, kokie nuostabūs jo rūbai. Tik kažkoks nesusipratėlis vaikas pasakė, kad karalius nuogas. Ir nepaisant pasipiktinimo, koks tas vaikas politiškai nekorektiškas, spektaklis karaliui ir jo pataikūnams nepavyko“, - pasakojo V.Landsbergis. Jo teigimu, panašų dalyką 1988 metais padarė Sąjūdis.

Pasak V.Landsbergio, siekdami, kad jiems būtų leista surengti mitingą, Sąjūdžio vadovai sugalvojo dingstį – Lietuvos komunistų delegatų išlydėtuves į partinę konferenciją Maskvoje. „Bet jau pačiame mitinge atvirai pasakyta: karalius yra nuogas. Ką mes išlydime į Maskvą? Atstovus? Bet kas juos išrinko, kas įgaliojo, kam jie atstovauja? Ir tada tas nuogas karalius ėmė sproginėti. Su adatėle baksteli į balioną – ir baliono nėra“, - kalbėjo europarlamentaras.

Įvykdė, ką žadėjo

V.Landsbergis pasakojo, kad kuomet Lenino prospekte (dabartinis Gedimino prospektas – aut.), prie Vilniaus arkikatedros, įsikūrė Sąjūdžio būstinė, skirtinguose prospekto galuose dirbo dvi valdžios. „Vienam Lenino pr. gale namas su viena vėliava, kitame gale – namas su kita vėliava (tuometinė sovietinė Aukščiausioji Taryba - aut.). Tik kuriame gale tikra valdžia? Tame, kur buvo tikra vėliava“, - pasakojo pirmasis atkurtos valstybės vadovas.

Jo teigimu, Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas niekaip nesuprato, kad Sąjūdis iš tiesų siekė atstovauti žmonėms. „Kai jis reikalavo atšaukti sprendimą dėl nepriklausomybės atkūrimo, sakydavome jam, kad tokių pasiūlymų mes negalime įgyvendinti, nes esame įsipareigoję žmonėms. Tuomet jo reakcija buvo maždaug tokia: „Jūs nežinote, ką reikės jiems pasakyti, tiems durneliams? Nebijokite, mes jums padėsime“. Jiems žmonės, liaudis buvo niekas. O mes gavome iš jų jėgą, todėl negalėjome trauktis“, - pasakojo V.Landsbergis.

„Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas buvo tas parlamentas, kuris įvykdė tai, ką žadėjo“, - sakė pirmasis atkurtos valstybės vadovas, linkėdamas, kad savo pažadus vykdytų ir šių dienų politikai.

Baltijos vienybė – milžiniška jėga

Buvęs Latvijos Liaudies fronto pirmininkas R.Ražukas pasakojo apie Baltijos tautų vienybės svarbą kovoje dėl šalių nepriklausomybės. Jo teigimu, drąsi Lietuvos kova dėl laisvės buvo pavyzdys latvių tautai. „Latvijoje žmonės nebuvo mažiau radikalūs, jie irgi norėjo nepriklausomybės, bet mūsų atstovai buvo rezervuotesni“, - kalbėjo lietuvių kilmės Latvijos politikas.

Pasak jo, Latvijos opozicionierių atsargumą lėmė sudėtinga tautinė šalies gyventojų sudėtis. Anot R.Ražuko, 1988 metais latvių dalis šalyje sudarė ne daugiau kaip 50 proc., be to, Latvijoje gyveno tūkstančiai Raudonosios armijos atsargos karininkų. „Tai, kad dirbome su drąsiais lietuviais, truputį pastūmėjo mus pirmyn“, - pasakojo Liaudies fronto pirmininkas.

„Baltijos vienybė buvo milžiniškas argumentas, milžiniška jėga. Ji yra ir dabar, o mūsų šalių santykiai yra geresni nei bet kada, net jei vieni apie kitus žinome tikrai mažokai“, - sakė R.Ražukas.

Pergalę lėmė narsa

Lietuvai kovojant dėl laisvės Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs J.B.Hannibalssonas sakė, kad Sąjūdžiui vadovavęs V.Landsbergis buvo tinkamas žmogus, tinkamu metu atsidūręs tinkamoje vietoje. „Jis buvo pasirengęs derėtis, bet visada likdavo ištikimas savo principams“, - sakė buvęs Islandijos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, Lietuvos nepriklausomybė buvo ne tik nacionalinis laimėjimas, o ir Sovietų Sąjungos pabaigos pradžia. „Jūsų pasaulio gale tai reiškė Antrojo pasaulinio karo pabaigą“, - kalbėjo J.B.

Jis pasakojo, kad 1988 metais tapęs Islandijos užsienio reikalų ministru tikėjosi visiškai kitokios Vakarų valstybių reakcijos į Baltijos tautų žygį demokratijos link. „Tikėjausi, kad jie priims šią revoliuciją išskėstomis rankomis“, - pasakojo J.B.Hannibalssonas. Tačiau, jo teigimu, tarp Vakarų šalių vadovų retorikos ir realybės žiojėjo praraja. „Skambėjo retorika apie tautų apsisprendimo laisvę, apie demokratijos ir teisės svarbą, pavergtųjų tautų priėmimą į Europos demokratinę bendriją. Bet tikrovė buvo visiškai kitokia“, - sakė buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras.

Pasak jo, Vakarai taip tikėjo M.Gorbačiovo pastangomis reformuoti Sovietų Sąjungą, kad nenorėjo girdėti apie bandymus šią imperiją išardyti. „Bet kas, kas kėlė pavojų jų draugiškiems santykiams su M.Gorbačiovu, juos paprasčiausiai erzino“, - pasakojo buvęs Islandijos diplomatijos vadovas.

Jis teigė tada supratęs, kad bent mažosios tautos turi prisiimti pareigą politikoje išsaugoti principus. „Narsa yra reta dorybė. Bet būtent narsa lėmė, kad jūsų revoliucija buvo laimėta“, - savo kalbą baigė J.B.Hannibalssonas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"