TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V.P.Andriukaitis: "Einame tinkama kryptimi"

2013 05 20 8:24
V.P.Andriukaitis: "Jeigu privatus sektorius naudoja PSDF lėšas, jis patenka į valstybės reguliavimo akiratį. Kodėl Lietuvoje to nenorima suprasti?"  Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, jog praėjusią savaitę paskelbta Konstitucinio Teismo (KT) nutartis tik patvirtino, kad mūsų šaliai būtina sąžininga ir ekonomiškai pagrįsta sveikatos apsaugos sistema.

Gegužės pradžioje Seimui buvo pristatyta Vyriausybės 2012 metų veiklos ataskaita. Ją pateikė jau naujasis ministrų kabinetas. Tąkart žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad daugiausia priekaištų teko Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovui už pernelyg lėtus pokyčius visuomenei labai svarbioje srityje.

Apie tokios kritikos priežastis, KT nutarimo svarbą ir tolesnius SAM vadovybės žingsnius - "Lietuvos žinių" interviu su sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu.

Didžiulė revizija

- Kaip reagavote į Seime skambėjusią kritiką?

- Man ta interpretacija nebuvo netikėta, nors esu įsitikinęs, kad toks Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių bendradarbiavimas yra nekonstruktyvus. Buvo aptariama Vyriausybės 2012 metų veikla, o aš prisiekiau tik tų metų gruodžio 14 dieną. Galėčiau tepasakyti, ką per tas dvi praėjusių metų savaites nuveikėme. Teko įtikinti Vyriausybę iš rezervo fondo skirti 22 mln. litų, kad būtų galima užtikrinti tam tikrą kelių rajoninių ligoninių finansinę ramybę ir atlyginimus jų darbuotojams, išspręsti neatidėliotinas einamąsias problemas. Ar Dangutei Mikutienei ir Antanui Matului ši informacija buvo nežinoma? Ne paslaptis, kad rengiant dabartinės Vyriausybės programą koalicijoje būta nesutarimų.

Koreguojant programą teko atsižvelgti į koalicijos partnerius. Čia taip pat nuomonės išsiskyrė dėl daugelio dalykų, pavyzdžiui, dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų prioritetinio teikimo viešajam sektoriui. Mūsų nuostata tokia: jei pinigų trūksta, viešieji finansai pirmiausia turi atitekti viešajam sektoriui, užtikrinančiam būtinąją sveikatos pagalbą. Sutartis su privačiu sektoriumi galima sudaryti tik tada, kai pritrūksta ypatingų tyrimų, aparatūros arba specialistų.

Taigi Darbo partija už atitinkamas pataisas nebalsavo, toliau jas aktyviai kritikavo ir tebekritikuoja. Esu įsitikinęs, jog dalis atsakomybės už Vyriausybės 2012 metų veiklos rezultatus turėtų tekti ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui - už nepakankamą reiklumą.

- Kokiais neatidėliotinais darbais šiuo metu užsiimate?

- Premjeras įpareigojo atlikti sveikatos apsaugos sistemos apžvalgą, tam tikrą reviziją. Dirbome labai intensyviai, turėjome daugiau kaip 600 susitikimų su viešojo ir privataus sektorių medikais, farmacininkais, odontologais, slaugos darbuotojais, profsąjungų atstovais ir kitais. Noriu aplankyti visas mūsų šalies sveikatos priežiūros įstaigas, žinoti problemas, susitikti su žmonėmis, išklausyti jų mintis. Radome būdų, kaip sutvarkyti finansavimo problemas, neleisdami privačiam sektoriui papildomai užvaldyti 40 mln. litų PSDF lėšų. Sutarėme, kad bus finansuojamos tik tos sutartys, kurios buvo pasirašytos iki 2012-ųjų gruodžio.

Ant mano stalo guli trys didžiulės bylos - trijų įstatymų analizė. Ji atspindi, kiek įstatymų normų įgyvendinta, o kiek taip ir liko vien popieriuje. Galima tik stebėtis, kiek yra beveik dešimtmečio senumo įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie seniai neatitinka pasikeitusios situacijos... Ši analizė rodo - reikia daug ir didelių pokyčių, kad būtų sinchronizuotas nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų valdymas. Norint išvengti naujų klaidų būtina dirbti labai kruopščiai ir atsakingai. Šią medžiagą teiksime Vyriausybės strateginiam komitetui. Prašysime, kad būtų pritarta skubioms įstatymų pataisoms, kurioms reikia politinės valios. Netrukus Seimą pasieks dar vienas didelis dokumentas - Nacionalinė sveikatos programa.

Džiaugiasi KT išaiškinimu

- Kreipėtės į KT dėl 53-iojo Konstitucijos straipsnio išaiškinimo. Norėjote išgryninti tai, kas per 20 metų apaugo įvairiais įstatymais ir įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais?

- Konstitucija - gyvas organizmas. Kartkartėmis dera pasitikrinti, kaip įstatymai atitinka gyvenimo pokyčius. KT pripažino, kad Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijai. Nuostata neteikti medicinos paslaugų, jei asmuo nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų, arba jas teikti tik po 3 mėnesių, kai žmogus jau susimokėjo, prieštarauja Konstitucijai. Kertinės nuostatos, kurias paskelbė KT, yra šios: valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą bei nemokamą medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose, taip pat kitas asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatinimo veiklą, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti prigimtinę žmogaus teisę į kuo geresnę sveikatą.

Visuomenės poreikiams tenkinti privaloma turėti pakankamai sveikatos priežiūros, farmacijos specialistų, jiems rengti reikia skirti valstybės lėšų. KT pasisakė apie valstybinio užsakymo būtinumą sveikatos sektoriuje. Apgintas ir sveikatos įstaigų išsidėstymo Lietuvoje teritorinis principas, užtikrinantis sveikatos priežiūros

paslaugų prieinamumą. Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nemokamos medicinos pagalbos piliečiams valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose garantija, įpareigojanti valstybę užtikrinti jai įgyvendinti būtinas sąlygas, t. y. ne tik sukurti reikiamą valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų apmokėti šios pagalbos teikimo išlaidas.

Kitaip tariant, dabartinė situacija, kai viskas pervesta į Sveikatos draudimo fondą ir iš esmės panaikintas biudžetinis finansavimas, akivaizdžiai prieštarauja KT išdėstytai nuostatai. Vadinasi, nemokamai medicinos pagalbai turėsime skirti biudžetinį finansavimą iš bendrųjų valstybės asignavimų.

Privalomasis sveikatos draudimas turi būti visuotinis, siejamas su gyventojų pajamomis. Taip pat reikia aiškiai reglamentuoti, kokias paslaugas pilietis turi gauti už šio draudimo lėšas, o kokios yra finansuojamos iš biudžeto. Kadangi Lietuvos biudžetiniai ištekliai ne beribiai, gali būti patvirtintos ir kitos finansavimo formos - papildomas draudimas arba tiesioginiai mokėjimai. Tačiau tai turi būti reglamentuota įstatymais.

- Jau kurį laiką aštriai diskutuojama dėl privačios ir valstybinės medicinos santykių. Ar pastaruoju metu padėtis keičiasi?

- Mums tenka įvardyti tokius rimtus sveikatos apsaugos sistemos dalykus kaip viešųjų ir privačių interesų painiojimas, šešėlinė ekonomika, kurios mastas, kai kurių ekspertų nuomone, siekia 30-40 procentų. Natūralu, jog tai kelia diskusijų. Viešojo ir privataus sektorių santykiai vienaip reguliuojami Vokietijoje, kitaip - Švedijoje, tačiau be dėmesio jie nepaliekami.

Jeigu privatus sektorius naudoja PSDF lėšas, jis patenka į valstybės reguliavimo akiratį. Kodėl Lietuvoje to nenorima suprasti? Šiuo metu sveikatos apsaugos srityje pernelyg daug šešėlinės ekonomikos. Negali būti, kad privačioms sveikatos įstaigoms už tas pačias paslaugas mokėtų ir ligonių kasos, ir pats ligonis. Turime tokią situaciją: paslaugų kainos kyla, išlaidos didėja, tačiau gyventojų sveikata negerėja. Brangi diagnostikos aparatūra valstybinėse įstaigose panaudojama tik iš dalies. Tarkime, magnetinio rezonanso prietaisų apkrovimo vidurkis privačiame sektoriuje - 44,7 proc., valstybiniame - tik 18,9 procento. Panaši situacija ir dėl kompiuterinių tomografų, mamografų. Kodėl? Oponentai sakys: "Privatus sektorius dirba efektyviau." O aš klausiu: "Gal tyrimus atlieka ne pagal indikacijas, o pagal paciento pageidavimus?"

KT toms diskusijoms suteikė aiškumo. Griežtai ir vienareikšmiškai pasisakė, kad valstybės reguliavimas turi būti nukreiptas į visas sveikatos priežiūros įstaigas, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma - privati ar valstybinė. Valstybė privalo reguliuoti jų darbą, užtikrinti darbo kokybę ir tinklo išdėstymo tolygumus.

Nemokama pagalba valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose finansuojama iš biudžeto. Jeigu nepakanka įstaigų kurioms nors paslaugoms teikti, finansavimas gali būti nukreiptas ir į privatų sektorių pagal sutartyse numatytas sąlygas ir reikalavimus. Lygiai tas pats pasakytina ir apie privalomojo sveikatos draudimo lėšas.

Sutaupyti įmanoma

- Galbūt paaiškės, kad sveikatos apsaugai Lietuvoje skiriama ne taip ir mažai lėšų?

- Manau, 4 mlrd. 120 mln. litų biudžetas yra nemažas, tik ar racionaliai jį valdome? Nuo 2013 metų sausio 1 dienos įsigaliojo labai griežtos ir sudėtingos fiskalinės tvarkos reguliavimo taisyklės. Pamėginau išsiaiškinti, kiek Lietuvos sveikatos sistemoje yra juridinių vienetų. Iki 1997 metų rajono centrinė ligoninė, poliklinika, greitoji pagalba, laboratorija, psichikos sveikatos centras, patanatominė tarnyba buvo vienas juridinis vienetas, turėjo vieną administraciją, vieną sąskaitą ir vieną buhalteriją. 1997-aisiais viskas buvo suskaldyta ir pavadinta reforma. Suskaičiuokime, kiek padaugėjo administracijų... Nuo 2007 metų viskas dar labiau ėmė riedėti ta kryptimi, o PSDF pinigų nepagausėjo. Trumpai tariant, vien sutvarkę vadybą, t. y. centralizavę valdymo struktūras, galėtume sutaupyti apie 100 mln. litų. O kur dar kiti taupymo rezervai? Kas pigiau - nupirkti visai Lietuvai, kuri prilygsta vienam Londono kvartalui, vienodą laboratorinę įrangą ar švaistyti PSDF lėšas dubliuojamiems tyrimams vien dėl to, jog nepasitikima jų rezultatais, mat šie atlikti skirtinga laboratorine įranga? Sutvarkius sistemą, kad brangius diagnostinius tyrimus būtų galima atlikti tik pagal griežtai nustatytas indikacijas, pakeitus juos paprastesniais, taip pat būtų galima nemažai sutaupyti. Akivaizdu, kad tobulintina ir siuntimų sistema. Sukurtos sąlygos piktnaudžiauti lovadieniais, reabilitacija, slauga, globa, o juk tai - taip pat biudžeto pinigai. Kompensuojami vaistai, kuriuos išrašo kiekvienas gydytojas, pas kurį nukreipiamas pacientas. Kas atsako už tai, kad šis geria 5-6 tarpusavyje visai nederančius preparatus? Kaip juokauja mano bičiulis ekonomistas Kazimieras Sventickas iš Alytaus, sveikata - brangiausias farmacijos kompanijų turtas. Sutvarkius šiuos dalykus liktų daugiau lėšų pagrindiniam - visuomenės sveikatinimui, profilaktikai.

Prisipažinsiu, kad laukėme KT sprendimo, todėl neskubėjome teikti pataisų paketo, kurį jau buvome parengę. Dabar jį patobulinsime, dar labiau pabrėždami rūpimus aspektus. Džiaugiuosi, kad mūsų žingsniai atitiko Konstitucijos 53 straipsnio doktriną. Belieka visiems atsakyti į klausimą, ar norime sąžiningos ir ekonomiškai pagrįstos sveikatos apsaugos sistemos?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"