TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V.P.Andriukaitis: "Svarbiau gydyti visuomenę"

2012 12 15 6:00
Ne vieną profesiją turintis V.P.Andriukaitis sako, kad politikoje jos labai praverčia./Romo Jurgaičio nuotrauka

Nacionalinę sveikatos koncepciją kūręs naujasis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis dabar priverstas pripažinti, kad sveikatos politika mūsų valstybėje iki šiol buvo apleista sritis. 

Idėjiniu socialdemokratu vadinamas politikas sako mokantis gydyti žmones, tačiau siekiantis gydyti visuomenę. V.P.Andriukaitis vadina save nematomu nepriklausomybės kareiviu, o partijos kolegos - globalaus, strateginio mąstymo žmogumi. Imdamasis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovo vairo jis sveikatos apsaugos sistemoje žada nemažai reformų: restruktūrizuoti nacionalinę sveikatos įstaigų sistemą, reformuoti Nacionalinę sveikatos tarybą, keisti vaistų kainų politiką, perskirstyti sveikatos apsaugai tenkančias lėšas, daugiau pinigų nukreipti ligų prevencijai.

Įtarimai korupcija neprilipo

V.P.Andriukaitis juokauja, kad ligoniams jau niekuo negalėsiantis padėti, nes gydytoju nebedirba nuo 1993-iųjų. Tačiau sau jis kelia ne menkesnes užduotis ir ketina prisiimti atsakomybę už sveikatos apsaugos valdymo sritį, nors puse lūpų prasitaria nežinantis, kiek turės laiko vadovauti SAM. "Ką gali žinoti, kiek gyvuos koalicija..." - pridūrė V.P.Andriukaitis.

Sveikatos apsaugos ministras, paklaustas apie pertrauką jo, kaip Seimo nario, veikloje, patikino, kad jam tai anaiptol nėra nemaloni tema. Ir priminė, jog 2004 metais atsisakyti Seimo nario mandato nutarė pats, kai parlamentas nesutiko panaikinti jo teisinės neliečiamybės dėl įtarimų korupcija. Tąkart V.P.Andriukaitis nusprendė netrukdyti teisėsaugai atlikti ikiteisminio tyrimo, kad būtų nustatyta, ar įtarimai pagrįsti. Dar paragino ir kolegas Vytautą Kvietkauską bei Arvydą Vidžiūną pasielgti taip pat. Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes įtarimai nepasitvirtino.

Imasi sunkios užduoties

V.P.Andriukaičio bendražygis Juozas Olekas akcentavo tvirtas kolegos nuostatas, įprotį gilintis į kiekvieną sritį, kurios imasi. Esą šį žmogų per ketvirtį amžiaus jis jau patikrino įvairiomis aplinkybėmis: ir politikoje, ir baidarių žygiuose, ir net kalnuose. "Vytenis bus pirmas, kai reikės ieškoti kelio, taip pat tas, kuris pasakys: "Aš dar galiu", kai kiti jau nebegalės", - kalbėjo politikas.

Tačiau sritis, kurios imasi V.P.Andriukaitis, anot J.Oleko, sudėtingiausia iš visų. Pirmiausia dėl to, kad joje susiduriama su mirtimi. "Nors gydytojai deda labai daug pastangų, Lietuvoje kasmet miršta apie 40 tūkst. žmonių. Jokioje kitoje srityje šiuo metu nekyla tokia moralinė, žmogiška įtampa. Ten susiklosto aplinkybės, kurių negalėtų pakeisti joks ministras", - LŽ aiškino J.Olekas. Vis dėlto socialdemokratas pabrėžė, kad būtent V.P.Andriukaitis yra įsigilinęs į šią sritį ir geriausiai žino sveikatos apsaugos trūkumus.

Svarbu išmokti nesirgti

Pats V.P.Andriukaitis sako dabar esąs priverstas pripažinti, kad per daugiau kaip 20 atkurtos nepriklausomybės metų buvo nevykdoma aktyvi sveikatos politika, taip pat nesukurta sisteminė sveikatos priežiūros įstaigų valdymo struktūra. Tad viena svarbiausių jo, kaip ministro, užduočių bus pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo valdymo pertvarkymas. "Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, ligoninės dar sveikatos apsaugos ministro Juozo Galdiko laikais buvo atiduotos savivaldybėms. Dabar jos visos priverstos konkuruoti tarpusavyje tarsi privačios įstaigos, o taip neturi būti. Valstybinės ligoninės - nacionalinis turtas, tačiau kaip jis naudojamas? Pripirkta begalė brangiausios įrangos, o jos pritaikymas tesiekia apie 30-40 procentų", - LŽ dėstė V.P.Andriukaitis. Naujasis SAM vadovas pažymėjo, kad ligoninių priklausomybės keisti nebūtina, tik reikia jas sujungti į vieną sistemą.

Ministras taip pat įsitikinęs, jog būtina perskirstyti sveikatos apsaugai skiriamą biudžetą, daugiau lėšų nukreipti profilaktikos programoms, ligų prevencijai ir jų nustatymui bei gydymui esant dar ankstyvai stadijai. "Žmonės patys turėtų būti atsakingi už savo sveikatą ir jos stiprinimą. Jie beviltiškai eikvoja sveikatos išteklius, o paskui yra priversti kreiptis į gydytojus. Akivaizdu, kad sveikatos sektorius (ne ligų gydymo, bet sveikatos) ne tik apleistas, jis nė nesukurtas", - būsimo darbo gaires braižė ministras.

Tokie V.P.Andriukaičio svarstymai ir būsimų reformų planai kai kuriems medikų bendruomenės atstovams primena "anuos laikus". "Visi jo idėjų deklaravimai ir šūkiai sunkiai įgyvendinami. Tad, manau, ministras netrukus juos pamirš ir leis mums ramiai dirbti. Tačiau V.P.Andriukaitis - patyręs politikas ir medikas", - LŽ sakė gydytojas Vytautas Jovaišas.

***

V.P.Andriukaičio biografija

V.P.Andriukaitis - gydytojas, istorikas, politikas, Kovo 11-osios Akto signataras. Gimė 1951 metais Jakutijoje, tremtinio šeimoje.

Kauno medicinos institute įgijo medicinos gydytojo chirurgo, o Vilniaus universitete - istoriko, istorijos ir politikos mokslų dėstytojo specialybes. Dirbo chirurgu Kaune, Ignalinoje, Vilniuje.

Nuo 1969-ųjų dalyvavo antisovietinio pogrindžio, pogrindinėje socialdemokratinio būrelio veikloje, taip pat studijavo pogrindiniame Antano Strazdelio humanitarinės minties ir savišvietos universitete. KGB buvo sulaikytas ir nubaustas 3 metų privaloma registracija Ignalinoje, kontroliuojant vietiniam KGB skyriui.

Aktyviai rėmė LSDP atkūrimą, buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys, kūrė Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepciją. Tapęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu, su darbo grupe rengė 1990 metų kovo 11-osios dokumentus.

V.P.Andriukaitis taip pat kūrė Nacionalinę mokslo ir Nacionalinę sveikatos koncepcijas, yra vienas iš Lietuvos Konstitucijos autorių. Parengė daugiau kaip 150 teisės aktų projektų ir jų pakeitimų, buvo Konvento dėl Europos ateities kontribucijų autorius ir bendraautoris. 1997-aisiais ir 2002-aisiais - kandidatas į prezidentus.

Žmona Irena - lituanistė, sūnūs Šarūnas ir Gediminas - finansininkas ir teisininkas, duktė Rūta - medicinos studentė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"