TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V.Radžvilas: toliau vyksta valstybinės ir tautinės sąmonės destrukcija

2013 10 11 15:34
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Įsivaizdavimas, kad Europos Sąjunga (ES) išspręs šalių įsitvirtinimo pasaulyje ir geopolitinio saugumo problemas, yra klaidinga klišė, įsitikinęs profesorius Vytautas Radžvilas.

Jo manymu, tokių ir panašių klišių tautiečiai išlaikė savo mąstyme nuo sovietinių laikų. „Stebėdamas eurointegracijos procesą matau požymių, kad Lietuvoje vyraujanti mąstymo kryptis nepasikeitė, ji atkartoja sovietinio mąstymo strategiją“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius.

Penktadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtame seminare-diskusijoje aptartos valstybės istorijos politikos prielaidos ir perspektyvos. Seminaras surengtas įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą „Istorijos politika kaip valstybės geokultūrinio ir geopolitinio tapatumo įtvirtinimo įrankis“, kuriam vadovauja profesorius Raimundas Lopata.

Filosofijos profesorius V.Radžvilas seminare teigė, kad, ypač komplikuojantis santykiams su kaimyninėmis valstybėmis, daugelyje šalių yra analizuojama šių kaimynių istorijos politika. Norint suprasti šalių užsienio istorijos politiką, reikia suvokti jos stiprybes, silpnybes, tobulinimo kryptis. „Lietuvoje užsienio istorijos politikos rasti praktiškai neįmanoma. Kaip valstybė, susidurdama su daugeliu geopolitinių iššūkių, privalo pozicionuoti save tarptautinėje arenoje? Ne kartą teko ištarti iš pažiūros gana banalų dalyką, kad tauta ir valstybė egzistuoja ir išlieka istorijoje tik tiek, kiek ji sugeba valingai teigti save. Pasaulio istorija šiuo atžvilgiu yra negailestinga, ji rodo, kad tai iš esmės yra kova dėl vietos po saule. Galima pateikti ilgiausią sąrašą tautų ir šalių, apie kurias šiandien primena tik istorijos vadovėliai“, – kalbėjo V.Radžvilas.

Profesorius pabrėžė, kad pastaruoju metu istorijos politikos formavimo bei plėtros sąlygos yra smarkiai pasikeitusios. „Jeigu kažkada buvo manoma, kad valstybės yra politiniai dariniai, turintys tam tikrą esmę arba bent nekintamus bruožus, ir šie dariniai po truputį keičiasi, taigi turi istoriją, tai dabar pereita į visai naują, radikalaus istoricizmo epochą, kuomet galima sakyti, kad valstybės egzistuoja istoriškai. Kitaip tariant, valstybė kaip tam tikra politiškumo forma yra nuolatos istorijoje gaminamas darinys. Tai liudija pats akivaizdžiausias faktas, kuris vadinamas nacionalinės valstybės nykimu šiuolaikinės globalizacijos sąlygomis“, – sakė V.Radžvilas.

Šiame kontekste, jo teigimu, vienas klausimas yra, kaip maksimaliai sustiprinti ir patobulinti savo valstybės vykdomą užsienio istorijos politiką, kitas - kokiomis sąlygomis ir kaip apskritai galima užsienio istorijos politika tada, kai pati valstybė turi nunykti, laikoma į praeitį nueinančiu dariniu. „Šis klausimas nevienodai aktualus skirtingoms valstybėms. Valstybės, kurios įeina į globalizacijos ir integracijos procesus, anaiptol neskuba aklai patikėti tuo, kas ką tik buvo pasakyta. Užsienio istorijos politiką gali vykdyti tik valstybė, kuri turi valstybinę sąmonę. Jeigu tokios valstybinės sąmonės nėra, labai lengva patekti į būklę, kurioje mes jau buvome prieš daugiau nei 20 metų, kai buvo įprasta manyti, jog kas ta Lietuvos Socialistinė Respublika, jei ne administracinis darinys Sovietų Sąjungoje, valstybėje, kurios visos tautinės, valstybinės ir panašios problemos yra išspręstos visiems laikams. Galiausiai Sovietų Sąjungos žlugimas parodė, kad toks savęs perkėlimas į perspektyvą, išnykimo, išankstinio savęs nurašymo perspektyvą buvo pavojingas“, – sakė V.Radžvilas.

Profesorius sakė stebėdamas eurointegracijos procesą matąs požymių, kad Lietuvoje vyraujanti mąstymo kryptis nepasikeitė, ji atkartoja sovietinio mąstymo strategiją: „Vadovaujamasi banaliomis klišėmis, kad ES yra darinys, kuris turėjo išspręsti tautų nacionalizmo sukeltas problemas. Šis teiginys, be abejo, yra klaidingas iš principo. Iš vienos pusės europeizacija yra tik skambios kalbos apie tautų suartėjimą, o kita vertus, yra visiškai akivaizdu, kad daugumoje ES šalių nacionalinės valstybės idėja tampa vis aktualesnė. Galima tai nurašyti akivaizdžiam dešiniųjų politinių partijų populiarumo augimui, o aš pasakyčiau paprastai: protingos ir išmintingos valstybės, turinčios autentišką santykį su istorija, dalyvauja eurointegracijos procesuose, ir mes turėtume tai daryti, bet jos tai daro kitaip – dalyvaudami procese, mąsto, kas yra ta integracija, supranta, kad ji gali baigtis panašiai, kaip baigėsi kelionė į „šviesų komunizmo rytojų“, todėl išmintingos tautos savo užsienio istorijos politiką konstruoja taip, kad būtų numatyta, kas bus, jei vėl teks gyventi savarankiškai ir savo galva.“

„Dar Platonas išskyrė svarbius dalykus: būti tuo pačiu ir tokiam pačiam – tai ne tas pats. Būti tuo pačiu reiškia išlaikyti kažką savo, tapatumą, turėti atramos tašką, o būti tokiam pačiam – reiškia būti įtrauktam į begalinį kaitos srautą, kuriame galiausiai nėra jokio tavo tapatumo centro, atramos taško. Manau, kad šiandien ne tik istorijos politikos, bet ir apskritai pati svarbiausia Lietuvos problema yra klausimas, kaip mes žvelgiame į 1918 metų valstybės projektą. Leisiu sau atvirai pasakyti, kad būtent šitas klausimas turėtų mus jaudinti labiausiai, nes yra akivaizdžios pastangos šią valstybės sandarą, ją grindžiantį politinį modelį dekonstruoti. Bet tai reiškia, kad tokiu atveju mes galutinai nustojame būti politine tauta, negalime pretenduoti būti kas nors daugiau nei nežinia kieno administruojamas darinys. Visi šie dalykai vyksta. Pastaruosius 20 metų toliau vyko valstybinės, tautinės sąmonės destrukcija, dėl ko ne tik nepajėgėme turėti tvirtos istorijos politikos, bet netgi turbūt nesugebame kurti valstybės. Valstybės negalima kurti be autentiško istorinio matmens“, – sakė V.Radžvilas.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"