TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V. Rakutis: iki 2004-ųjų Lietuvos kariuomenė atrodė tikrai neblogai

2015 03 09 17:15
Prof. V. Rakutis.  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Iki 2004 metų Lietuvos kariuomenėje buvo padarytas didžiulis progresas, teigia profesorius Valdas Rakutis, dėstantis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Tai buvo laikai, kai karininkai aukojosi tėvynei, nepaisydami algos dydžio ar darbo valandų skaičiaus. 

„Kaip žinome, karas yra riterių luomo nuosavybė. Lietuvos bajorai tiesiogiai save siejo su karyba ir jie valstybėje buvo atsakingi už šią sritį. Kuriant Lietuvos kariuomenę, Lietuvos krašto apsaugos sistemą nebuvo nei bajorų, nei kariuomenės patirties“, – apie 1990-1991 metus, kuomet kariuomenė formavosi iš tų, kurie buvo tarnavę sovietinėje armijoje ir visiškai „žalių“, kalba karo istorikas. Pirmieji, anot jo, atsinešė savo profesines žinias, antrieji – karštą patriotizmą. Dėl to pirmieji Nepriklausomybės metai krašto apsaugai tapo ir vidinės kovos, ir bendradarbiavimo laikotarpiu: „pirmoji karta iškovojo Lietuvos kariuomenės įvaizdį, formavo struktūras, kūrė karo akademiją. Antroji karta savo patriotizmu suko visą šitą sistemą Lietuvai naudinga linkme“.

Peržvelgus pastarąjį ketvirtį amžiaus, kaip teigia V. Rakutis, matyti „mėtymasis“, nenuoseklumas, bandymas ką nors pavyti, ką nors naujo įdiegti, o tuo pačiu ir išlaikyti sistemą tvarią. „Tai nebuvo sunkus laikas. Pradžioje tikslai buvo aiškūs, reikėjo iškovoti Lietuvos Nepriklausomybę, ją apginti, išvesti Rusijos kariuomenę. Antrame etape – įstoti į NATO. Kariuomenė tai priėmė kaip asmeninį uždavinį ir iš tikrųjų dėjo didžiules pastangas, kad būtų galima pavyti tuos garsiuosius NATO standartus, atrodyti taip, kaip turi atrodyti, nors galbūt sąlygų nelabai yra“, – kalba profesorius.

Skirtingai nuo kitų specialistų krašto apsaugoje dirbantieji neturėjo patirties. „Iki 2004 metų buvo padarytas didžiulis progresas ir jį pasiekė karininkai. Šiandien visi prisimena tuos laikus kaip šventą laikotarpį, kai niekas nežiūrėjo, kokia alga ar kiek valandų reikia dirbti, tiesiog aukojosi tėvynei. Ir savo pasiekė. Lietuvos kariuomenė atrodė tikrai neblogai iki 2004-ųjų metų“ – teigia V. Rakutis. Taip pat pastebi, kad dar neįstojus į NATO karininkams atsivėrė dar viena sritis – užsienio misijos. Iki tol nebūta jokios patirties, kaip elgtis Pietų Azijoje ar Šiaurės Afrikoje. „Štai mūsų karininkai, dažnai tik baigę Karo akademiją, pateko į šitą neįtikėtiną katilą, naują iššūkių zoną. [...] Šitą sunkų uždavinį jie sugebėjo visai neblogai įvykdyti“, – misiją Afganistane įvertina karo akademijos dėstytojas, pažymėdamas, kad ypatingai gerai pasirodė mūsų specialiosios pajėgos.

Dar jis pastebi, kad per 25 metus sukurtas karinis jūrų laivyną: „Gerbiamieji, Lietuva niekada neturėjo stipraus laivyno. Tai visiškai naujas daiktas. Turėjome tik vieną karinį laivą „Prezidentas Smetona“ ir viltį 1948 metais kažką sukurti“. Kur kas gilesnes tradicijas turinti aviacija, pasak V. Rakučio, sugeba užtikrinti oro kontrolę Baltijos šalyse.

„Dažnai galvojame, kad istoriją kuria struktūros, potvarkiai ar susitarimai, o iš tikrųjų viskas priklauso nuo labai konkrečių žmonių. Todėl yra svarbu juos pastebėti, įvertinti, paskatinti ir parodyti kitiems pavyzdžiu. Mes turime daug negatyvo, kartais vis ieškome, ką ne taip padarėme, ir teisingai darome, reikia ieškoti klaidų. Bet vienas principas, ko gero, yra kelrodinis – tegu pergalė mus džiugina, o iš klaidų turime mokytis. Bet už to stovi konkretūs, puikūs Lietuvos žmonės“, – teigia karo istorikas. Šitaip jis kalbėjo šiandien Seime dvitomio „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ (leidėjai – VšĮ „Leidybos idėjų centras“) pristatyme. V. Rakutis knygas prilygino 1933 metais išleistam albumui, Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti, kuris ne vienam buvo įkvėpimo šaltiniu sovietmečiu.

Minėtu leidiniu stengtasi aprėpti visus Lietuvos įvykius, veiklos sritis, asmenybes, reikšmingai prisidėjusias prie svarbiausių darbų ir pasiekimų nuo 1990 m. Pirmojoje knygos dalyje – 37 autorinės apžvalgos, antrojoje – 2008 iškiliausių asmenybių biografijos, jų asmeniniai šalies ir savo pasiekimų vertinimai, o skyriuje „In Memoriam“ – 264 šviesaus atminimo asmenybių biografijos, kolegų, giminių prisiminimai, asmenybių įamžinimo faktai.

Pristatymo renginyje kalbėta ne tik apie krašto apsaugą, bet ir apie kalbos politiką (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė), žemės ūkį (pirmosios Vyriausybės žemės ūkio ministras dr. Vytautas Petras Knašys), urbanistiką (Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. Dalia Bardauskienė), užsienio politiką (ambasadorius ypatingiems pavedimams, buvęs užsienio reikalų ministras dr. Antanas Valionis), išeivių indėlį, atkuriant valstybę (Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus direktorius Arūnas Antanaitis) ir t. t.

Pasak Kovo 11-osios akto signataro Bronislavo Juozo Kuzmicko, tokio pobūdžio leidinys įrodo, kad visuomenė nėra abejinga tiems asmenims, kurių darbais bei idėjomis remiasi visa tauta. Jis atkreipė dėmesį, jog vien laisvės save realizuoti demokratinėje šalyje nepakanka, svarbu ir būti pripažintam, įvertintam, būtent to ir siekę albumo leidėjai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"