TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V. Rubavičius: vilniečių kasdienybėje trūksta A. Smetonos

2015 02 02 6:00
Paminklas A. Smetonai istorinės prezidentūros kieme, Kaune.  lrs.lt nuotrauka

Pirmasis Lietuvos prezidentas kaip simbolinė mūsų valstybingumą tvirtinanti figūra šiuo metu yra itin aktuali, o ateityje taps dar aktualesnė, teigia filosofas, kultūrologas dr. Vytautas Rubavičius. 

Pasak jo, Antano Smetonos šiandienėje mūsų kultūroje nėra daug. Esama ženklų, tačiau dažniausiai pradėjus pokalbį apie jį su politikais ar akademine bendruomene, pasigirsta „sovietinės propagandos liekanos“. V. Rubavičius teigia, kad pastarosios vis dar formuoja mūsų pasaulėvaizdį, o tai iliustruoja faktas, jog per dvidešimt penkerius nepriklausomybės metus taip ir neperleisti šio tautininko raštai: „Save gerbianti tauta tikrai turėjo išleisti, nes tai buvo pagrindinis mūsų valstybės vyras, kūręs ne tik valstybę, bet ir lietuvių tautą. Jis yra lietuvybės kūrėjas ir auklėtojas“.

„Drįsčiau pasakyti, kad mes iš esmės dar nepradėjome kurti valstybės. Paveldėjome jos atributus, įgavome tarptautinius ryšius, toliau administravome kraštą, – sako filosofas, pabrėždamas, kad senasis politinis elitas tapęs naujuoju toliau traktavo Lietuvą kaip administracinį-teritorinį vienetą. – Labai greitai pasirodė, kad šitas administravimas labai tinkamas ir naujomis sąlygomis“. Anot V. Rubavičiaus, kuris sako nesąs euroskeptikas, atgauto valstybingumo atributų imta atsisakyti, įstojus į Europos Sąjungą (ES).

„Valstybės netenkanti tauta išeina iš istorijos arenos. Yra daug tautų, neturinčių valstybės, tačiau jos nėra istorijos veikėjos. Mums teko laimė būti istorijoje, tačiau šiuo metu laisva valia atsisakome šio vaidmens. Nekreipiame dėmesio į emigraciją – egzistencinį tautos nykimą – ir nesuvokiame to kaip iššūkio, į kurį reikia ieškoti atsako. Tai būtų ne išstojimas iš ES, bet valstybingumo jausmo stiprinimas, nacionalinio tapatumo tvirtinimas, kultūrinės atminties puoselėjimas, aiškaus istorinio pasakojimo apie valstybę kūrimas“, – kalba V. Rubavičius, teigiantis, kad atsiradus į minėtus dalykus nukreiptoms programoms, pagrindinė figūra jose turėtų būti pirmasis Lietuvos prezidentas.

Dr. Vytautas Rubavičius / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kaip A. Smetonos reikšmei įtvirtinti nepalankų veiksnį V. Rubavičius įvardija Europos elite įsivyravusią nuostatą, kad reikia naikinti visas nacionalumo apraiškas: „Neturi būti kalbama apie tautiškumą. Visi šie dalykai laikomi pavojingo nacionalizmo, kalto dėl Antrojo pasaulinio karo, apraiškomis. Iš viešosios erdvės valomi su nacionalinės valstybės, tapatumo, kultūros dalykais susiję klausimai. Tačiau mes žinome, kad A. Smetona yra lietuviškasis nacionalistas, kurio auklėjimas iš esmės buvo persmelkęs visą lietuvių tautą, ypatingu būdu pasireiškė ir pokario metais. Lietuviais mes išlikome, manau, dėl to, kad smetoninė Lietuva padėjo lietuvybės pagrindus“. Anot filosofo, lietuviškasis nacionalizmas remiasi kalba ir gyvenimu savo žemėje. Tai „minkštasis“ nacionalizmas, niekada nesigviešęs aplinkinių žemių, nekėlęs savęs aukščiau kitų tautų. Kaip sako kultūrologas, reikalauta tik vieno dalyko – gyenti šioje žemėje kaip lietuviams kartu su tais, kuriems ji irgi gimtoji – žydais, totoriais, vokiečiais. Pats A. Smetona yra sakęs, kad tie, kurie nuo seno gyvena Lietuvoje nėra svetimtaučiai, o kitataučiai, mūsų žmonės.

„Smetona kaip diktatorius yra daug parankesnis bendrai Europos istorijai nei kaip lietuvybės ir valstybingumo tvirtintojas“ – teigia V. Rubavičius, pažymintis, kad vienas pagrindinių visuomenėje prieštaringai vertinamo prezidento darbų buvo lietuvybės ir lenkybės atskyrimas. Taip pat jis stiprino modernią lietuvių valstybę, konstituciškai įtvirtino Vilnių kaip amžiną Lietuvos sostinę, ugdė valstybingumo jauseną. Filosofo nuomone, savo kasdienybėje turėtume matyti pirmojo Lietuvos prezidento ženklus, ypač sostinėje. Pradėti, anot jo, reikėtų nuo palaikų perlaidojimo – gaisro metu 1944 metais JAV žuvęs A. Smetona palaidotas Klivlando kapinėse, vėliau palaikai perkelti į Knolvudo mauzoliejų – bei paminklo Vilniuje pastatymo. Kol kas vienintelis paminklas šalyje šiam tarpukario politikui stovi Lietuvos istorinės prezidentūros kieme. Nors A. Smetonos šeima su perlaidojimu nesutinka ir nori, kad prezidentas liktų greta artimųjų JAV, V. Rubavičiaus teigimu, dėl to reikalingas valstybės apsisprendimas ir aiškus pasakymas, kad ji daro „šį labai svarbų veiksmą“. Kitas darbas turėtų būti Vasario 16-osios akto signataro raštų perleidimas. Anot humanitarinių mokslų daktaro, ypač aktualus yra tomas apie lietuvių-lenkų santykius.

Pranešimą „Prezidentas Antanas Smetona ir Lietuvos ateitis“ V. Rubavičius skaitė praėjusią savaitę vykusioje septintojoje šiai asmenybei skirtoje konferencijoje, organizuotoje Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ ir kraštiečių draugijos „Kur tas šaltinėlis“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"