TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V.Stundys: nevienodi egzaminai - diskriminacija

2013 02 21 12:26
Anot V.Stundžio, dėl ministro D.Pavalkio sprendimo diskriminaciją patirs tie tautinėms mažumoms priklausantys jaunuoliai, kurie mokosi lietuviškose mokyklose. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Praėjusią kadenciją Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui vadovavęs konservatorius Valentinas Stundys sako, jog švietimo ministro Dainiaus Pavalkio sprendimas palengvinti lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientams diskriminuos likusius moksleivius, tarp jų ir mokslą lietuviškose mokyklose pasirinkusius tautinių mažumų atstovus.

V.Stundys sprendimą palengvinti egzamino sąlygas Lietuvos lenkų politikų pageidavimu sako esant destruktyviu bei skaldančiu visuomenę, siūlo politinę atsakomybę dėl jo prisiimti premjerui Algirdui Butkevičiui.

"Tas tautinių mažumų atstovas, kuris mokosi lietuviškoje mokykloje, pirmiausia bus diskriminuojamas. Diskriminuojami bus visi, kadangi šis egzaminas kartu yra ir stojamasis į aukštąsias mokyklas. Be abejo, aukštosios mokyklos tokių pakeitimų verčiamos suabejoti bendrojo priėmimo sistemos teisingumu", - konservatorių frakcijos išplatintame pranešime cituojamas V.Stundys.

Buvęs komiteto vadovas taip pat primena, kad buvusi Vyriausybė ėmėsi priemonių padėti tautinių mažumų mokyklų moksleiviams pasirengti suvienodintam egzaminui, taip pat buvo numatytas pereinamasis laikotarpis.

"Geram pasirengimui Lietuvos valstybė sudarė reikiamas finansines sąlygas: dvidešimt nuošimčių padidino mokinio krepšelį, kad tose mokyklose vaikai galėtų būti mokomi ne klasėse, o grupėse, kad mokyklos nusipirktų būtinų vadovėlių ir kitų mokymui reikalingų priemonių. Be to, nustatė, kad tokioms mokykloms nėra privaloma antroji užsienio kalba, taip atsiranda dar viena papildoma galimybė didinti lietuvių kalbos mokymuisi skirtų valandų skaičių. Maža to, dar nustatė lengvesnius egzamino vertinimo reikalavimus. Vis tiek Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai kategoriškai prieštarauja, taip ir toliau siaurindami vaikams galimybes visavertiškai jaustis ir konkuruoti Lietuvos švietimo sistemoje", - situaciją komentuoja V.Stundys.

"Akivaizdu, kad šios vyriausybės darbas tampa pageidavimų koncertu, todėl pirmiausia atsakomybė dėl destruktyvių, visuomenę skaldančių sprendimų tenka premjerui Algirdui Butkevičiui", - reziumuoja parlamentaras.

Lengvatas tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą įteisinantį įsakymą švietimo ir mokslo ministras "darbietis" Dainius Pavalkis pasirašė trečiadienį. Ministras tikina, jog po metų bus grįžta prie šio klausimo, ir egzamino tvarka galbūt bus griežtinama.

Ministras anksčiau ne kartą yra minėjęs, jog lengvatos numatomos laikinai - vieniems metams, tačiau ministro pasirašytame įsakyme konkretus vienių metų laikotarpis nenurodomas.

D.Pavalkis BNS ketvirtadienį patvirtino, jog įsakyme konkretus terminas nenumatytas, tačiau tikino, jog prie šio klausimo bus grįžta po metų.

Iki šiol Nacionalinis egzaminų centras organizuodavo du skirtingus lietuvių kalbos brandos egzaminus su skirtingomis užduotimis: gimtosios lietuvių kalbos - mokyklas lietuvių mokomąja kalba baigiantiems abiturientams ir valstybinės lietuvių kalbos - mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams, tačiau nuo šių metų pagal Švietimo įstatymą egzaminai turėjo būti suvienodinami.

Reikalaujant valdančiosios koalicijos partnerei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, egzamino užduotis tautinių mažumų mokyklų moksleiviams palengvinta - tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių, mokykliniame – ne mažiau kaip 250 žodžių. Lietuviškų mokyklų moksleiviams nustatytas minimalus žodžių skaičius 100 didesnis.

Dalis politikų, aukštųjų mokyklų atstovų tikina, kad padarytos nuolaidos tautinių mažumų atstovams yra reikšmingos, ir jau negalima teigti, kad lietuviškų ir nelietuviškų mokyklų atstovai laiko vienodą egzaminą.

Tokios pozicijos laikosi ir lituanistus vienijanti asociacija Lituanistų sambūris. "Manome, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimų neturėtų lemti Vyriausybės Politinės tarybos susitarimai. Tai prieštarauja ligi šiol galiojančiai teisinei egzaminų turinio ir tvarkos nustatymo praktikai ir demokratinės švietimo politikos principams – politikai, kurie nėra susipažinę nei su vidurinio ugdymo programa, nei su lietuvių kalbos ir literatūros bandomojo egzamino rezultatais, nusprendžia, kokį egzaminą po trijų mėnesių turi laikyti Lietuvos abiturientai", - rašoma kreipimesi, kurį asociacijos vardu pasirašė jo valdybos pirmininkė Dainora Eigminienė bei būrys žinomų lituanistų. Tarp jų - Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona, Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė, literatūrologas Darius Kuolys.

Lituanistų kreipimesi teigiama, kad sprendimas pakeisti brandos egzaminus daro žalą lituanistiniam Lietuvos moksleivių ugdymui bei pablogina lietuvių kalbos ir literatūros padėtį mokykloje.

2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis egzaminų vertinimui. Šie reikalavimai sukėlė Lietuvos lenkų politikų pasipiktinimą.

BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"