TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V.Ušackas: Lietuva Afganistane įspaudė ryškų pėdsaką

Tarptautinių pajėgų išvedimas iš Afganistano numatytas 2014 metų pabaigoje, tačiau šio krašto be globos palikti nesiryžtama. Europos Sąjungos (ES) misijos šioje šalyje vadovo Vygaudo Ušacko teigimu, kitaip Afganistanui vėl kiltų grėsmė virsti teroristų ugdymo centru.

Anot buvusio užsienio reikalų ministro, Lietuvos indėlis į Afganistano atstatymo procesą yra gerbiamas ir ryškus, tačiau iš šio krašto pasitraukti po 2014 metų nederėtų. Nors kariai ir nebeatliktų karinės misijos, tačiau jie galėtų tapti instruktoriais ir apmokytų afganų karius arba policininkus. "Tikiuosi, kad Lietuva tai apsvarstys teigiamai", - tvirtino V.Ušackas. Jis pažymėjo, kad dėl savo indėlio Afganistane Lietuva tarptautinėje arenoje labai vertinama.

Apie šios Vidurinės Azijos valstybės ir jos gyvenimo ypatumus, Afganistano integraciją į tarptautinę bendruomenę, besibaigiančią karinę misiją, Lietuvos pėdsaką joje ir mūsų krašto vidaus bei užsienio politikos įžvalgas - "Lietuvos žinių" interviu su Vygaudu Ušacku.

Sieja bendra praeitis

- Kaip jaučiatės grįžęs iš įtampą išgyvenančio krašto į Lietuvą?

- Sunku net palyginti. Tai tikra atgaiva, didžiulis pasikeitimas - lyg iš XVI-XVII amžiaus grįžtum į XXI. Ten nuolat tenka gyventi karo sąlygomis, visą parą esi akylai saugomas, o įtempta darbotvarkė tęsiasi nuo 6 valandos ryto iki vidurnakčio.

Po ilgo laiko grįžęs į Lietuvą pastebi tai, į ką paprastai neatkreiptum dėmesio. Nuostabu, kad turime keturis metų laikus, daug vandens, kurį galima gerti ir iš čiaupo, o to dėl apsinuodijimo niekad negalėtum sau leisti Afganistane. Turime gaivų drėgną orą, daug žalumos.

- Su kuo išsilavinusiam, pasiturinčiam afganui asocijuojasi Europa? Ką jie yra girdėję apie mūsų kraštą?

- Grįžęs į Vilnių nuėjau į knygyną, pripirkau knygų apie Lietuvą, jas ruošiuosi įtekti arabams, kitų valstybių ambasadų atstovams. Azija yra didžiulė rinka, kurios dar neišnaudojome, ir tikiuosi, kad turizmo plėtros atstovai tai išgirs. Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra daugybė pasiturinčių žmonių, kurie gali sau leisti keliauti ir vasaros metu desperatiškai ieško, kur pabėgti nuo karščių. Mokslininkai, verslininkai, diplomatai ar paprasti darbuotojai, iš tų kraštų atskridę į Frankfurto oro uostą, išsinuomoja mašiną ir mėnesį ar bent tris savaites važinėja po visą Europą. Tačiau apie Lietuvą jie nežino beveik nieko.

Mūsų valstybei trūksta agresyvesnės turizmo skatinimo politikos. Neįsivaizduoju vasaros metu geresnio krašto pasaulyje už Lietuvą, atvykėliams galime pasiūlyti viską, ko tik jie gali panorėti.

- Kaip patys afganai reaguoja į jų krašte tvarką įvedinėjančius vakariečius?

- Dauguma žmonių į vakariečius žiūri kaip į draugus, išgelbėtojus. Jie patys nerimauja, kas bus po to, kai iš Afganistano išvyks tarptautinės kovinės pajėgos. Kai 1989 metais baigėsi Sovietų Sąjungos ir Afganistano karas, sovietai atsitraukė, o Vakarų valstybės nutraukė finansavimą, kraštas tapo bevaldis ir tai sukūrė prielaidas į valdžią ateiti Talibano režimui.

To nepamiršę žmonės į mus žiūri palankiai, ypač kai sužino, kad esi iš Lietuvos. Genčių vadai, kurie kovojo prieš sovietus, žino apie Lietuvą, nes mus sieja bendra praeitis. Iš savo krašto išstūmę sovietus afganai padėjo pakirsti Sovietų Sąjungos pamatus. Tai buvo vienas iš veiksnių, sudaręs sąlygas Baltijos valstybių išsivadavimui.

Vienų nepaliks

- Praėjusią savaitę Vilniuje vykusio ESBO ministrų susitikimo metu ypač akcentuotas bendradarbiavimo su Afganistanu stiprinimas. Ar šiai valstybei imponuoja tarptautinis dėmesys ir klojamas kelias į tarptautinę bendruomenę?

- Konferencijoje tapo akivaizdu, kad Afganistano klausimas neapsiriboja vien lokaliu regionu. Tuo suinteresuotos valstybės nuo Amerikos iki Lietuvos ir nuo Rusijos iki Vidurinės Azijos. ES yra geriausias regioninės integracijos pavyzdys. Tad reikia pagelbėti jiems žengti pirmuosius žingsnius, kurie pakeistų regioninę politiką nuo nacionalinės priešpriešos bei siaurų nacionalinių interesų į susisaistymą bendromis elgsenos taisyklėmis ir glaudesnį ekonominį bendradarbiavimą.

- Iki 2014 metų pabaigos iš Afganistano planuojama išvesti tarptautines pajėgas. Kodėl to neįmanoma padaryti greičiau?

- Taip buvo sutarta prieš metus Lisabonos konferencijos metu, atsižvelgus į Afganistano prezidento Hamido Karzai prašymą. Kovinės pajėgos bus išvestos iki 2014 metų pabaigos. Tačiau patys afganai kelia klausimą, kas bus po to. Ar neatsitiks tas pats, kaip 1989 metais, kai visi jiems atsuko nugaras.

Ne tik moraline, bet ir nacionalinių interesų prasme mes nenorime, kad Afganistanas vėl taptų teroristų rengimo ir ugdymo lauku. Iki 2014 metų sukurtoms saugumo pajėgoms, kariuomenei, policijai ir toliau bus reikalingos lėšos, instruktorių rengiami mokymai, ginkluotė. Taip pat neturi būti apleistos ekonominės ir švietimo sritys.

Tenka pripažinti, jog jų ekonomika 90 proc. priklauso nuo tarptautinės pagalbos ir neįmanoma, kad staiga viskas pasikeistų 2014-aisiais. Neseniai vykusios Bonos konferencijos tikslas buvo pasiųsti žinią apie patikimus abipusius įsipareigojimus tiek iš Vakarų, tiek iš Afganistano. Sumažinę savo buvimą Afganistane nepaliksime jų vienų.

Lietuviai gali likti

- Kokį pėdsaką šios valstybės raidoje paliks Lietuvos kariai, kurių išvedimo data taip pat numatyta 2014-ųjų pabaigoje?

- Mūsų krašto pėdsakas Afganistane yra ryškus ir gerbiamas. Lietuvių kariai atlieka kilnią misiją, jie padeda ne tik įvesti afganų saugumą, bet ir užtikrinti mūsų pačių saugumą. Su jų buvimu Afganistane didėja mūsų integracija į NATO ir ES.

Lietuviai prižiūri Goro provincijos Čagčarano rajoną. Esu tikras, kad iki 2014 metų pabaigos visa provincija bus perduota į afganų rankas. Po numatyto termino teks apsispręsti dėl tolimesnio mūsų karių vaidmens Afganistane.

Suprantama, jie jau nebeatliktų karinės misijos, bet taptų instruktoriais ir apmokytų karius arba policininkus. Tikiuosi, kad Lietuva tai apsvarstys ir nuspręs teigiamai. Kiek tai užtruks, priklausys nuo poreikio ir susitarimo tarp Afganistano bei tarptautinių organizacijų. Tikiuosi, kad mūsų valstybė liks patikima Afganistano ir tarptautinės bendruomenės partnerė.

Svorį didintų pažinimas

- Ar domitės Lietuvos užsienio ir vidaus politikos įvykiais?

- Stengiuosi sekti visus įvykius ir nieko nepraleisti. Dabar įdomu stebėti kitų metų biudžeto svarstymus. Grįžęs Į Lietuvą paprastai apsilankau viename ar kitame mūsų krašto kampelyje, susitinku su žmonėmis, kalbamės apie jų rūpesčius, pasidaliju savo patirtimi.

Esu įsitikinęs, kad Lietuvai labai trūksta "reiganistinės" - konservatyviai liberalios - politikos, kuri skatintų valstybės ekonomikos augimą mokesčių mažinimu, pagarba asmens laisvei, mažiau kišantis į žmonių gyvenimą.

- Ar Lietuva yra pakankamai matoma tarptautinėje arenoje?

- Lietuva yra matoma. Vien jos indėlis Afganistane yra ryškus. Kiek teko kalbėti su amerikiečiais, ES lyderiais, kitų valstybių atstovais, jie yra nustebinti ir sužavėti mūsų maža valstybe. Lietuvos tarptautinis prestižas, vertinant kai kuriais užsienio politikos aspektais, yra tikrai stiprus signalas pasauliui, kad esame atsakingi tarptautinės bendruomenės nariai.

- Tačiau mūsų svoris sprendžiant tarptautines problemas yra menkas. Ką derėtų keisti, kad jį pavyktų bent iš dalies padidinti?

- Reikia ir toliau daryti tai, ką darome dabar. Biudžete gynybos sričiai turėtų būti skiriamos reikiamos lėšos. Lietuvos užsienio politika turėtų remtis nacionaliniais interesais. Mūsų vaidmuo, kurį atlikome, skatinant valstybes nuo Baltarusijos iki Gruzijos perimti demokratines vertybes ir jas puoselėti, yra ta niša, kur turime ir toliau reikštis.

Neturime slėptis ir nuo karštų taškų, kur reikia mūsų indėlio. Taip pat būtinas naujų rinkų pažinimas. Didžiųjų pasaulio valstybių svoris tik auga, ypač ekonomine prasme, tad reikia ruošti žmones, kurie suprastų Braziliją, Kiniją, Indiją. Privalome išlaikyti Rusijos supratimą, nes tai artimi ir įtakingi mūsų kaimynai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"