TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V. Ušackas: Lietuva turi plėsti draugų Rusijoje ratą

2015 08 12 6:00
V. Ušackas. Asmeninio archyvo nuotraukos

Europos Sąjungos (ES) ambasadoriaus Rusijoje Vygaudo Ušacko teigimu, Lietuvos ir Rusijos dvišaliai santykiai įžengė į naują stadiją, pasižyminčią požiūrių skirtumais, nenuspėjamumu, politine ir psichologine įtampa. 

Vis dėlto, diplomato nuomone, net ir didžiausios krizės bei konflikto sąlygomis Lietuva turi kalbėtis, bendrauti su Rusija ir „neįšaldyti“ sankcijų nepaveiktų ryšių.

Anot V. Ušacko, šiuo metu ES valstybės narės permąsto, kaip ateityje formuoti santykius su Rusija pripažįstant pasaulėžiūrų skirtumus, bet išliekant tarpusavyje priklausomiems prekybos, investicijų, energetikos bei tarptautinės politikos srityse. „Matyt, mūsų santykiai bus mažiau ambicingi, bet labiau principingi ir pragmatiški“, – interviu „Lietuvos žinioms“ sakė ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.

Strateginė partnerytė virto strategine problema

Vakarų šalių santykiai su Rusija išlieka įtempti. Kokias jų perspektyvas matote?

– Nelegali Krymo aneksija ir Rytų Ukrainos destabilizavimas buvo tie esminiai veiksniai, kurie ES ir Rusijos strateginę parnerystę pavertė strategine problema. Iš esmės susiduriame su pasaulėžiūrų konfliktu, kuris iliustruojamas ne tik priešingais vertinimais dėl situacijos Ukrainoje, bet ir skirtingais požiūriais bei veiksmais dėl žmogaus teisių ir laisvių, vidaus politinės konkurencijos, tarptautinių prekybinių įsipareigojimų įgyvendinimo. Kasdien su nerimu stebime, kaip Rusijoje mažėja galimybės reikštis nevyriausybinėms organizacijoms ir opozicinėms politinėms jėgoms. Žiniasklaida sutelkta valstybės ar politinės vadovybės artimų asmenų rankose, o šalis vis dažniau nesilaiko principinių Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nuostatų.

Antra vertus, Rusija tebėra labai svarbi valstybė, turinti branduolinį ginklą, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narė, prekybos partnerė, su kuria ES kasmetinė prekyba siekia beveik 300 mlrd. eurų. Rusija – tai šalis, be kurios gerokai sunkiau spręsti tokias tarptautines problemas kaip kova prieš „Islamo vastybę“, karas Sirijoje, Artimųjų Rytų konfliktas, situacija Afganistane ir kitur.

Šiuo metu ES valstybės narės permąsto, kaip ateityje formuoti santykius su Rusija pripažįstant pasaulėžiūrų skirtumus, bet išliekant tarpusavyje priklausomiems prekybos, investicijų, energetikos bei tarptautinės politikos srityse. Matyt, mūsų santykiai bus mažiau ambicingi, bet labiau principingi ir pragmatiški. Principingai privalome remti Ukrainos ir kitų kaimynių valstybių nepriklausomybę, suverenitetą ir padėti didinti šių šalių administracinius gebėjimus, stiprinti mūsų pačių – ES ir NATO valstybių – ekonomiką ir gynybos pajėgumą, visokeriopai remti Rusijos pilietinę visuomenę bei plėtoti ryšius su jaunimu, studentija, mokslininkais, remti tarpregioninį bendradarbiavimą.

Pragmatiškai tęsime pastangas ieškant bendrų sprendimų kovoje prieš „Islamo valstybę“ ar deeskaluojant kitus tarptautinius konfliktus. Taip pat ginsime ES investuotojų, kurie sudaro net 75 proc. visų užsienio investuotojų Rusijoje, interesus, sieksime, kad ES pagamintos prekės nebūtų diskriminuojamos Rusijos rinkoje.

Dvišaliai Lietuvos ir Rusijos santykiai apskritai yra atšalę. Turint minty, kad jie niekada nebuvo itin geri, ar matote galimybių juos normalizuoti?

– Dabartinėmis sąlygomis sunku įsivaizduoti greitą santykių normalizavimą. Mes greičiau įžengėme į naują santykių stadiją, kuri pasižymės požiūrių vidaus ir užsienio politikos klausimų skirtumais, nenuspėjamumu, politine ir psichologine įtampa.

Tačiau, mano nuomone, ir didžiausios krizės bei konflikto sąlygomis, mes, Lietuva, turime kalbėtis, bendrauti ir „neįšaldyti“ sankcijų nepaveiktų ryšių. Pirmiausia, teikti visokeriopą paramą bendras laisvės ir demokratijos vertybes išpažįstančių rusų pilietinės visuomenės atstovams. Antra, gaila pripažinti, kad Lietuvos universitetai nerodo to aktyvumo, reiškiamo kitų ES valstybių narių, dalyvaujant bendrose studentų mainų, mokslo ir tyrimo programose su Rusijos universitetais. Tikiuosi, kad tai nėra, kaip kai kurie rektoriai man užsiminė, „politinio paskatinimo iš viršaus“ atsisakyti ryšių ir bet kokių santykių su Rusijos universitetais pasekmė. Vien šiais metais, ES skyrus finansinę paramą, apie 3 tūkst. Rusijos studentų ir dėstytojų nuo 3 iki 9 mėnesių mokysis ar tobulins žinias ES universitetuose. Kad ir kelių dešimčių Rusijos studentų mokymasis Lietuvos universitetuose duotų ne tik papildomų pajamų aukštosioms mokykloms, bet ir prisidėtų prie geresnio Lietuvos demokratinio ir laisvos rinkos pažangos pažinimo, o ilgainiui plėstų Lietuvos draugų ratą Rusijoje.

Priešpriešos bei įtampos laikotarpiu turėtume ir toliau sumaniai plėtoti tarpregioninį bendradarbiavimą su tiesioginiais savo kaimynais – Karaliaučiaus sritimi. Tai darėmė iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo, išvedant Rusijos kariuomenę iš Lietuvos, tęsėme skindamiesi kelią į NATO ir ES. Tad ir dabartinio karo Ukrainoje sąlygomis privalome išradingai ir sumaniai išlaikyti ryšius su tiesioginiais kaimynais, sklaidant gandus ir netiesą apie mūsų šalį, remiant lietuvių bendruomenę ir išlaikant kultūrinį palikimą bei ekonominius ryšius.

Savo ruožtu, pasinaudodami ES turimais PPO ir dvišalių santykių svertais, turime ginti Lietuvos ūkininkų, verslininkų ir investuotojų teisėtus interesus Rusijos rinkoje.

– Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai prakalbo apie didžiulį emigracijos iš Lietuvos mastą ir paragino lietuvius kraustytis gyventi į Rusiją. Ką signalizuoja tokios V. Putino ir kitų kaimynės šalies politikų kalbos bei dėmesys mūsų šaliai?

– Tai tiesiog nevykęs viešųjų ryšių aktas informacinio, hibridinio karo sąlygomis. Manau, kad ir daugelis rusų į tai pažvelgė su šypsena, nes kas jau kas, bet Kaliningrado srities gyventojai puikiai žino apie padėtį Lietuvoje.

Mūsų valstybė istoriškai visada buvo labai svarbi Rusijai ir tokia liks, kaip ir mums Rusija. Praėjusiais metais su šeima aplankėme Rusijos valdovų Riurikovų dinastijos parodą Maniežo muziejuje, ją iškilmingai atidarė prezidentas V. Putinas ir patriarchas Kirilas. XIV-XVI amžiai persmelkti faktų ir interaktyvių iliustracijų apie „Lietuvos ir Rusijos kovą už viešpatavimą Rytų Europoje“. Kai kurie apžvalgininkai Maskvoje tai asocijuoja ir su dabartiniu konfliktu Ukrainoje, tik šįkart vietoj Lietuvos minima ES.

Jaučia nostalgiją lietuviškiems produktams

– Sukako metai nuo tada, kai, atsakydama į pritaikytas ES ir JAV sankcijas, Rusija uždraudė vakarietiškų maisto produktų importą. V. Putinas jį įsakė pratęsti dar metams. Ar yra kokia tikimybė, kad Rusija atšauktų šį embargą anksčiau?

– Šito reikėtų klausti Rusijos vadovybės. Rusijos „antisankcijos“ įvestos neteisėtai ir turėtų būti atšauktos nedelsiant.

– Vakaruose svarstyta, kad paprasti rusai ilgai neištvers be ispaniškų vaisių ir daržovių, lietuviškų pieno produktų, o išaugusios maisto produktų kainos smarkiai pablogins jų gyvenimą. Kaip šiandien gyvena paprasti Rusijos gyventojai?

– Akivaizdu, kad dėl Rusijos sprendimo uždrausti žemės ūkio produktų iš ES importą visų pirma nukentėjo Rusijos gyventojai: apribotas maisto pasirinkimas, sumenko produktų kokybė, kai kurie maisto produktai pabrango net tris kartus. Vykdoma arši, manipuliacijomis pagrįsta informacinė kampanija nuteikia žmones taip absurdiškai, kad kai kas įtikėjo, jog vakarietiškų maisto produktų dingimas iš lentynų – tai ES sprendimas „nubausti paprastus rusus“! Kita vertus, rusai su nostalgija prisimena lietuviškus ir kitų ES šalių maisto prekių ženklus bei griždami iš ES, kaip ir aš, parsiveža sūrių ir kitų mėgstamų produktų.

– Kaip intelektualai vertina tai, kas šiuo metu vyksta Rusijoje? Kokios jų nuotaikos dėl Rusijos valdžios priešpriešos su Vakarais?

– Nesutikau nė vieno išsilavinusio ir informuoto ruso, kuris būtų patenkintas dabartine santykių su ES būkle. Daugelis jų labai susirūpinę stagnuojančia Rusijos ekonomika, politinės valios nebuvimu pereiti nuo deklaracijų, kalbų prie konkrečių sprendimų ir darbų siekant restruktūrizuoti ekonomiką, ją modernizuoti darant mažiau priklausomą nuo tarptautinės naftos kainos. Su nostalgija prisimenami laikai, kai ES ir Rusija viena kitą vadino „strateginėmis partnerėmis“, siekė ambicingų ekonomikos, švietimo ir mokslo, teisingumo erdvių integracijos. Kai kurie, nors ir nedaugelis, teigia, kad Krymo neteisėta aneksija bei destabilizuojantys veiksmai Rytų Ukrainos atžvilgiu – istorinė klaida, pažeidusi ne tik tarptautinę teisę, bet ir ilgam supriešinusi ukrainiečių ir rusų tautas. Politinio spaudimo ir įbauginimo sąlygomis jiems sunku viešai reikšti savo nuomonę.

Turime būti pasirengę „pamokymams“

Į Olandijos ir kitų šalių siūlymą įkurti tarptautinį tribunolą, kuris teistų pernai Rytų Ukrainoje numušto Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofos kaltininkus, Rusija atsakė ne tik veto JT Saugumo Taryboje, bet ir pradėjo svarstyti gėlių importo iš Olandijos bei kitų valstybių, taip pat ir Lietuvos, uždraudimą. Kiek dar panašiais būdais kaimynė šalis bandys „pamokyti“ nepaklusniuosius?

– Prieštaravimų, įtampos, pasaulėžiūrų konflikto ir hibridinio karo sąlygomis turime būti pasirengę nenuspėjamiems, prieštaringiems ir neatitinkantiems tarptautinių įsipareigojimų ar elementarios verslo logikos grasinimams arba „pamokymams“. Kiekvienas turime deramai pamatuoti verslo, ir ne tik, sprendimų riziką. Antra vertus, Rusijos žingsniai ekonominės ir politinės saviizoliacijos nuo Vakarų link atrodo tarsi plaukimas upe prieš smarkią srovę. Taip galima plaukti kurį laiką, bet ne visada. Gyvename globalios finansinės, ekonominės ir politinės tarpusavio priklausomybės sąlygomis, kur užkardų ir draudimų politika nėra tvari. ES ir Rusiją sieja ne tik bendras kontinentas ir bendra istorija, bet ir didžiulis bendradarbiavimo potencialas, kuris bus įgyvendintas, jei santykiai remsis pasitikėjimu, pagarba visuotinai išpažįstamoms žmogaus teisėms, demokratinėms vertybėms, kitų valstybių suverenitetui bei ekonomine integracija paremta įstatymo viršenybe, laisva prekyba.

– Padėtis Rytų Ukrainoje tebėra sunki ir konflikto pabaigos nematyti. Nemažai manančiųjų, kad Donbasui gresia Padniestrės likimas. Kokią šio regiono ir Ukrainos apskritai ateitį matote?

– Atskirų konfliktų palyginimai ir analogijos nepadės spręsti Rytų Ukrainos konflikto. Istoriškai kiekvienas jų turi individualų pretekstą bei atomazgą, nors principinis išorinis veikėjas mūsų regione dažnai būna tas pats.

Šiuo metu svarbu dėti visapusiškas pastangas, kad Minsko susitarimai būtų įgyvendinti. Tai reiškia, kad būtų laikomasi paliaubų, įsigaliotų taika, Rytų Ukraina išliktų vientisa Ukrainos dalimi, įvyktų vietos rinkimai pagal Ukrainos teisę, būtų išvestos užsienio karinės pajėgos ir technika, Ukrainos pasieniečiai perimtų valstybės sienų su Rusija kontrolę. Minsko susitarimai taip pat numato, kad bus priimti teisės aktai, laikinai nustatantys kai kuriems Donetsko ir Lugansko regionams specialų vietos savivaldos statusą Ukrainos sudėtyje. Šių susitarimų įgyvendinimas sukurtų taikias ir ramias sąlygas konflikto sprendimui politiniu būdu. Rusija turi įtakingų svertų, kuriuos panaudojus padėtis Rytų Ukrainoje stabilizuotusi.

Tebeieško naujo identiteto

Vakarų bendruomenės savotiškai izoliuota Rusija atsigręžė į Rytus, pirmiausia – į Kiniją. Ar tarp šių šalių tikrai formuojasi glaudi draugystė ir atsiranda nauja jėgos ašis?

– Maskvoje vis dažniau cituojamas kunigaikščio Aleksandro Nevskio kvietimas „stiprinti gynybą su Vakarais, o draugų ieškoti Rytuose“. Be abejonės, tai Rusijos pasirinkimas. Nors, mano nuomone, Rusija tiesiog šiek tiek pavėluotai „atranda“ Kiniją – galingą ekonominę ir politinę XXI amžiaus valstybę, su kuria ES jau kurį laiką sieja glaudūs strateginiai ekonominiai santykiai. ES yra didžiausia Kinijos prekybos partnerė, kai tuo metu ES pagal prekybos apimtį Kinija yra antra po JAV svarbiausia rinka. 2014–aisiais ES ir Kinijos prekybos apimtis siekė 470 mlrd. eurų, o Rusijos ir Kinijos – tik 78 mlrd. eurų. ES neabejotinai tebėra svarbiausia Rusijos energijos šaltinių eksporto rinka. Ir po labai išreklamuoto „Sibiro jėgos“ dujotekio į Kiniją tiekiamų dujų į šią šalį apimtis sudarys mažiau nei trečdalį to, ką iš Rusijos perka ES vartotojai.

Istoriniu Šilko kelio projektu siekiama susieti Kiniją ir ES rinkas. Tad Rusijos konstruktyvus tranzito šalies vaidmuo mums visiems svarbus. Manau, ir mes turėtume aktyviau pozicionuoti Klaipėdos uostą, kaip tarpinį tranzito ir mainų regioninį centrą šiame naujame ir labai ambicingame geoekonominiame projekte.

Kiek bendrų, nuoširdžių interesų turės Rusija ir Kinija bei kaip tos šalys papildys viena kitą ekonomiškai, demografiškai, politiškai ir strategiškai, parodys ateitis.

Stebint pastarųjų dviejų dešimtmečių vidaus ir užsienio politikos raidą bei vidaus debatus akivaizdu, kad žlugus Sovietų Sąjungai ir atrandant save globalizacijos ir tarpusavio priklausomybės amžiuje Rusija tęsia savo naujo identiteto paiešką. Manau, ateityje Rusija sugrįš prie europinių ištakų, o jos modernizacija ir tolesni santykiai su ES bus nulemti gebėjimo laikytis tarptautinių susitarimų, taip pat gerbti kitų valstybių teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę, plėtoti prekybinius santykius liberalizacijos, laisvosios prekybos link.

Penkerius metus dirbate ES diplomatinėje tarnyboje. Vis dėlto esama žmonių, tolesnę jūsų karjerą reginčių Lietuvoje, – esate minimas kaip vienas galimų kandidatų į prezidentus po 4 metų vyksiančiuose rinkimuose. Kokie jūsų ateities planai? Ar turite minčių grįžti į Lietuvą?

– Remdamasis asmenine patirtimi, nebeplanuoju sprendimų, kuriuos turėsiu priimti po ketverių ar net dvejų metų. Esu dėkingas likimui, kuris suteikė galimybę dalyvauti formuojant bei siekiant svarbiausių nepriklausomos Lietuvos užsienio politikos tikslų – ES ir NATO narystės. Atstovavau ES sudėtingiausioje ir labai pavojingoje konflikto zonoje – Afganistane. Šiuo metu tarnauju Lietuvai ir dar 27 šalims vienoje svarbiausių pasaulio valstybių – Rusijoje, didžiausių geopolitinių sukrėtimų sąlygomis, siekdamas ginti mūsų interesus, minimalizuoti žalą dėl konflikto bei išlaikyti bendravimo tiltus. Sukauptą patirtį ir žinias sieksiu panaudoti darbui Lietuvai. Kaip konkrečiai – ateitis parodys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"