TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V. Ušackas: „Santykiuose su Rusija turėtume būti sumanūs“

2016 06 17 6:00
Vygaudas Ušackas: "Dabar su Rusija kuriame naujus santykius, kurie bus grįsti naujomis realijomis." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas mano, kad nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos, Lietuva turėtų palaikyti dialogą su Rusija, ypač Vakarų taikomų sankcijų nepaveiktose srityse.

Pasak V. Ušacko, ES pradeda kurti naują santykių su Rusija modelį, paremtą dabartinėmis realijomis, pripažįstant fundamentalius skirtumus vidaus ir užsienio politikoje. Su Rusija bus bendraujama pragmatiškiau, t. y. srityse, kurios atspindi ES interesus, bet neatsisakant savo vertybių ir principų, toliau visokeriopai remiant Ukrainą ir kitas Rytų partnerystės šalis.

Interviu „Lietuvos žinioms“ Vygaudas Ušackas taip pat teigė, kad pasibaigus ES ambasadoriaus Rusijoje kadencijai, ketinantis grįžti į Lietuvą ir aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime.

Rusija plaukia prieš srovę

– Iki birželio pabaigos ES lyderiai turi nuspręsti, ar pratęsti sankcijas Rusijai. Nors Bendrijos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini prognozuoja, kad draudimai, taikomi Rusijos naftos, gynybos ir bankininkystės sektoriams, bus pratęsti, Europoje auga nepasitenkinimas tokia padėtimi – Prancūzijos Senatas priėmė rezoliuciją, kuria vyriausybę paragino pradėti sankcijų atšaukimą. Kaip manote, ar sankcijos Rusijai turi būti pratęstos?

– ES nėra autokratinis, autoritarinis darinys. Tai – demokratinė 28 valstybių sąjunga, kurioje yra įvairiausių nuomonių ir būtent įvairovė yra mūsų stiprybė. Oficiali 28 ES valstybių pozicija labai aiški – sankcijos bus atšauktos tada, kai bus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai. Tai reiškia, kad konfliktuojančios pusės Ukrainoje turi laikytis paliaubų, atitraukti karinę techniką, turi įvykti vietos rinkimai, Ukrainos Rada yra įsipareigojusi priimti Konstitucijos pataisas, šios šalies pasieniečiai turi perimti valstybės rytinės sienos kontrolę. Kol šie įsipareigojimai nebus įgyvendinti, sankcijos Rusijai nebus atšauktos.

Antra vertus, tai pabrėžiu ir Rusijos pareigūnams, kurie kritikuoja ES dėl esą tik Rusijos pusei taikomų reikalavimų, – Ukrainos valdžia taip pat turi žengti reikiamus žingsnius. Visų pirma dėl klausimų, susijusių su Konstitucijos pataisomis, taip pat vietos rinkimais, kuriuos reikės organizuoti pasiekiant tam tikrą sutarimą su separatistais.

– Iki šiol daug svarstoma, ar nuo 2014 metų Vakarų valstybių Rusijai taikomos sankcijos yra efektyvios. Juk Minsko susitarimai neįgyvendinti, padėtis Rytų Ukrainoje nestabilizuota. Kokia jūsų nuomonė apie tai?

– Visų pirma reikėtų priminti, kad sankcijos nėra savitikslis dalykas, neturime tikslo nubausti Rusiją, pabloginti šios šalies žmonių gyvenimą. Diplomatijoje sankcijos taikomos kaip poveikio priemonė. Šiuo atveju – siekiant pakeisti Rusijos užsienio politiką Ukrainos atžvilgiu.

Ar sankcijos veikia? Mano atsakymas – taip. Jos padarė poveikį pirmiausia preventyvia prasme. Po Krymo aneksijos ir prasidėjus konfliktui Rytų Ukrainoje, buvo daug garsiai kalbančių apie „Novorosijos“ projektą, raginimų, kad Rusijos kariai žygiuotų iki Vakarų Ukrainos. Tai, kad iš politinio žodyno „Novorosijos“ projektas yra pašalintas, o Rusija pasirašė Minsko susitarimus, rodo, jog sankcijos daro poveikį.

– Rusija sušvelnino embargo režimą jautienai, paukštienai ir daržovėms, naudojamoms vaikams skirto maisto gamybai. Drauge pranešama, kad šios šalies vyriausybė rengia dokumentus dėl vakarietiškų prekių embargo pratęsimo iki 2017 metų pabaigos. Ar galima tikėtis, kad Rusija sušvelnins draudimą anksčiau šio termino ir ar išplės produktų, kurių nedraudžiama įvežti į šalį sąrašą?

– Rusijos taikomos antisankcijos labiausiai kerta per paprastų rusų kišenes ir jų ekonominę gerovę, nes atsiranda deficitas, auga infliacija, mažėja prekių pasirinkimas.

Kita vertus, reikia pripažinti, kad Rusijos politiniai veiksmai atspindi tam tikrą saviizoliaciją. Akcentuojamas importuojamos produkcijos pakeitimas vietine, manant, kad užsibarikadavusi nuo Europos ar amerikietiškų prekių Rusija sugebės lokalizuoti savo pramonę, pritraukti investicijas ir tokiu būdu skatins ekonomikos diversifikavimą. Abejojame, ar tai veiksminga, nes globalūs procesai akivaizdžiai liudija, kad laisva prekyba ir atvira ekonomika yra bet kurios valstybės varomoji jėga. Todėl tokią Rusijos politiką vertinu kaip plaukimą prieš srovę.

Embargas vaikų maistui gaminti naudojamiems produktams atšauktas, nes Rusijai tiesiog trūksta šių produktų. Neseniai priimtas sprendimas, kad Rusijos valstybinės institucijos kompiuterinę programinę įrangą įsigytų tik iš savo šalies kompanijų. Tai dar vienas pavyzdys, kai norai su galimybėmis nesutampa. Nors yra politinė deklaracija, Rusijos IT kompanijos tiesiog neturi technologijų, kurios galėtų patenkinti visą Rusijos valstybinių užsakymų poreikį.

Naujos sugyvenimo taisyklės

– Sankt Peterburge prasidėjo ekonomikos forumas, į kurį atvyko Europos Komisijos (EK) prezidentas Jeanas Claude“as Junckeris. Pirmasis per pastaruosius kelerius metus ES lyderio vizitas į Rusiją vertinamas prieštaringai. Ką apie vizitą manote jūs? Ko iš jo tikitės?

– Mano darbas buvo parengti šį vizitą. Pats skridau į Sankt Peterburgą pasitikti EK prezidento ir jo delegacijos, esu jos sudėtyje per ekonomikos forumą, susitikimus su V. Putinu ir kitų valstybių vadovais.

J. C. Junckeris veikia pagal savo mandatą – EK pagal savo kompetenciją svarsto klausimus, atitinkančius esminius santykių su Rusija principus, dėl kurių yra sutarusios 28 ES valstybės. Šie principai numato, kad tik įgyvendinus Minsko susitarimus gali keistis ES ir Rusijos santykiai, toliau bus stiprinami santykiai su Rytų partnerystės šalimis, skatinamas vidinis Bendrijos stabilumas, palaikoma Rusijos pilietinė visuomenė ir selektyviai bendraujama su Maskva. EK prezidento apsilankymas Sankt Peterburgo ekonomikos forume, pokalbis su V. Putinu bus būtent apie sritis, kurios nepaveiktos sankcijų, bei kitus svarbius klausimus.

– Kaip vertinate dabartinius ES ir Rusijos santykius? Kokios jų perspektyvos?

– Pastarieji 2,5 metų – Krymo aneksija, Ukrainos destabilizacija – sukrėtė mūsų santykių pamatus. Akivaizdu, kad nebesugrįšime į buvusią ambicingą dvišalių santykių darbotvarkę, kurią anksčiau buvome užsibrėžę.

Tačiau kaimynų nepasirinksi. Rusija yra didžiausia ES kaimynė, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, be kurios dalyvavimo, balsavimo sunku sėkmingai ir visapusiškai spręsti svarbiausius klausimus. Rusija net ir dabartinėmis sąlygomis išlieka svarbi ir patraukli rinka europiečių verslui. Ši šalis mums svarbi ir energetikos srityje. Praėjusiais metais europiečiai iš Rusijos pirko 41 proc. visų suvartojamų dujų ir 30 proc. naftos.

Mes Rusijai esame dar svarbesni partneriai, turint mintyje, kad 75 proc. visų užsienio investicijų yra kildinama iš ES. Tai, kad ši šalis Europoje realizuoja 70 proc. visų išgaunamų energetinių resursų, taip pat rodo, kaip stipriai Rusija yra priklausoma nuo ES.

Dabar su Rusija kuriame naujus santykius, kurie bus pagrįsti naujomis realijomis. Išsamaus koncepto nėra, bet tai bus naujas modus operandi – naujos sugyvenimo taisyklės, pagal kurias turėsime pripažinti savo skirtumus. Apie juos anksčiau per mažai kalbėjome, gyvenome daugiau iliuzija, kad mūsų ekonomikos ir visuomenės integruosis. Dabar turėsime pripažinti skirtingus požiūrius, bet bendrauti klausimais, kuriais mūsų interesai sutampa: ar tai būtų Sirijos, Afganistano, ar energetikos reikalai. Šios naujos taisyklės bus mažiau ambicingos, bet – principingos. Bendravimas bus labiau pragmatiškas, bus plėtojamas srityse, kurios atspindi ES interesus, bet neparduodant savo vertybių ir principų.

Kaimynų nepasirinksime

– Dvišaliai Lietuvos ir Rusijos santykiai yra įšalę. Kaip tai vertinate?

– Liepos 29 diena Lietuvai ir Rusijai ypatinga proga – 25-osios tarpvalstybinių santykių metinės. 1991 metais tuomečiai mūsų šalių prezidentai Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas pasirašė tarpvalstybinių santykių sutartį, pripažinome vieni kitų nepriklausomybę, suverenitetą, teritorinį vientisumą.

Kalbant apie dabartinius Lietuvos ir Rusijos santykius, suprantama, kad mūsų šalis labai jautriai reaguoja į tai, kas vyksta Ukrainoje, išgyvena dėl to, daug kam kyla klausimas: „Kas gali būti kitas?“. Kita vertus, kiekviena proga iš tribūnos vadinant Rusiją „agresore“, Lietuvos žmonių saugumas nėra didinamas, užsienio rinkoms ir investuotojams siunčiama panikos žinia, o palankiai Lietuvą vertinančių žmonių skaičius tarp rusų tik mažėja. Turime solidžiau, nuosekliau ir ramiau daryti savo namų darbus: stiprinti ekonomiką, tobulinti švietimą ir aukštąjį mokslą, skirti reikiamus resursus bei būti pasiruošusiems gynybai, plėsti bendradarbiavimą su JAV, kitomis NATO ir ES šalimis. Todėl mums ypač svarbūs NATO sprendimai, suteikiantys konkrečių saugumo garantijų, svarbių kaip gynybos ir atgrasymo priemonė.

Savo ruožtu, manau, kad reikalinga tam tikra psichologinė santykių su Rusija deeskalacija. Mes Rusijos nepakeisime, nepakeisime savo kaimynystės. Todėl svarbu išlaikyti bendradarbiavimą, dialogą, ypač srityse, kurios nepaveiktos sankcijų, bendrauti su Rusijos gyventojais, universitetais, studentais, mums artima Karaliaučiaus sritimi. Praėjusią savaitę lankiausi Karaliaučiaus srityje, susitikau su jos gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu, buvusiu Baltijos laivyno vadu ir ankstesniu gubernatoriumi Vladimiru Jegorovu, inteligentijos, akademinės visuomenės, o taip pat ir politinės opozicijos atstovais. Kalbėjome apie ES skirtą 16 mln. eurų biudžetą bendriems dvišaliams projektams įgyvendinti. Gaila, kad Lietuvai nepavyko laiku susitarti su Rusija dėl finansavimo instrumentų, tvarkos ir buvo prarasti 3 mln. eurų bendriems projektams. Tikiuosi, nebus uždelsta ir iki birželio pabaigos Lietuva ir Rusija pateiks EK bendrus projektus, kaip per artimiausius kelerius metus bus panaudotas bendradarbiavimo per sieną programos biudžetas.

– Pastaraisiais metais Rusijos ekonomika susiduria su rimtais sunkumais. Daug keliaujate po šią šalį, bendraujate su gyventojais. Kaip gyvena ir situaciją vertina paprasti rusai?

– Daugelis rusų palaiko Krymo aneksiją, prezidentą V. Putiną... Dėl smegenų plovimo informaciniu srautu, kuris juos pasiekia per Rusijos televiziją ir radiją, žmonės yra pasiruošę kentėti, aukotis dėl savo valstybės. Visą šią situaciją jie supranta ir vertina vos ne kaip kovą su išorės priešu. Istoriškai tai sutelkia Rusiją, visus žmones.

Šiuo metu rusai gyvena įtampoje. Jų poreikiai nėra tokie dideli kaip vakariečių, jie nėra tokie išlepę. Tai lemia ir politinį pasyvumą, susitaikymą su dabartine padėtimi.

– Rudenį Rusijoje vyks Dūmos rinkimai. Mažai tikėtina, kad proputiniška „Vieningoji Rusija“ praras dominuojančias pozicijas. Tačiau gal galima tikėtis opozicijos pozicijų sustiprėjimo?

– Labai skeptiškai vertinu tokią galimybę. Pirmiausia Rusijos aplinka yra labai nepalanki alternatyviai politinei nuomonei, tvyro gąsdinimų atmosfera, žmonėms lipdomos įvairios, pavyzdžiui, užsienio agentų, etiketės. Be to, pati opozicija nėra gerai organizuota. Šalyje nėra žiniasklaidos priemonių, kurios galėtų pateikti alternatyvią nuomonę. Tai labai apsunkina galimybes nesisteminei opozicijai konkuruoti dėl rinkėjų balsų, sunku įsivaizduoti, kad nesisteminė opozicija galėtų iškovoti ryškių laimėjimų. Tačiau Rusijoje yra drąsių, principingų žmonių, kurie stengsis laimėti rinkimus.

– Ar prognozuotumėte kokius nors pasikeitimus Rusijos vidaus ir užsienio politikoje po Dūmos rinkimų?

– Neprognozuoju, nes ne Dūma, o Rusijos prezidentas formuoja užsienio ir vidaus politiką. Todėl daug svarbesni yra 2018 metų pavasarį vyksiantys prezidento rinkimai.

Žinoma, Dūmos rinkimų negalima nuvertinti. Jeigu „Vieningoji Rusija“ prarastų dalį rinkėjų balsų, tai būtų reikšmingas ženklas, kad net ir tokiomis sąlygomis, žmonės turi ir išsako kitokią nuomonę.

Ateitį sieja su Lietuva

– ES ambasadoriumi Maskvoje dirbate beveik trejus metus. Ar kadencijai einant į pabaigą jau mąstote, ką veiksite baigęs diplomatinę misiją Rusijoje?

– Savo būsimą gyvenimo etapą sieju su darbu Lietuvoje. Valstybiniame ar privačiame sektoriuje, dar nuspręsiu. Be abejonės dalyvausiu ir politiniame gyvenime, nes mano sukaupta unikali patirtis nuo Vašingtono iki Kabulo, nuo Briuselio iki Maskvos ir Londono, bendravimas su lietuviais ir užsieniečiais, politikais, investuotojais, verslininkais sudaro man galimybę įnešti savo indėlį į Lietuvos gerovę bei saugumą.

Dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose – ateis laikas, tada ir pakalbėsime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"