TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V.Uspaskichas: reikia tikėtis, kad už D. Grybauskaitę balsavę rinkėjai nenusivils

2014 05 26 12:20
Viktoras Uspaskichas Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Valdančiosios koalicijos partnerės Darbo partijos įkūrėjas, į Europos Parlamentą išrinktas Viktoras Uspaskichas svarsto, kad rinkėjų valia iškilusi prievolė rengti antrąjį prezidento rinkimų turą buvo demokratijos pergalė, kuri turėtų tapti signalu keisti ligšiolinę valstybės politiką.

„Duok, Dieve, kad antrasis prezidento rinkimų turas ir minus 300 tūkstančių balsų būtų prezidentei Daliai Grybauskaitei signalas, jog iki šiol kažkas buvo daroma ne taip. Duok, Dieve, kad tas signalas būtų skirtas vienyti tautą, o ne skaldyti. Ir vienyti – tai nereikštų vienyti tik konservatorius prieš kitus, bet burti visus“, - portalui lzinios.lt kalbėjo V. Uspaskichas.

- Kaip vertinate D. Grybauskaitės pergalę prezidento rinkimuose?

- Nepaneigsi: skaičiai rodo, kad D. Grybauskaitė laimėjo prezidento rinkimus – reikia ją pasveikinti ir tikėtis, kad rinkėjai, kurie už ją balsavo, nenusivils.

Kitas dalykas, antrasis rinkimų turas bet kurioje šalyje duoda naudos demokratijos plėtrai, nes tai yra judėjimas, skatinantis žmogų apmąstyti, ką darė ne taip pirmojoje kadencijoje, jeigu nebuvo perrinktas iš karto. Vienaip ar kitaip, apie 300 tūkst. balsavusiųjų nuo D. Grybauskaitės nusisuko.

Visame pasaulyje pripažinta, kad politinius lyderius daugiausia renka visuomenės informavimo priemonės – žiniasklaida. Šiuo atveju galiu pasakyti, kad žiniasklaida pylė labai daug vandens ant D. Grybauskaitės malūno, nors, sąžiningai kalbant, jos viešųjų ryšių kampanijai per daug nieko daryti nereikėjo – įvaizdis jau sukurtas, kalbėti ji moka, yra ryžtinga, drąsi. Deja, vis dėlto pirmosios kadencijos rezultatai verčia abejoti tos lyderystės nauda.

Imkime paprastus pavyzdžius: darbo vietų nepadaugėjo, investicinė aplinka nepagerėjo, užsienio investicijų neatėjo, išskyrus Europos Sąjungos pinigus, emigracija per šituos penkerius metus buvo didžiausia, ir nereikia sakyti, kad ją lėmė tik ekonomikos krizė, nes kitose valstybėse situacija skiriasi. Socialiniai remtini žmonės dėl to nukentėjo labiausiai, gyventojų pajamos nedidėjo. Valstybės įsiskolinimas išaugo tris kartus, be to, reikia suvokti, kad šią naštą teks nešti ateities kartai, kuri to dar nesuvokia. Maža to: šita skola augs. Valstybė, norinti kurti kuo daugiau pridėtinės vertės, turės toliau imti kreditus ir net jeigu šie ateities kreditai bus efektyviai panaudoti, įsiskolinimai didės.

Kaip parodė pirmoji prezidentės kadencija, situacija yra liūdna: paimti kreditai buvo pravalgyti, nė vienas litas nebuvo investuotas į pridėtinės vertės sukūrimą. Jei ir šioje kadencijoje tokia tendencija tęsis, mūsų Lietuvos lauks liūdna padėtis: pensijinio amžiaus žmonių daugės, darbingo amžiaus gyventojų, jaunimo skaičius mažės, nes jie važiuos ten, kur gali gyventi geriau. Galime tyčiotis, sakyti, kad tai jiems nenaudinga, bet su 1000 litų pragyventi šiandieną labai sunku, o minimalų atlyginimą gauna daugiau kaip 50 procentų dirbančiųjų.

Prezidentės valioje yra sprendimas ratifikuoti Europos socialinę chartiją – to siūlyti negali nei Vyriausybė, nei Seimas. Jei chartija būtų ratifikuota, minimalus atlyginimas siektų apie 60 procentų nuo vidutinio šalies atlyginimo – dabar tai būtų apie 1400 litų. Pensija turėtų būti 50 procentų nuo vidutinio šalies atlyginimo. Tokį sprendimą reikia priimti, nediskutuojant, naudinga tai ar nenaudinga. Blogas tas verslas, kuris nesugebės pakelti minimalaus atlyginimo iki 1500 litų - jeigu tai bus bendra valstybės politika.

Tiesa, šios rinkimų kampanijos metu išgirdome, kad D. Grybauskaitė turi žinią oligarchams. Bet, gerbiamieji, pasakykite, kas tie oligarchai? Kokios jų pavardės? Jei gerai panagrinėsite, tai yra tie, kurie šiandien dar kuria darbo vietas ir moka mokesčius. Juos norime sunaikinti? Norime nupjauti šaką, ant kurios Lietuva sėdi? Jei per ateinančią kadenciją paskelbta žinia bus įgyvendinta, galite neabejoti: Lietuva bus atsilikusi valstybė.

Su visa pagarba – nes reikia gerbti jeigu ne prezidentą, tai prezidento instituciją – tenka pripažinti, kad negalima naudoti demokratijos, skurdinant žmones, skurdinant valstybę.

Opozicinės Tėvynės sąjungos lyderiai šiandien prakalbo, kad po D. Grybauskaitės pergalės valdančiojoje koalicijoje gali būti pokyčių. Apie galimus pasikeitimus užsiminė ir išrinktoji prezidentė. Ar reikia laukti permainų?

Manau, socialdemokratai jau atsikando Gedimino Kirkilo mažumos Vyriausybės (2006-2008 metai), kurią rėmė konservatoriai. Šie kėlė visokius reikalavimus dėl įvairių išmokų didinimo, paskui gražiai tų reikalavimų išsižadėjo. Tokia taktika labai pasiteisina rengiantis naujiems rinkimams: įvaryti mažumos Vyriausybę į kampą, primesti sąlygas, tarsi gerinančias žmonių gerovę, laimėti rinkimus, o paskui tą gerovę panaikinti, kaip buvo padaryta 2009 metais.

- Ar valdančioji koalicija rinkimų naktį aptarė savo laikyseną?

- Naktį tikrai nesikalbėjome. Matyt, socialdemokratams buvo šioks toks smūgis, tai jie patarinėjo savo rezultatus, o ne ateities reikalus.

Blaiviai mąstant, socialdemokratai dabar turi dar mažiau žiūrėti į konservatorių pusę, nes kitaip jie visiškai save sužlugdys. Jiems reikia valdančiąją kolaiciją stiprinti, o ne skaldyti. Socialdemokratai tam dabar turi visas galimybes.

Darbo partija, savo ruožtu, apie pasitraukimą iš koalicijos nekalba?

Ne. Dar anksčiau pasakėme socialdemokratų vadovui Algirdui Butkevičiui, kad niekur trauktis nesiruošiame. Jeigu jie nuspręs kitaip, mes dirbsime opozicijoje – taip dar lengviau rengtis rinkimams. Jeigu socialdemokratai dirbs su mumis – taip pat sutinkame. Manau, jiems su mumis komfortiška: mes mažiausiai keliame reikalavimų, nė vienas radikalesnis sprendimas, kurį socialdemokratai norėjo priimti Seime, nebuvo užblokuotas. Tuo labiau, nė karto negirdėjau iš A. Butkevičiaus, kad jam nekomfortiška dirbti su mūsų ministrais.

- Jei prezidentė apsispręs reikalauti keisti vieną ar kitą jūsų ministrą – kaip reaguosite?

- Tai priklausys pirmiausia nuo visos partijos – ar norės tai daryti, antra – 1000-čiu procentų – priklausys nuo premjero A. Butkevičiaus. Jeigu jis pasakys „ne“, niekas niekada nesugebės to pakeisti. Laikytis savo pozicijos mums leidžia Konstitucija?

- O jūs pats ar nenorėtumėte keisti kurio nors Darbo partijos deleguoto ministro?

- Jeigu ir norėtumėme ką nors keisti – o pas mus yra stipresnių ministrų už tuos, kurie dabar dirba – apie tai negalėčiau kalbėti, nes nesu partijos vadovas, be to, net ir būdamas vadovu, niekada nesakydavau sprendimo anksčiau negu jį priimdavo partija. Ir dabar sprendimą priims tik partija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"