TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V.Vasiliauskas: po spaudos publikacijos iš "Snoro" išplaukė dideli pinigai (papildyta)

2012 02 28 7:37

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas antradienį į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybes tiriančios Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį buvo kviestas pateikti informaciją, kiek pinigų dingo iš banko "Snoras" po dienraščio "Lietuvos rytas" publikacijos, esą teisėsauga užsimojo prieš lietuviškus bankus.

Tačiau konkretaus skaičiaus V.Vasiliauskas sakė negalintis atskleisti, o perklaustas, ar kalbama apie milijardą litų, atsako: "Kalba eina apie didelius pinigus".

"Buvau pakviestas, klausimas, kuris buvo suformuluotas kvietime, - pasakyti, kiek piniginių lėšų išėjo iš banko, "Lietuvos rytui" paskelbus publikaciją, tą skaičių ir pasakiau", - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas, tačiau klausiamas, kiek, tvirtino skaičiaus negalintis atskleisti.

LB valdybos pirmininkas tvirtino, kad informacija apie planuojamas operacijas nutekėjo ne iš Lietuvos banko.

"Taip, aš esu įsitikinęs", - į klausimą, ar tvirtai įsitikinęs, jog Lietuvos bankas nenutekino informacijos apie planus dėl "Snoro", atsakė V.Vasiliauskas. Jis patvirtino, jog šis klausimas jam buvo užduotas ir komisijos posėdyje.

Klausiamas, kiek LB darbuotojų žinojo apie veiksmus dėl "Snoro", jis atsakė, jog "kam reikėjo, tas žinojo", ir skaičiaus nekonkretizavo.

"Mes darėme priežiūrinius veiksmus, nuo mūsų viskas prasidėjo. Taip, mes buvome ta višta arba tas kiaušinis, nuo ko viskas prasidėjo, o teisėsauga tegu aiškinasi tarpusavy", - savo vaidmenį visoje istorijoje reziumavo LB vadovas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nedalyvavo teisėsaugai planuojant veiksmus dėl banko "Snoras", o atliekant tyrimą dėl informacijos nutekinimo veikia pagal pavedimus, po posėdžio pareiškė STT direktorius Žimantas Pacevičius.

"Pokalbis uždaras, ir jokios informacijos atskleisti negaliu", - jis buvo lakoniškas, o klausiamas, ar STT dalyvavo procese dėl "Snoro", irgi trumpai atsakė, jog nedalyvavo.

Į klausimą, ar STT renka informaciją, kas nutekino žiniasklaidai teisėsaugos planus dėl "Snoro", atsakė, kad ikiteisminį tyrimą atlieka Generalinė prokuratūra, o STT šiuo klausimu dirba tiek, kiek gauna specialių pavedimų.

"Dėl informacijos nutekinimo yra pradėtas prokuratūroje ikiteisminis tyrimas ir tiek, kiek mums pavedimų duoda, tiek", - sakė Ž.Pacevičius. Klausiamas, ar pavedimų gauna, atsakė trumpu "taip".

Poligrafo patikimumas gali siekti 90 proc.

FNTT vadovų atleidimui įtakos turėjusio poligrafo tyrimo patikimumas gali siekti 90 proc., tačiau vien juo remtis negalima, būtina surinkti papildomų duomenų, sako Vilniaus universiteto dėstytoja, melo atpažinimo specialistė Kristina Vanagaitė.

"Poligrafo patikimumas gali siekti iki 90 proc., bet tai labai priklauso pačios procedūros, kokie žmonės darė, kaip visa tai atlikta ir panašiai", - antradienį žurnalistams sakė mokslininkė po apsilankymo Antikorupcijos komisijos posėdyje.

"Tačiau tai negali būti vieninteliai duomenys, kuriais turi būti remiamasi. Turi būti renkami papildomi įrodymai, kurie patvirtintų tai, ką pamatavo prietaisas", - kalbėjo specialistė.

Jos teigimu, per tyrimą poligrafu gauti duomenys daugelyje šalių yra orientaciniai - kad sumažintų įtariamųjų skaičių, būtų sužinota papildomos informacijos.

"Tai nenaudojama kaip neginčijamas kaltės įrodymas", - pridūrė K.Vanagaitė.

FNTT vadovų atleidimo priežastis tiriančios Antikorupcijos komisijos nariai K.Vanagaitę pasikvietė, kad ši paaiškintų, kiek patikimi yra poligrafo tyrimo rezultatai.

Mokslininkė pabrėžė, kad poligrafas yra vienintelis prietaisas, kuris matuoja objektyvius rodiklius -  žmogaus fiziologines reakcijas.

"Poligrafas nėra melo detektorius. Jis nematuoja melo kaip tokio, jis matuoja mano susijaudinimą - kiek jaudinuosi, išgirdusi tam tikrus klausimus. Tą jaudinimąsi mes interpretuojame ir siejame su mėginimu nuslėpti informaciją (...) Aš nustatau žmogaus fiziologines reakcijas ir matydama, į kokius klausimus jos stipresnės, interpretuoju, kad jis toje vietoje bando nuslėpti informaciją", - pasakojo K.Vanagaitė.

Ji teigė, kad labai svarbi žmonių, kurie atlieka tyrimą, kompetencija. Tuo pačiu mokslininkė sakė nieko nežinanti apie atliktą tyrimą poligrafu dėl informacijos apie "Snorą" nutekinimo. Ji pripažino nežinanti, nei pagal kokią metodiką tyrimas atliktas, nei jį dariusių specialistų kompetencijos.

Paklausta, kodėl gali skirtis dviejų to paties asmens tyrimo poligrafu rezultatai, K.Vanagaitė tvirtino, kad yra daug veiksnių, kurie gali lemti parodymų skirtumus.

"Gali lemti žmonės, procedūra, klausimai, pagaliau pats žmogus gali nebe taip smarkiai jaudintis per antrą matavimą, nes žino, kaip viskas vyksta ir ko galima tikėtis. Per pirmą apklausą galiu išgyventi daug didesnes emocijas, nes nežinau, ko čia galima tikėtis ir ko galiu sulaukti, galiu labai susijaudinti ir audringai reaguoti į bet kokį klausimą. Tada duomenis sudėtinga interpretuoti, ko nebebus antros apklausos metu. Bet tai yra prielaidos, nežinau, kaip viskas vyko ir kas buvo daroma", - svarstė mokslininkė.

Prokuratūros prašymu Valstybės saugumo departamentui atlikus tyrimą dėl informacijos nutekėjimo vidaus reikalų ministras R.Palaitis panaikino FNTT vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado leidimus dirbti su slapta informacija, vėliau ir atleido juos iš pareigų. Tyrimas atliktas dėl informacijos nutekėjimo apie planuojamus teisėsaugos veiksmus dėl banko "Snoras".

Pareigūnai vasario 15 dieną buvo atleisti iš pareigų, nes po tyrimų poligrafu kilo abejonių dėl jų patikimumo. Neoficialiomis žiniomis, V.Giržado tyrimo poligrafu rezultatai du kartus buvo neigiami, V.Gailiaus - vieną kartą neigiamas, kitą kartą - jam palankus.

Lapkritį prieš pat "Snoro" nacionalizavimą dienraštis "Lietuvos rytas", cituodamas anoniminius šaltinius, pranešė, kad Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose. Konkretaus banko dienraštis nenurodė, tačiau teigė, jog taikinys yra "lietuviškas bankas". Daugiau nei trečdalį "Lietuvos ryto" akcijų valdė "Snoras".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"