TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

V.Zatleras: "Širdyse esame labai vieningi"

2011 04 04 0:00
V.Zatlero įsitikinimu, jo pareiga Lietuvoje kalbas sakyti lietuviškai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Latvijos prezidento Valdžio Zatlero teigimu, Baltijos valstybių vienybė išliko stipri. Esą iškilus grėsmei, prireiktų vos tūkstantosios sekundės dalies ir mūsų kraštai taptų vieningi it uola.

Latvijos prezidento V.Zatlero manymu, Lietuvos ir Latvijos ekonominį bendradarbiavimą derėtų intensyvinti. Jo nuomone, ne konkuruodami, o bendradarbiaudami mūsų kraštai galėtų pasiekti gerokai daugiau.

V.Zatleras dar kartą išreiškė tvirtą Latvijos paramą mūsų valstybės planams statyti naują atominę elektrinę. Kaimynai vertina tai, ką Lietuva jau nuveikė šioje srityje, tačiau Latvijos prezidentas prisipažino tikėjęsis, kad šis procesas bus gerokai spartesnis.

Kalbėdamas apie Baltijos valstybių santykius su Rusija V.Zatleras pabrėžė, kad turime susidoroti su istorijos mums sukurta situacija. Jo nuomone, abi šalys turi dirbti, kad būtų atkurtas tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas. "Tai nelengva, bet ar turime alternatyvą?" - išskirtiniame interviu LŽ retoriškai klausė Latvijos prezidentas Valdis Zatleras.

Pareiga kalbas sakyti lietuviškai

- Pone prezidente, visada džiaugiamės renginiuose Lietuvoje girdėdami Jus kalbant lietuviškai.

- Tam turiu labai daug priežasčių. Jūsų krašte visada turėjau kontaktų: nemažai mano draugų ir buvusių pacientų yra lietuviai. Su jais ir dabar palaikau draugiškus ryšius. Taip ir išmokau keletą lietuviškų žodžių.

Mano pareiga Lietuvoje kalbas sakyti lietuviškai. Latviai ir lietuviai esame vieninteliai baltų kalbų grupės atstovai, tad turime gerbti savo ir mūsų kalbų šaknis.

- Nuo to laiko, kai atgavome nepriklausomybę, praėjo daugiau kaip dvidešimt metų. Daug kas mano, kad Baltijos kelio vienybės tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos nebeliko. Esą valstybės žvelgia skirtingomis kryptimis, nevienodai plėtojamos. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?

- Visiškai nesutinku su nuomone, kad tarp Baltijos valstybių nebeliko į laisvę mus atvedusios vienybės. Šiuo metu mūsų vienybė kiek kitokia - esame vieningi Europos Sąjungos (ES) ir NATO nariai. Priklausome toms pačioms organizacijoms, puoselėjame tokias pačias vertybes ir idealus.

Kai kurie žmonės mano, kad ekonominė konkurencija yra mažesnės Baltijos valstybių vienybės įrodymas. Tačiau taip nėra. Priešingai, konkurencija yra varomoji mūsų kraštų ekonomikų jėga, vedanti prie visuomenių gerovės.

Jei Baltijos valstybėms iškiltų išorinių jėgų grėsmė, prireiktų vos tūkstantosios sekundės dalies, kad susivienytume ir drauge būtume stiprūs kaip uola. Širdyse juk esame labai vieningi. Tačiau, mano galva, turime mąstyti apie daug glaudesnį bendradarbiavimą verslo ir ekonomikos srityse.

Kariaujame tik dainų karus

- Daugeliu požiūrių Lietuva ir Latvija yra artimiausi kraštai. Vis dėlto tarp mūsų valstybių būta nemažų nesutarimų. Siautė vadinamieji kiaulių, pieno, oro linijų "karai". Latvijos Saeima iki šiol neratifikavo Lietuvos ir Latvijos jūros sienos sutarties. Kiek broliški dviejų kaimynių santykiai?

- Jokių "karų" tarp mūsų valstybių neįžvelgiu. Nors, tiesa sakant, šiokį tokį "karą" gal ir kariaujame - dainų karą. Lietuva, kaip ir Latvija, turi labai labai gražią dainų ir šokių švenčių tradiciją.

Manau, nieko tokio, jei žodis "karas" naudojamas taikiems renginiams apibūdinti. Tačiau kalbėdami apie ekonomikos klausimus, turėtume naudoti kitus vaizdingus posakius. Jei kyla kokių nors nesutarimų, pirmiausia turėtume susėsti ir apie tai pasikalbėti. Taip ir elgiamės jau daugiau nei 20 metų.

- Mūsų krašto žmonės Latviją laiko viena draugiškiausių valstybių. Kaip Lietuva ir lietuviai vertinami jūsų krašte?

- Apie Lietuvą ir lietuvius galvojame taip pat. Norėdami pajusti tą nuotaiką, turėtumėte apsilankyti lietuviškoje mokykloje Rygoje. Šią mokyklą lankantys lietuviai ir latviai geriau pažįsta vieni kitus. Ten supranti, ką reiškia būti ir lietuviu, ir latviu tuo pačiu metu. Tai tarsi dvigubas paveldas, siekiantis seniausius laikus ir visados mus lydėsiantis.

Tačiau vieni kitiems esame artimi ne tik kultūros ar panašaus požiūrio prasmėmis. Daug lietuvių atvažiuoja į Latvijos paplūdimius, slidinėjimo trasas, lankosi Rygoje. Vieni greta kitų gyvendami pasienio teritorijose lietuviai ir latviai gražiai sutaria. Kalbant apie ekonominį bendradarbiavimą, Lietuva yra svarbiausia Latvijos importo partnerė ir antra valstybė pagal eksporto apimtį. Turime labai daug gražios dvišalės draugystės ir bendradarbiavimo pavyzdžių.

- Latvija Lietuvai taip pat yra viena svarbiausių verslo partnerių. Tačiau nemažai ekspertų mano, kad dvišalis bendradarbiavimas šioje srityje galėtų būti dar intensyvesnis. Kokių veiksmų reikėtų imtis?

- Per neseną savo vizitą Lietuvoje ne kartą pažymėjau, kad atėjo laikas bendradarbiauti gerokai glaudžiau. Drauge plėtodami bendrus projektus ir vykdydami investicijas taptume konkurencingesni ir ES, ir pasaulio mastu. Mano galva, tam tikrose srityse bendradarbiaudami, o ne konkuruodami, galėtume pasiekti gerokai daugiau.

- Prieš pusantro mėnesio su valstybiniu vizitu lankėtės Lietuvoje. Tai buvo pirmasis aukščiausio lygio vizitas į mūsų kraštą per dešimt metų. Kaip vertinate savo viešnagę? Kokios įtakos vizitas turės dvišaliams santykiams?

- Valstybinis vizitas yra simbolinė aukšto įvertinimo išraiška. Net glaudžiausius santykius puoselėjančios valstybės kartą per dešimt metų turi parodyti viena kitai ir pasauliui, kad yra artimiausios partnerės.

Per ketverius mano kadencijos metus su Lietuvos vadovais palaikiau nuolatinius kontaktus. Jūsų krašte su darbo vizitais lankiausi dažnai - septynis kartus per trejus su puse metų.

Valstybinis vizitas buvo puiki proga man ir mūsų delegacijos nariams aukščiausiu lygiu aptarti rūpimus ekonomikos, transporto, energetikos klausimus, dvišalį bendradarbiavimą saugumo, kovos su nusikalstamumu, kultūros ir švietimo srityse, taip pat latvių bendruomenei Lietuvoje aktualius reikalus.

Vizito metu lankiausi Klaipėdoje. Šis miestas glaudžiai bendradarbiauja su pietvakarine Latvijos dalimi. Tad galėjau sužinoti daugiau apie galimybes intensyvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

Garantuoja paramą

- Lietuva drauge su Latvija, Estija ir Lenkija planuoja statyti atominę elektrinę. Tačiau Pietų Korėjos kompanijai atsisakius dalyvauti jėgainės statybos konkurse, strateginio investuotojo paieškos žlugo. Ar susiklosčius tokiai situacijai, taip pat po nelaimės Japonijoje, Latvija tebemato perspektyvą dalyvauti atominės elektrinės statybose Lietuvoje?

- Latvija yra patikima partnerė. Tai reiškia, kad davę žodį nekeičiame nuomonės kas antrą dieną ar kas antrus metus. Sprendimas dalyvauti atominės elektrinės statybose buvo priimtas prieš penkerius metus. Trakuose Baltijos šalių premjerai pasirašė bendrą komunikatą.

Vertiname viską, ką Lietuva padarė tam, kad atominė jėgainė galėtų būti pastatyta. Žinoma, tikėjomės, kad šis procesas bus gerokai greitesnis. Deja, atominės elektrinės projektas turi konkuruoti su kitais regione planuojamais projektais. Tai gerokai apsunkina padėtį.

Šiandien visas pasaulis susirūpinęs dėl įvykių Fukušimos atominėje elektrinėje. Manau, turime peržiūrėti branduolinės saugos klausimus ir juos apibrėžiančias tarptautines sutartis. Matome, kad kai kurios valstybės jų negerbia, rengiasi statyti atomines elektrines greta kitų valstybių sienos. Tarptautiniu mastu turime diskutuoti apie branduolinės energetikos ateitį, jos vaidmenį visoje energetikos sistemoje.

Turėtume stabtelėti. Tačiau ne tam, kad lauktume, o tam, kad sukurtume saugiausias sąlygas atominei energetikai plėtoti ir pelnytume žmonių pasitikėjimą.

- Baltijos kraštai yra priklausomi nuo vienintelio dujų tiekėjo - rusų įmonės "Gazprom". Lietuva už dujas moka brangiausiai Europoje. Latvija ir Estija neseniai susitarė su "Gazprom" dėl mažesnių dujų kainų. Gal galėtumėte patarti, kaip tai padaryti Lietuvai?

- Tokia situacija susiklostė dėl to, kad mūsų valstybės neturi laisvos dujų rinkos ir kainas mums nustato tiekėjas. Galime tik bandyti jam sakyti, kad norėtume dujas pirkti mažesne kaina. Rinkos sąlygomis turėtume galimybę rinktis geriausią kokybę už palankiausią kainą.

Visiškai aišku, kad turime sukurti laisvą dujų rinką ir ieškoti alternatyvių tiekėjų. Pirmiausia turime bandyti panaudoti egzistuojančią dujų paskirstymo struktūrą ir stengtis ją sujungti su Suomija ir Lenkija. Apie tai kalbėjausi su prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Andriumi Kubiliumi, energetikos ministru Arvydu Sekmoku.

Dėl to sutariame ir turime Lietuvos paramą. Juk Klaipėdoje planuojamas statyti nedidelio pajėgumo suskystintų dujų terminalas gali būti alternatyva tik mažai regiono daliai.

Turime kuo greičiau imtis šio proceso. Lietuva, Latvija ir Estija atskirai negali išspręsti energetinės priklausomybės problemos ir sukurti savo laisvos dujų rinkos. Šio darbo turime imtis drauge, kaip ir integruojant Baltijos valstybes į elektros energijos biržos "Nord Pool" sistemą.

Rusija nori gerinti santykius

- Baltijos valstybių santykiai su Rusija visada buvo šalti. Kodėl, jūsų nuomone, mūsų kraštams sunku rasti bendrą kalbą su didžiąja Rytų kaimyne?

- Kiekviena tauta, kaip ir šeima, turi savo paveldą. Šis paveldas gali būti ir solidi banko sąskaita, ir skola.

Baltijos valstybių ir Rusijos santykių istorinis paveldas yra sudėtingas. Tačiau žingsnis po žingsnio turime plėtoti bendradarbiavimą. Turime susidoroti su situacija, kurią mums sukūrė istorija. Tai priklauso tik nuo mūsų.

Problemas sukelia ne viena pusė. 50 okupacijos metų, keli pastarieji dešimtmečiai sukūrė nemažai skirtumų ir sukėlė abipusių įtarimų. Dabar turime dirbti, kad atkurtume tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą. Tai nelengvas darbas, bet ar turime alternatyvą?

- Praėjusių metų pabaigoje su oficialiu vizitu lankėtės Maskvoje, susitikote su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Ar Rusija nusiteikusi gerinti santykius su Baltijos valstybėmis?

- Vizito į Rusiją metu įsitikinau, kad abi šalys yra suinteresuotos gerinti santykius, nori kalbėtis atvirai bei nuoširdžiai apie visus, net ir sunkiausius, klausimus. Tai labai didelis žingsnis į priekį tiek iš Latvijos, tiek iš Rusijos pusės. Vieni kitus vertiname su didele pagarba ir tai, manau, yra geras ženklas.

Buvome įpratę prie situacijos, kai Baltijos regione buvo "vienas geras ir vienas blogas vaikinas". Turime keisti tokį požiūrį. Iš prezidento D.Medvedevo išgirdau, kad jis nori gerinti santykius su visomis Baltijos valstybėmis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"