TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

VAD siūloma perduoti Vyriausybės ir Prezidentūros žiniai

2016 07 09 14:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valstybės vadovų apsauga besirūpinantį Vadovybės apsaugos departamentą (VAD) siūloma perduoti prezidento ir Vyriausybės žiniai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NKSG) registruotose Vadovybės apsaugos įstatymo pataisose numatyta, jog VAD, šiuo metu pavaldus Vidaus reikalų ministerijai, taptų atskaitingas Vyriausybei ir prezidentui, jo vadovą penkeriems metams taip pat skirtų prezidentas premjero teikimu. Šiuo metu VAD, kaip ir kitų VRM pavaldžių statutinių įstaigų, direktorių skiria premjeras vidaus reikalų ministro teikimu.

Pataisomis siūloma neriboti VAD pareigūnų paros ir savaitės darbo laiko trukmės, numatant, kad ją nustato vadovas ir ji priklauso „nuo tarnybos poreikio“.

Būtų draudžiama išsakyti nuomonę

Taip pat įstatymo projekte įtrauktas naujas skirsnis, apibrėžiantis įvairius draudimus VAD pareigūnams. Be draudimo būti politinių partijų, politinių organizacijų nariu ar rėmėju, dalyvauti partijų susirinkimuose ar „kituose viešuose veiksmuose“, reformuotos tarnybos pareigūnams būtų draudžiama kurti profsąjungas, dalyvauti jų veikloje, taip pat būtų draudžiama „sakyti kalbas, skelbti straipsnius, kuriuose viešai reiškiamas nesutikimas su demokratiškai išrinktos valstybės valdžios paskelbta ir vykdoma politika, viešai kelti politinius reikalavimus valstybės valdžiai“.

Taip pat būtų draudžiama streikuoti, piketuoti.

Be kita ko, departamento darbuotojai turėtų informuoti savo vadovybę, jei ne tarnybos tikslais vyksta ne į Europos Sąjungos (ES) ar NATO valstybes.

Departamento pavadinimas būtų keičiamas į Vadovybės apsaugos tarnybą.

Projekto rengėjai aiškina, kad VAD būtų transformuojamas „į funkcinės paskirties įstaigą“, o tokios permainos reikalingos „atsižvelgiant į Departamento atliekamos veiklos specifiką ir jos tarpšakinį pobūdį“.

Pataisas rengė VAD dėl neįtikusio statuto

NKSG pirmininkas Artūras Paulauskas BNS dėstė, kad pataisas inicijavo pats departamentas iš esmės dėl to, jog liepos 1-ąją įsigaliojus Vidaus tarnybos statuto nuostatoms dėl 40 valandų trukmės darbo savaitės tarnybai kilo problemų ir dėl darbo laiko apskaitos, ir dėl darbuotojų darbo apmokėjimo.

„Kuomet jie „papuolė“ po Vidaus tarnybos statutu, jų darbas, jų manymu, negali būti reglamentuotas 40-čia valandų per savaitę, viršvalandžių mokėjimu, nes akivaizdu, kad tam reikėtų arba papildomai nemažai žmonių, arba skirti papildomų lėšų tai tarnybai. Jie mano, kad jie galėtų kitaip savo darbo laiką reglamentuoti. Parašyta, jog jų darbas yra nenormuotas. Yra ir kiti dalykai, kurie pagal Vidaus tarnybos statutą yra nepatogūs arba neįmanoma jų įgyvendinti“, – paaiškino A.Paulauskas.

Anot jo, sunkumų iškyla ypač tuomet, kai valstybės vadovus ir kitus svarbius asmenis saugantys VAD darbuotojai vyksta į komandiruotes užsienyje, kuomet tenka dirbti viršvalandžius, jų nėra kam pakeisti.

Dėl siūlymo keisti pavaldumą – abejonės

A.Paulauskas tvirtino, kad departamento siūlymu keisti jo pavaldumą komiteto nariai suabejojo, bet vis dėlto nuspręsta šią nuostatą palikti.

„Dėl šito klausimo reikia kalbėtis, aš dėl jo nesu apsisprendęs. Bet esu apsisprendęs dėl to, kad jie negali 40 valandų dirbti. Kaip ir STT, kaip žvalgybos institucijos – jie yra statutiniai, jie turi dirbti nenormuotą darbo laiką, nes jie išeina į užtarnautą poilsį po 25 metų, o dabar Statutas yra, kad jie praktiškai eiliniai tarnautojai“, – dėstė A.Paulauskas.

Komiteto narys Arvydas Anušauskas sako, kad iš visų vidaus reikalų ministerijai priklausančių institucijų VAD savo funkcijomis labiau panašėja į žvalgybos įstaigas, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybą ar Valstybės saugumo departamentą ir „iškrenta iš grynų teisėsauginių institucijų konteksto“.

„Pavaldumo klausimas yra svarstytinas. Jis jau ne kartą svarstytas, bet ne visada pasiekiamas tas rezultatas. Bet kaip besispręstų pavaldumo klausimas, yra ir kiti svarbūs dalykai šiame įstatyme. Mes išsakėme komitete abejones, aš ir pats išsakiau. Kaip sakoma, norai norais o realus gyvenimas nueina kita vaga“, – dėstė jis.

VAD direktorius Rymantas Mockevičius šiuo metu atostogauja, jį pavaduojantis Valentinas Mackevičius VAD parengto projekto nekomentuoja ir pasiūlė kreiptis į kitą pavaduotoją Paulių Nemirą. Su juo BNS nepavyko susisiekti.

Ministras: pasiūlymai labai diskutuotini

Vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko teigimu, ministerija neprisidėjo rengiant pataisas, tačiau jis sako teigiamai vertinantis, jog jomis bandoma išspręsti pareigūnų apmokėjimo ir kitus klausimus. Tuo metu tarnybos pavaldumo perdavimas prezidentei ir Vyriausybei, numatyti draudimai, jo vertinimu, yra „labai labai diskutuotini pasiūlymai“.

„Turiu didelių abejonių dėl to, nes manyčiau, kad VAD visgi yra viešojo saugumo dalis, jie nėra nei žvalgybos, nei kontržvalgybos dalis ir turėtų būti prie ministerijos, – BNS projektą įvertino ministras. – Suprantu, kad yra problemos su darbo laiko apskaita, su darbo užmokesčiu asmens sargybinių. Tie klausimai ir turėtų būti sprendžiami. Visa kita – nemanau, kad yra savalaikis klausimas“.

S.Skvernelis: darbuotojai buvo raginami pritarti projektui

Buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis kritikuoja pataisas sakydamas, jog departamentas taptų „dar viena ministerija“ ir taip būtų švaistomos valstybės lėšos.

„Yra kuriama atskira sistema su atskira darbo mokėjimo, socialinių garantijų sistema, atskira prievartos taikymo sistema nerealia – atskiras pavaldumas, atskira skyrimo tvarka, kurią visą laiką kritikavo Seimas, atėmė iš prezidentės policijos vadovo skyrimą – didžiausios institucijos, apimančios 12 tūkst. žmonių. Čia kelių šimtų žmonių, labai siauras funkcijas atliekančios institucijos vadovą skiria prezidentas, statomas ant vieno laiptelio su generaliniu prokuroru“, – stebėjosi S.Skvernelis.

Jis taip pat pažymėjo, jog VAD viduje buvo siuntinėjamas raginimas darbuotojams paremti projektą savo parašu prieš jį teikiant Seimui.

„Laiške sakoma, kad reikia pasirašyti, nes kitaip „priešai nugalės“. Galite įsivaizduoti, ką reiškia demokratinės valstybės ginkluotoje struktūroje tokie laiškai“, – stebėjosi buvęs vidaus reikalų ministras.

Numatytus draudimus S.Skvernelis įvertino kaip „žingsnį į XIX amžių“.

„Norima sukurti ne piliečius, o kažkokius robotus, mankurtus, turėti nekontroliuojamą instituciją su didžiuliais prievartos naudojimo įgaliojimais, pavaldžią labai konkrečiam asmenų ratui, tokiu būdu prieinant prie jų labai lengva tvarkytis ir savo biudžetą, negebėjimą efektyviai valdyti finansų galima visada atremti – reikia dar pinigų, dar pinigų. Tai yra atviras statutinės įstaigos politikavimas“, – kalbėjo S.Skvernelis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"