Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Vadovaujantiems medikams žada riestainį

 
2016 11 03 6:00
Jei Seimas palaimintų siūlomus pakeitimus, algos sveikatos priežiūros įstaigų vadovams vidutiniškai didėtų 600-800 eurų. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Nesant nuolatinio sveikatos apsaugos ministro ir dabartinei Vyriausybei baigiant darbą, Seime radosi iniciatyva didinti atlyginimus ligoninių, poliklinikų ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.

Kadenciją baigiantys parlamentarai – buvusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovė Rimantė Šalaševičiūtė ir SAM vasarą laikinai vadovavęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas – įregistravo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kurias priėmus jų vadovų algos priklausytų nuo įstaigos gaunamų pajamų bei vidutinio darbuotojų atlyginimo.

Jei Seimas palaimintų šių socialdemokratų siūlomus pakeitimus, tokių įstaigų vadovams algos vidutiniškai didėtų 600–800 eurų. Nors pataisų autoriai tikina siekiantys socialinio teisingumo, mat per pastaruosius penkerius metus atlyginimai šių įstaigų vadovams nedidėjo, pažymėtina, jog prieš kurį laiką tas pats įstatymas keistas būtent dėl to, kad jų algos buvo pernelyg didelės.

Algos didėtų

Dabar įtvirtinta, kad sveikatos priežiūros įstaigų vadovų darbo užmokestį sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji dalis nustatoma atsižvelgiant į įstaigos lygmenį arba darbuotojų skaičių ir apskaičiuojama valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį dauginant iš atitinkamo koeficiento. Kintamoji dalis negali viršyti 40 proc. vadovaujančiam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.

Rimantė Šalaševičiūtė: "Kaip tai daryti, tarėmės su gydymo įstaigų vadovais, ir būtent toks variantas pasirodė priimtiniausias, nes kito būdo kelti atlyginimus nėra." /Alinos Ožič nuotrauka

R. Šalaševičiūtė ir J. Olekas siūlo keisti pastoviosios dalies nustatymo principą – dabartinį įstaigų skirstymą pagal lygmenis arba darbuotojų skaičių pakeisti skirstymu į septynias grupes, priklausomai nuo įstaigų uždirbamų pajamų. Įstaigos vadovo algą siūloma susieti su jos praėjusių metų darbuotojų vidutiniu darbo užmokesčiu.

Anot R. Šalaševičiūtės, reikia keisti algos nustatymo tvarką, nes gydymo įstaigų vadovai nėra nei politikai, nei valstybės pareigūnai ar tarnautojai. „Ši mintis brendo man dar būnant ministre, tam pritarė ir laikinai ministerijai vadovavęs kolega J. Olekas. Kaip tai daryti, tarėmės su gydymo įstaigų vadovais, ir būtent toks variantas pasirodė priimtiniausias, nes kito būdo kelti atlyginimus nėra“, – aiškino ji „Lietuvos žinioms“.

Politikės teigimu, nuo šių metų liepos 1 dienos padidintos algos visiems sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams, išskyrus įstaigų vadovus, nes dabartinis jų darbo užmokesčio reglamentavimas nenumato jo didinimo galimybių. Vadovams atlyginimai nedidėjo ir per pastaruosius penkerius metus. Skaičiuojama, kad algos gydymo įstaigų vadovams, pritaikius siūlomą algų skaičiavimo modelį, vidutiniškai didėtų 600–800 eurų.

Paskutinėmis dienomis

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas stebėjosi, kodėl buvusi SAM vadovė R. Šalaševičiūtė ir laikinai šiai ministerijai vadovavęs J. Olekas naują gydymo įstaigų vadovų algų nustatymo koncepciją siūlo dabar, kai iki šio Seimo kadencijos pabaigos liko tiek mažai laiko. „Galėjo tai daryti, kai vadovavo Sveikatos apsaugos ministerijai. Dabar tokius strateginius siūlymus reikėtų palikti naujos kadencijos Seimui“, – įsitikinęs konservatorius.

Anot jo, dabartinę sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimų nustatymo tvarką Seimas patvirtino prieš keletą metų, kai taisė įstatymą paaiškėjus, kad kai kurių gydymo įstaigų vadovai gauna po keliasdešimt tūkstančių litų. Tuomet, surinkęs duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir „Sodros“, Seimo SRK ir inicijavo pataisas, pagal kurias vadovams atlyginimai buvo sumažinti.

„Ir dabar jų algos yra palyginti didelės, o kai kur net gerokai didesnės nei, pavyzdžiui, Seimo nario atlyginimas“, – teigė A. Matulas. Jis pažymėjo, kad kai kuriose gydymo įstaigose susiklosčiusi paradoksali situacija, kai skyrių vedėjų atlyginimai yra didesni nei vadovų. Esą todėl atlyginimų nustatymo tvarką reikėtų keisti iš esmės, bet ne taip, kaip siūlo kolegos parlamentarai.

A. Matulo nuomone, įstaigos pajamos gali būti labai didelės, kaip ir vadovo atlyginimas, bet tai negarantuoja, kad įstaiga dirba pelningai, kad medikai bei kiti darbuotojai nėra išnaudojami jiems mokant labai mažus atlyginimus, o svarbiausia – iš pacientų nereikalaujama papildomai susimokėti už kai kurias paslaugas.

„Geriausia būtų, jei šis klausimas būtų paliktas naujai SAM vadovybei. Ji pasiūlytų, kaip išspręsti problemą kompleksiškai, o ne atskirų parlamentarų iniciatyva“, – reziumavo A. Matulas.

Tenka taupyti

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas Stasys Gendvilis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad sveikatos priežiūros įstaigų vadovus tenkina dabartinė atlyginimų nustatymo tvarka, nors ji ir turi nedidelių trūkumų. Vis dėlto LGVS neprieštarautų, jeigu politikai įtvirtintų pakeitimus.

„Jau dabar sveikatos priežiūros įstaigos, ypač jų vadovai, turi suktis, kad išgyventų, nes gaunamo finansavimo nepakanka. Imamasi įvairių taupymo priemonių“, – sakė S. Gendvilis. Jis neneigė, kad įstaigos pajamų dydis galėtų turėti įtakos vadovo atlyginimui. Mat nuo jo vadybinių gebėjimų priklauso ne tik pačios įstaigos, bet ir joje dirbančių žmonių gerovė. Tad, S. Gendvilio nuomone, kriterijus nustatyti atlyginimo dydį pagal įstaigos pajamas gali būti kaip tam tikra paskata. Juolab kad panašios praktikos esama daugelyje Europos Sąjungos šalių.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas taip pat minėjo, kad parlamentarų siūlomas gydymo įstaigų vadovų atlyginimų tvarkos pakeitimas nėra vienintelis. SAM sudaryta darbo grupė, kuri rengia pasiūlymus dėl visų medikų atlyginimų apskaičiavimo tvarkos pakeitimo.

Anot S. Gendvilio, kitą savaitę turėtų vykti šios darbo grupės posėdis, po jo turėtų rastis daugiau aiškumo.

Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministro patarėja Janina Kumpienė neigė, kad S. Gendvilio minėta darbo grupė nagrinėja sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimų nustatymo problemas. Pasak jos, grupė tik aiškinasi, kaip buvo didinamos algos sveikatos priežiūros įstaigose kitiems darbuotojams.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"