TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vadovų pjūtis atidedama iki rudens

2011 06 30 0:00
Daugelis ligoninių direktorių nerimauja dėl jų vadovavimą ribojančių įstatymo pataisų.
LŽ archyvo nuotrauka

Gydymo įstaigų vadovų rotaciją, jų kadencijų ir amžiaus ribojimą numatančios įstatymo pataisos paliktos kitai Seimo sesijai. Tad virš daugumos dabartinių vadovų pakibusi atleidimo grėsmė šiek tiek atitolo.

Įgyvendinus prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, jų vadovų rotacija vyktų kas penkerius metus. Gydymo įstaigų vadovai poste neužsibūtų ilgiau nei dvi kadencijas, o vyresni nei 65 metų visai negalėtų eiti šių pareigų. Valstybės vadovės teigimu, tokie pokyčiai neleistų susiformuoti ydingiems santykiams, kai asmeniniai ar grupiniai interesai tampa svarbesni už pacientų gerovę. Be to, atsivertų daugiau galimybių jauniems ir gabiems profesionalams, būtų užtikrintas efektyvesnis įstaigų valdymas, rastųsi daugiau demokratijos ir skaidrumo.

Seimas pritarė įstatymo pataisų nuostatoms, tačiau galutinis sprendimas nukeltas į parlamento rudens sesiją. Dauguma politikų bei sveikatos apsaugos sistemos atstovų sutinka, kad vadovų kaita būtina, tačiau kol kas neranda sutarimo, kaip greitai ir kokiais būdais reikėtų tai daryti.

Neveiksnūs vadovai

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas Antanas Matulas pritaria prezidentės iniciatyvai. "Pastarieji metai ypač išryškino įstaigų vadovų gebėjimo dirbti skirtumus. Tačiau dažnai steigėjai, net ir matydami jų daromus pažeidimus, nesugebėjimą tvarkytis, nebegalėjimą to daryti dėl sveikatos būklės, nesinaudoja savo teise juos pakeisti. Nedrįsta arba nenori to daryti, nes galbūt yra susigyvenę. Esama direktorių, kuriems net per 80 metų, tad ar galima tikėtis, kad jie dar geba eiti pareigas?" - LŽ komentavo A.Matulas. Pasak Seimo nario, kai kurių įstaigų vadovų atlyginimai siekia net per 20 tūkst. litų ir tikrai "iškrinta" iš viso krašto gyvenimo lygio. "Jeigu prezidentė laikosi nuostatos vadovų kadencijas įvesti visose srityse, išimtis neturėtų būti ir sveikatos apsauga", - įsitikinęs Seimo SRK vadovas.

Įžvelgia prieštaravimų

Tačiau pokyčiais nepatenkinti gydymo įstaigų vadovai jau dabar grasina teismais. "Tokia kaita būtų per didelis iššūkis visai sveikatos priežiūros sistemai. Procesas turi būti labiau apgalvotas, kad žmonėms nesukeltų nerimo", - teigė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas Stasys Gendvilis. Jo duomenimis, pritaikius įstatymo pataisas, per vienus metus postų netektų net 81 proc. gydymo įstaigų vadovų (kitais skaičiavimais - apie 60 proc.). S.Gendvilio įsitikinimu, sveikatos priežiūros įstaigą reikia vertinti kaip specifinę, ypatingą. Norint tinkamai jai vadovauti būtina tam tikra branda. "Per 5 metų kadenciją jos tikrai nepasieksi", - tvirtino S.Gendvilis.

LGVS priekaištauja ir dėl to, kad naujovės susiaurins savivaldybių teises. "Apibrėžus vadovų kadencijų trukmę, skaičių bei amžiaus cenzą, savivaldybės nebegalės savo nuožiūra pratęsti darbo santykių su sėkmingai dirbančiu vadovu", - sako S.Gendvilis. Be to, neterminuotai į pareigas priimti vadovai būtent tokiomis sąlygomis ir tikėjosi dirbti. Tad naujosios pataisos pažeistų teisinio tikrumo, įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principus, o amžiaus cenzas būtų diskriminacinis.

LGVS teigimu, postus per vienus metus turėsiantiems apleisti vadovams nenumatoma socialinių garantijų. Juolab kad dirbdami administracinį darbą daugelis direktorių neteko gydytojų licencijų. S.Gendvilis abejojo, ar tokiomis sąlygomis rajonuose atsiras daug norinčiųjų pretenduoti į gydymo įstaigų vadovų postus.

Siūlo atestuoti

Vietoj rotacijos LGVS siūlo kas penkerius metus vykdomą vadovų atestaciją. Ją organizuotų pati LGVS, dalyvaujant Sveikatos apsaugos ministerijos, aukštųjų mokyklų, visuomeninių organizacijų, steigėjų, kitų atsakingų institucijų atstovams. "Jei įstaigos ekonominiai rodikliai geri, atitinka kriterijus, žmogus galėtų vadovauti ilgiau nei dvi kadencijas po penkerius metus", - įsitikinęs S.Gendvilis.

Parlamentaras, Seimo SRK narys Gediminas Navaitis taip pat remia atestacijos idėją. "Dabar siūlomas sprendimas nėra nei geras, nei visa apimantis. Netinkamai dirbančius vadovus laikyti tol, kol pasibaigs jų kadencija, yra didelė prabanga. Ne kadencijos turi apibrėžti vadovo darbą, o jo pasiekti rezultatai. Juos reikėtų vertinti atestacijomis. Jei vadovas dirba blogai, jį būtina kuo greičiau atleisti. Tačiau jei jis dirba gerai, būtina palaikyti ir skatinti, nes geras vadovas yra mūsų krašto socialinis kapitalas", - įsitikinęs G.Navaitis.

Atestacijos idėja ne nauja

Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė Danguolė Jankauskienė priminė, kad terminuotos penkerių metų vadovų darbo sutartys, vyriausiųjų gydytojų atestacija, 65 metų amžiaus cenzas buvo įteisinti dar pirmajame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. Tačiau šios nuostatos buvo atšauktos kaip prieštaraujančios kitiems teisės aktams. Be to, anuomet būtų buvę sunku vykdyti atestaciją, nebuvo specialių studijų programų, skirtų medicinos įstaigų vadovams. Dabar padėtis visai kitokia, yra nemažai tokių mokymo programų.

"Gydymo įstaigų vadovavimo atnaujinimas yra būtinas. Tačiau prezidentė imasi drastiškų priemonių. Įvedus penkerių metų kadenciją, vyriausieji gydytojai stengsis dirbti ir pagal antrąją specialybę - mediciną", - teigė sveikatos politikos ekspertė. Pasak jos, svarbiausia yra vadovų kvalifikacija, o ne jų kadencijų trukmė ar amžius, juk žmogus žmogui nelygus. "Dėl krašto socialinių sąlygų rotacijai pritarčiau tik iki tam tikro - rajono lygmens", - tikino D.Jankauskienė.

Norinčiųjų nepritrūks

Ligoninių vadovų kaitai tikina pritarianti ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, tačiau ji irgi nuogąstauja, kad miesteliuose ir rajonuose bus sunku įgyvendinti tokias naujoves.

Vis dėlto A.Matulas įsitikinęs, kad norinčiųjų dirbti rajonų ligoninių vadovais tikrai atsiras. Juolab kad dabar jais gali tapti nebūtinai medikai, bet ir teisininkai, vadybininkai. "Tikiu, kad moderniai tam parengti jauni vadovai puikiai dirbtų", - sako Seimo narys.

Tačiau jo vadovaujamas Seimo SRK žada siūlyti įstatymo pataisą, pagal kurią mažose gydymo įstaigose, ambulatorijose nebūtų ribojamas vadovų kadencijų skaičius. Tokioms įstaigoms kartais esą sunku surasti ne tik gydytojų, bet ir tinkamų vadovų. A.Matulo teigimu, SRK ieškos švelnesnių, įstatymams neprieštaraujančių būdų, kaip įgyvendinti prezidentės siūlymus. Esą, to nepadarius, bus didelė tikimybė, kad kreipęsi į teismą gydymo įstaigų vadovai būtų grąžinami į anksčiau užimtas kėdes. Bet, anot A.Matulo, rotacija ir amžiaus cenzas turėtų išlikti. Prezidentės pateiktiems siūlymams pritaria ir Sveikatos apsaugos ministerija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"