TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vadovų rotacija – vėžlio žingsniu

2014 11 25 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Valdančiųjų užmojai iš valstybės institucijų šiemet išprašyti užsisėdėjusius vadovus kol kas sunkiai skinasi kelią. Vienų įstaigų buvę vadovai grįžo į ankstesnes pareigas, kitose jiems parūpinti neką prastesni postai, o likę tvirtai tebesėdi savo kėdėse.

Vieni politikai tikina, kad tokia padėtis susiklostė dėl to, kad Lietuvoje trūksta kai kurių sričių specialistų, o esami ne itin veržiasi į valstybės tarnybą. Oponuojantieji šiai nuomonei teigia, jog tiesiog yra sudaromos galimybės ministrams įstaigų vadovais pasirinkti sau lojalius asmenis.

Liko tie patys

Po prezidentės Dalios Grybauskaitės vasarą įjungto „šalto dušo“ ministrai vienas po kito ėmė klibinti pavaldžių įstaigų vadovų kėdes. Bene pirmasis apie dešimtmetį ir ilgiau joms vadovaujančių direktorių atleidimą viešai prabilo tuometis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Dar birželio pradžioje jis atleido net devynių įstaigų vadovus. Tačiau konkursas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vadovo pareigoms buvo atšauktas, nes, be dabartinės vadovės Vidos Augulienės, neatsirado daugiau norinčiųjų varžytis dėl šio posto. Raimondas Sakalauskas tebevadovauja Valstybinei aplinkos apsaugos agentūrai.

Tas pats vadovas - Vincas Žydelis, pasibaigus kadencijai grįžo vadovauti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžiam Turto valdymo ir ūkio departamentui. Laimėjusi konkursą Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kuris yra pavaldus Teisingumo ministerijai, toliau vadovauja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

Po tuo pačiu stogu

Iš pareigų pasibaigus kadencijai atleisti buvę įstaigų vadovai dažniausiai be pareigų neliko. Jiems buvo sukurtos naujos darbo vietos - įsteigtos vyriausiųjų patarėjų pareigybės. Taip buvęs ilgametis VRM pavaldaus Ginklų fondo direktorius Gintautas Mišeikis tapo šios įstaigos vyriausiuoju patarėju. Buvęs tai pačiai ministerijai pavaldaus Asmens dokumentų išrašymo centro direktorius Ramūnas Žičkis tapo šio centro direktoriaus pavaduotoju.

Vyriausiuoju patarėju tapo Žuvininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos vadovavęs Vytautas Grušauskas. Panaši rokiruotė įvyko ir Teisingumo ministerijai pavaldžiame Valstybiniame patentų biure bei Centrinėje hipotekos įstaigoje. Buvę jų direktoriai Rimvydas Naujokas ir Antanas Baronas tapo vyriausiaisiais patarėjais.

Nuolatinių dar nėra

Nors pasibaigus kadencijai įstaigų ir tarnybų vadovai buvo atleisti, dar ne visur priimti nauji. Bent jau tokius duomenis pateikia šių institucijų interneto svetainės. Nemažoje dalyje įstaigų direktorių pareigos laikinai patikėtos jų pavaduotojams. Taip Žuvininkystės tarnybai laikinai vietoj V. Grušausko vadovauja direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis, Ginklų fondo direktoriaus pareigas laikinai eiti patikėta direktoriaus pavaduotojui Jonui Šalavijui. Aplinkos ministerijai pavaldžiam Augalų genų bankui laikinai vadovauja žemės ūkio (lauko) augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinatorė Aušra Bivilienė.

Kol kas be nuolatinių vadovų dirba VRM pavaldus Migracijos departamentas, Asmens dokumentų išrašymo centras, Gyventojų registro tarnyba, kuri nuo spalio tapo pavaldi Teisingumo ministerijai. Dar nepaskirti ir Susisiekimo ministerijai pavaldžių Civilinės aviacijos ir Saugios laivybos administracijų vadovai.

Apskritai nejudinami

Itin didelių vadovybės pokyčių dar vasarą tikėtasi sveikatos apsaugos sistemoje. Mat baigėsi net penkių Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų kadencija. Vadovai turėjo keistis Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje, Ekstremalių sveikatai situacijų centre, Lietuvos bioetikos komitete ir Radiacinės saugos centre. Tačiau trims pastarosioms įstaigoms tebevadovauja tie patys asmenys: Ekstremalių sveikatai situacijų centre direktoriauja Vytautas Gailius, Lietuvos bioetikos komitetui vadovauja Eugenijus Gefenas, Radiacinės saugos centrui - Albinas Mastauskas. Jis šias pareigas eina jau beveik du dešimtmečius - nuo 1996 metų.

„Mane kol kas nei kas nors bando išmesti iš darbo, nei kas siūlo išeiti. Bet jei tik pajusiu, kad esu nebereikalingas - pasitrauksiu pats“, - LŽ tvirtino A. Mastauskas. Jam pačiam sunku pasakyti, kodėl nesulaukia siūlymo trauktis iš posto. 18 sveikatos apsaugos ministrų per savo kadencijas „matęs“ A. Mastauskas mano, kad taip ilgai išbuvo savo poste dėl to, jog Lietuvoje radiacinės saugos specialistų nėra daug, o pats centras ir jo veikla yra gerai žinomi tiek mūsų šalyje, tiek tarptautiniu mastu.

Savo postus taip pat išsaugojo Teisingumo ministerijai pavaldžios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas ir Europos teisės departamento direktorius Deividas Kriaučiūnas.

Taip ir turėjo būti

Valstybės tarnybos departamento (VTD) direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus teigimu, to, kas šiemet vyksta, tikrai negalima vadinti „masiniu valymu“ ar panašiai. Mat nemažos dalies įstaigų vadovų kadencija šiemet baigėsi todėl, kad tokią kadenciją numatė prieš ketverius metus pakeistas Vyriausybės įstatymas, kurio pataisos įsigaliojo nuo 2010 metų liepos 1 dienos. Kadencijos taikomos Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovams.

„Viskas vyksta taip, kaip užprogramuota teisės akte. Arba žmogus paliekamas dirbti antrai kadencijai, arba atleidžiamas“, - aiškino O. Šarmavičius.

Pasak jo, sprendžiant, ar pratęsti vadovo kadenciją dar ketveriems metams, laisvė yra suteikta atitinkamos ministerijos vadovui. Jei jis yra nepatenkintas įstaigos vadovo darbu ar mano, kad kas nors kitas galėtų dirbti geriau, tuomet vadovą atleidžia ir skelbia konkursą, o jei vadovo darbu patenkintas - pratęsia jo kadenciją. Todėl toli gražu ne visi vadovai nuo liepos buvo atleisti.

VTD duomenimis, iš 45 įstaigų vadovų, kuriems vasarą baigėsi kadencija, 24 kadencijos buvo pratęstos, 18 įstaigų vadovų konkursai jau įvyko.

Nenori ar negali?

LŽ kalbintas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas „darbietis“ Valentinas Bukauskas pripažino, kad dabartiniai įstatymai, numatantys ministerijų įsteigtų įstaigų vadovų kadenciją, turi trūkumų. Parlamentaro tikinimu, situacija, kai nelabai yra kam vadovauti kai kurioms įstaigoms, susidarė dėl to, jog valstybės tarnautojams nėra patrauklios vadovų darbo užmokesčio sąlygos.

„Gali būti, kad ministerijoms pavaldžios įstaigos be nuolatinių vadovų yra vien dėl to, kad tos kėdės nėra jau tokios patrauklios, kaip daugelis įsivaizduoja. Šiuo metu kitose įstaigose yra gerokai didesnis darbo užmokestis ir gal net mažesnė atsakomybė nei valstybės tarnybos įstaigos vadovo“, - teigė V. Bukauskas. Todėl, anot jo, jau pribrendo laikas peržiūrėti priėmimo į valstybės tarnybą, darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas.

Seimo VVSK narės konservatorės Agnės Bilotaitės manymu, kai kurie ministrai atėjo vadovauti ministerijoms tikėdamiesi pakeisti pavaldžių įstaigų vadovus, nes jiems reikėjo šiltų vietų savo partijų nariams. „Ministrams yra didžiulė pagunda turėti sau palankių žmonių įstaigose, per kurių rankas eina didžiuliai Europos Sąjungos pinigų srautai, galintys daryti didesnę įtaką šalies ekonominiam gyvenimui“, - sakė ji. Šio savo teiginio politikė smulkiau nedetalizavo ir tikino, kad reikia išsamesnės pokyčių analizės. Tokią nuomonę A. Bilotaitė esą susidarė iš viešojoje erdvėje pateikiamos informacijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"