TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vadovų sargams sistema tapo per ankšta

2016 06 28 6:00
27-uosius veiklos metus pradėjusiame skaičiuoti VAD pribrendo reforma. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vadovybės apsaugos departamentui (VAD) gresia permainos. Siūloma keisti šios įstaigos ir jos pareigūnų teisinį statusą, tarnybos sąlygas. Planuojamos naujovės valstybės kišenę per artimiausius trejus metus palengvintų milijonu eurų kasmet.

27-uosius veiklos metus pradėjusiame skaičiuoti VAD pribrendo reforma. Šiuo metu Vidaus reikalų ministerijos (VRM) žinioje esantį departamentą siūloma paversti Vyriausybei bei prezidentui atskaitingą įstaiga ir pervadinti Vadovybės apsaugos tarnyba. Jos parlamentinę kontrolę turėtų vykdyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Tikimasi, kad pertvarka leis efektyviau vykdyti patikėtas funkcijas, išaugs tarnybos prestižas. Tarp abejojančiųjų reformos tikslingumu – ne tik vidaus reikalų ministras, bet ir profsąjungos. VAD specialistų parengtus reformos projektus įregistravo ir Seimui pristatyti ketina grupė NSGK narių.

Subrendo permainoms

Projektų rengėjų teigimu, VAD veiklos sritis yra siaura ir iš esmės nesusijusi su įprastais vidaus reikalų įstaigų uždaviniais – viešojo saugumo užtikrinimu plačiąja prasme bei ikiteisminio tyrimo įstaigų funkcijų vykdymu. Todėl, jų nuomone, būtų tikslinga valstybinės reikšmės pirmųjų asmenų saugumo užtikrinimo funkciją pašalinti iš viešojo saugumo srities ir perkelti ją į nacionalinio saugumo ir tarpvalstybinių santykių sritį. Tai sudarytų pagrindą rastis naujai tarnybai, kuri vykdytų specifinę jokiai ministerijai nepriskirtą valstybinės reikšmės funkciją – Lietuvos ir užsienio valstybių vadovų apsaugą.

Tomas Žilinskas: “Manau, ši įstaiga turėtų likti prie Vidaus reikalų ministerijos, nes VAD - viešojo saugumo dalis.”/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pasak projektų rengėjų, Vidaus tarnybos statutas, kuriuo vadovaujasi visos vidaus tarnybos įstaigos, tarp jų ir VAD, kelia tam tikrų departamento veiklos organizavimo, darbo apmokėjimo, pareigūnų karjeros bei kitų problemų. Todėl, be teisinio įstaigos statuso keitimo, siūloma nustatyti, kad tarnybos pareigūnai turėtų valstybės pareigūno statusą. Pataisų rengėjai priminė, kad Europoje praktika yra skirtinga ir pirmųjų asmenų apsaugos funkcija vykdoma tiek savarankiškų įstaigų, tiek yra priskirta krašto apsaugos, valstybės saugumo, policijos, krizių valdymo analogiškoms tarnyboms.

„Kaip organizacija esame subrendę ir savo sprendimus stengiamės priimti atsakingai. Ir jei jau ėmėmės pertvarkos, vadinasi, matome efektyvesnio darbo galimybes“, – „Lietuvos žinioms“ siūlomas naujoves lakoniškai komentavo VAD direktoriaus pavaduotojas Valentinas Mackevičius.

Projektai keisis

NSGK pirmininko Artūro Paulausko teigimu, pagrindinis permainų argumentas, kurį pristatydami projektus komitete pabrėžė VAD atstovai, buvo tas, kad Vidaus tarnybos statutas departamentui sunkiai pritaikomas. „Jie norėtų turėti kitas darbo organizavimo taisykles“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras.

Anot jo, jei projektai bus pradėti svarstyti, jie tikrai gerokai keisis. „Turėsime ne vieną pastabą. Svarstymas turi būti rimtas, reikia sulaukti Vyriausybės nuomonės“, – pažymėjo A. Paulauskas. NSGK vadovas spėjo, kad projektai galėtų būti svarstomi rudenį, kartu jis abejojo, ar iki Seimo rinkimų jiems priimti pakaks laiko.

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas teigė matantis dvi spręstinas VAD veiklos problemas. Viena susijusi su darbo laiko apskaita, kita – su darbo užmokesčiu. „Mano nuomone, asmens sargybiniai už savo darbą turi gauti atitinkamą darbo užmokestį. Tai padidintos rizikos veikla, be to, apsaugininkai turi gerai atrodyti, būti išsilavinę“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ministras. Tačiau jis prisipažino turintis abejonių, ar reikia iš esmės reformuoti VAD. „Manau, ši įstaiga turėtų likti prie Vidaus reikalų ministerijos, nes VAD – viešojo saugumo dalis“, – kalbėjo T. Žilinskas.

Neteisinga iniciatyva

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimiras Banelis apgailestavo, kad VAD apie planuojamus savo veiklos pokyčius prabilo tik dabar, kai įsigaliojo naujasis beveik šešerius metus derintas ir svarstytas Vidaus tarnybos statutas. „Ištraukdamas tuos projektus iš stalčiaus VAD elgiasi egoistiškai. Ten numatyta velniai žino kas – pradedant noru atsiskirti nuo visų ir nuo visko bei gauti politinio lygio statusą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

NPPSS vadovo teigimu, iš projektų matyti, kad VAD pareigūnai norėtų dirbti nenormuotai, turėti savą darbo užmokesčio sistemą. V. Banelis taip pat pabrėžė, kad iš pateiktų dokumentų matyti aiškus VAD noras riboti savo pareigūnų žodžio laisvę. „ Apskritai šita iniciatyva nėra teisinga. Todėl mes ir sakome: jei Vidaus tarnybos statutas nėra tobulas, teikite siūlymus dėl savo tarnybos specifikos. Tai, ką dabar sugalvojo VAD, nėra konstruktyvu. Iš principo tai yra išėjimas iš vidaus tarnybos sistemos“, – kalbėjo profsąjungų lyderis. Jo nuomone, VAD „nespėjo ar negalėjo“ nueiti tuo keliu, kokiu anksčiau pasuko Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Antrasis operatyvinis departamentas, todėl dabar „pavėluotai mėgina pakliūti į tą lygą“.

Griežti reikalavimai

Pagal VAD projektus naujosios tarnybos pareigūnams būtų draudžiama būti politinių partijų, politinių organizacijų nariais ar rėmėjais, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė partija ar politinė organizacija. Taip pat būtų draužiama daryti politinius pareiškimus, sakyti kalbas, skelbti straipsnius, kuriuose viešai reiškiamas nesutikimas su demokratiškai išrinktos valstybės valdžios paskelbta ir vykdoma politika, viešai kelti politinius reikalavimus valstybės valdžiai. Pareigūnai negalėtų streikuoti, piketuoti, kurti profesines sąjungas, būti jų nariai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"