TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vadų daugiau, tvarkos mažiau?

2011 03 31 0:00
Atskiros ugniagesių komandos kai kur jau naikinamos.
LŽ archyvo nuotrauka

Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo tarnybos biurokratinis aparatas per daugelį metų išsipūtė, o paprasti ugniagesiai tebegauna varganus atlyginimus ir verčiami eiti nemokamų atostogų.

Nors ugniagesiai gelbėtojai uždirba mažai, jiems priskiriamų funkcijų per pastaruosius keliolika metų padaugėjo keliskart, bet krašto gyventojai liepsnų malšintojais pasitiki labiausiai. Pasitikėjimo lygis siekia net 90 procentų.

Pačių ugniagesių ir šio darbo veteranų manymu, trijų pakopų vadovavimą tarnybos veiklai reikėtų keisti. Esą ugniagesių gelbėtojų budinčiose pamainose nepadaugėjo nuo sovietmečio, o administracinis aparatas pagausėjo daugiau kaip triskart.

Naikinamos komandos

Išsipūtusios biurokratinės struktūros Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) pavaldžiose apskričių valdybose - didžiausias ugniagesių galvos skausmas. Taupant valstybės lėšas biurokratų skaičius nemažinamas, o naikinamos atskiros ugniagesių komandos, tiesiogiai dalyvaujančios gesinant gaisrus ir atliekant gelbėjimo darbus. Pavyzdžiui, nuo kovo 1 dienos panaikinta Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) Trečioji komanda.

Šiuo metu ant plauko pakibo ir Kauno apskrities PGV Šeštosios komandos likimas. "Pagrindinis Vidaus reikalų ministerijos ir PAGD argumentas - lėšų stoka. Tačiau pinigų neužtenka tik paprastų ugniagesių gelbėtojų algoms. Vadovų su antpečiais ir paprastų ugniagesių gelbėtojų etatų santykis atrodo kaip senoje karikatūroje: vienas prie žagrės, septyni su šaukštu", - LŽ piktinosi Vytautas Gasiūnas, iki 1991-ųjų dirbęs Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininku.

Skirtingi skaičiai

V.Gasiūnas suskaičiavo, kiek darbuotojų PAGD buvo 1993 metais ir dabar. "Rezultatai mane pribloškė. Pačiame departamente ir jam priklausančiose įstaigose prieš 18 metų buvo tik 87 darbuotojai, o šiuo metu jų - beveik 280", - tikino jis.

Tačiau PAGD atstovė pateikia kitus skaičius. "Šiuo metu PAGD dirba 127 darbuotojai, nors funkcijų tik daugėjo. 1994 metais pradėti vykdyti gelbėjimo darbai, imtasi civilinės saugos funkcijų. 2005 metais prie PAGD buvo prijungtas Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Iki tol PAGD buvę 98 etatai, dabar jų skaičius padidintas iki 154. Kadangi departamente šiuo metu dirba 127 darbuotojai, tai rodo, kad jų tik mažėjo", - LŽ atsakė PAGD atstovė Vida Šmigelskienė.

V.Gasiūnas nesiryžo neigti oficialių skaičių, tačiau svarstė, kad jie apima tik departamente dirbančius žmones. "Spėju, kad jie pamiršo priskaičiuoti PAGD pavaldžių įstaigų darbuotojus. Juk jiems dar priklauso Gaisrinių tyrimų centro, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos ir Specialiosios priešgaisrinės galbėjimo valdybos personalas", - aiškino jis.

LŽ patikslinus, kiek darbuotojų išvardytose trijose įstaigose dirba šiuo metu, viskas stojo į savo vietas. Gaisrinių tyrimų centre, Ugniagesių gelbėtojų mokykloje ir Specialiojoje priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje iš viso pluša 179 asmenys. Šį skaičių pridėjus prie 127 PAGD darbuotojų, gausime 306. Tad V.Gasiūnas nedaug apsiriko.

Jo duomenimis, 1993 metais Vilniaus miesto ugniagesių gelbėtojų valdyboje (tuo metu ji turėjo kitą pavadinimą) dirbo 26 žmonės, 2010-aisiais Vilniaus apskrities PGV buvo 82 darbuotojai. Kauno apskrities PGV buvo 11, šiuo metu - 56 darbuotojai, Klaipėdos PGV buvo 11, o dabar yra 41. Iš viso 1993 metais apskričių valdybose dirbo 200 žmonių, o šiuo metu - apie 550.

Apskričių valdybos - nereikalingos

Kasdienės gaisrų gesinimo ir gelbėjimo operacijos daugiausia yra lokalaus pobūdžio, jas paprastai atlieka nuo vieno iki keturių ugniagesių gelbėtojų ekipažų.

Dideli gaisrai ir nelaimės, kuriems likviduoti reikia gausesnių pajėgų, - vienetiniai įvykiai. Anot V.Gasiūno, tokių įvykių pasekmių likvidavimo patirtį turinčius vadovus ir specialistus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Esą apskričių PGV viršininkai ir prie jų sukurtos vadavietės (antroji vadovavimo pakopa) net patirties sukaupti tokiai veiklai negali.

"Pirmieji įvykio vietoje atsidūrę rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovai, ekstremalioje situacijoje bandydami spręsti iškylančias problemas, per antrą vadovavimo pakopą tik gaišta laiką. Mat susiduriama su didesnės kompetencijos neturinčiais pareigūnais. Vadovauti turėtų PAGD darbuotojai. Juk prie departamento yra minėta Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba", - priminė V.Gasiūnas.

Giria buvusią tvarką

Kad daugiau vadų neužtikrina geresnio paprastų ugniagesių gelbėtojų darbo, įsitikinęs ir Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas. "Kai ugniagesys turėjo vieną vadą, tvarkos buvo daugiau. Nuo 1996 metų, kai, be PAGD, atsirado ir nestatutinių ugniagesių bei savivaldybių ugniagesių tarnybos, vadų ir funkcijų padaugėjo, o tvarkos ši reforma neįnešė. Mano manymu, iki 1996-ųjų buvusi tvarka, kai ugniagesiams vadovavo PAGD, buvo gerokai tobulesnė", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"