TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

VAE koncesijos sutartis: sprendimo išvakarėse nuomonių įvairovė

2012 06 13 7:37

Birželio 28 dieną turėtų pasibaigti pirmasis naujosios Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos ir eksploatavimo projekto etapas. Praėjusią savaitę VAE koncesijos sutartis bei su ja susijęs dokumentų paketas buvo pristatyti į Seimą ir išdalyti parlamentarams. Šiame pakete, be VAE dokumentų, pateikta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos sistemas įstatymų projektai, taip pat naujos AE bei SGD terminalo verslo planai.

Prieš išeidami atostogų, paskutinį birželio ketvirtadienį Seimo nariai turės galutinai apsispręsti: pritarti ar nepritarti VAE koncesijos sutarčiai. Kuo arčiau šios datos, tuo daugiau atsiranda abejojančiųjų ir svarstančiųjų, ar Lietuva kartais nedaro lemtingos klaidos, ar valstybei bei jos piliečiams naujoji AE bus pakeliama našta? Ar mes netapsime amžinais skolininkais? Šiuo metu kelios visuomeninės ir politinės organizacijos renka parašus referendumui inicijuoti, nes dėl Lietuvos energetikos ateities norima sužinoti ir žmonių nuomonę.

Šio svarbaus apsisprendimo išvakarėse "Lietuvos žinios" paprašė išreikšti savo poziciją didžiausių parlamentinių partijų atstovus.

Abejotina investicija?

Tomas Tomilinas. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Mūsų partija pasisako prieš branduolinės energetikos plėtrą Lietuvoje. Mes pasisakome už žaliąją energetiką. Mes ne tik kalbame, bet ir veikiame. Šiuo metu inicijuojame parašų rinkimą dėl referendumo ir jeigu jis įvyktų, patys žmonės galėtų nuspręsti, ar AE Lietuvai reikalinga. Mes ne tik propaguojame referendumo idėją, bet ir deklaruojame aiškią poziciją: esame prieš šaltojo karo laikų technologiją. Esame už inovatyvias idėjas ieškant naujų kelių energetikoje.

Mes manome, kad šiuo branduolinės jėgainės projektu remiame žlungančią branduolinės energetikos pramonę ir tiesiog pratęsiame jos agoniją. Mus taip pat įtikina argumentai, kurie pasigirsta iš įvairių analitikų, jog projektas Lietuvai yra ekonominiu požiūriu visiškai neperspektyvus. Tai yra milžiniška viešųjų pinigų investicija, kuri neturėtų būti pelninga. Ji yra neprasminga ir, maža to, dėl jos kils labai daug problemų, tokių kaip atliekų laidojimas, alternatyvių energetinių šaltinių ignoravimas. Tokio milžiniško objekto saugumas valstybei yra didžiulis iššūkis.

Argumentų prieš elektrinę iš tikrųjų yra labai daug. Matome, jog Seime akivaizdžiai trūksta kritinio požiūrio į branduolinę energetiką. Jeigu 65 proc. Lietuvos žmonių aiškiai pasisako prieš, o dauguma politikų mano kitaip, vadinasi, su demokratija yra kažkas negerai. Todėl ir reikalingas referendumas. Kai yra toks didžiulis atotrūkis tarp žmonių ir politinių partijų nuomonės ir kai prieš pat rinkimus bandoma prastumti projektą, kurio pasekmes jausime dar 100 metų, kai įsipareigojame vienai didelei korporacijai tokį ilgą laikotarpį, gal vis dėlto reikėtų pasiklausti tautos nuomonės.

Galbūt oponentai mane apkaltins, jog nekalbu apie alternatyvas. Reikėtų vėjininkų paklausti, kiek jie galėtų Baltijos jūros pakrantėje pagaminti energijos iš vėjo. Galingumų mums visiems užtektų.

Žalioji energetika brangesnė?

Algis Čaplikas. Liberalų ir centro sąjunga

Lietuva šiuo metu nuo dujų priklauso 100 proc., apie 70 proc. elektros energijos mes importuojame. Visi sutariame, jog tai yra bėda. Šalis negali gyventi, būdama taip priklausoma. Egzistuoja verslo logika: jei tu sieki pelno, jį ir gausi. Galime nieko nedaryti, 100 proc. dujų pirkti iš bendrovės "Gazprom", pirkti elektros energiją iš Rusijos ir tik 20-25 proc. jos pasigaminti patys. Kitas variantas - tapti nepriklausomiems arba turėti pasirinkimo galimybę. Mes pasisakome už pasirinkimo galimybę.

Džiugu, jog šiandien nekyla didelių ginčių dėl SGD terminalo. Netgi žalieji pritaria, jog tai geras sprendimas. Daugiausia ginčų kelia elektros energija. Taip, branduolinė jėgainė yra brangus projektas, tačiau žalioji - brangesnė. Jeigu suskaičiuotume, kiek valstybei reikėtų investuoti, kad gautume reikiamą energijos kiekį iš atsinaujinančių šaltinių, galbūt pamatytume, kad tos išlaidos būtų netgi didesnės. AE mums duoda nepriklausomybės garantą 60 metų. Sutikime, kad kalbame ne tik apie mūsų pačių, bet ir mūsų vaikų gyvenimą. Todėl aš labai ramiai pasisakau už AE statybą.

Jeigu pasaulyje smarkiai dominuotų alternatyvioji - žalioji - energija, šiandien mes nesiginčytume, ko mums labiausiai reikia. Turime pripažinti, kad perėjimas prie žaliosios energetikos kol kas vyksta eksperimentiniu lygmeniu labai turtingose šalyse. Subsidijuoti žaliąją energetiką taip pat turės vartotojai. Tai nėra pigi energija. Todėl manau, kad branduolinė energetika yra tai, ko mums labiausiai reikia. Reikėtų prisiminti, kad dar 2007 metais pati šalis, o ne konkreti partija pasakė, jog renkamės šitą kelią. Kodėl referendumas nebuvo rengiamas prieš dvejus metus? Kodėl būtent dabar? Kur tada buvo tie politikai, kurie šiandien pasisako prieš branduolinę energetiką? Lietuvoje susiklostė keista tradicija: kai tik projektai krypsta į pabaigą, oponentai sugalvoja įvairiausių kliūčių. Kas nustatė visuomenės nuomonę? Jos nėra. Yra tik sociologinės apklausos. Vienais atvejais pasisakoma už, o kitais - prieš. Gyvenime esu matęs daug apklausų, kurios nepasitvirtino. Šiandien visuomenės nuomonė gali būti vienokia, o rytoj - kitokia.

Tačiau yra tiek dabartinių, tiek būsimų politikų atsakomybė už valstybės ateitį. Energetinių projektų pagrindinė problema, kad politinis elitas juos per daug "supartizuodavo". Mūsų pozicija ta, kad juos reikia suvalstybinti. Mūsų valstybė tuo keliu eina jau penkti metai. Apie tai kalbame jau ketvirti metai, vyksta derybos. Manau, kad einame teisingu keliu.

Valstybės galios klausimas

Jurgis Razma. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Mūsų dabartinė Vyriausybė bei valdančioji koalicija elgiasi tvarkingai, išlaiko tęstinumą tų įsipareigojimų, kurie buvo priimti socialdemokratų dominuojamos daugumos. Buvo priimtas Atominės elektrinės įstatymas bei energetikos strategija, kurioje aiškiai buvo pasakyta, kad AE Lietuvoje turi būti.

Prisiminkime 2007-2008 metų situaciją, kai partijos tiesiog lenktyniavo, kuri daugiau pasisakys už AE. Prisimenu "Tvarkos ir teisingumo" partijos atstovų ryžtingas kalbas, kad Lietuva privalo likti branduolinė valstybė. Kas gi atsitiko vėliau? Pirmiausia, pats procesas tapo skaidresnis. Buvo atsisakyta LEO struktūros, kuri įvardyta kaip pagrindinis abejonių keliantis veiksnys. Taip pat buvo atliktos visos procedūros, kurios šiandien jau leidžia realiai kalbėti apie AE statybą. Galbūt tuomet kai kurios partijos tik vaidino, jog nori AE, prisitaikydamos prie visuomenės nuomonės.

Per tą laiką įvyko nelaimė Japonijos branduolinėje elektrinėje. Sąžiningai užduokime sau klausimą, ar tada galėjome atsakyti, kad Japonijos atominės elektrinės, stovinčios šalia vandenyno, gali atlaikyti viską šluojančią cunamio bangą? Vargu ar būtų atsiradę specialistų, kurie būtų patvirtinę, jog atlaikys. Jeigu mes žinotume, kad Lietuvą ištiks toks cunamis, tada sakyčiau, jog negalime statyti AE. Lietuvoje atsirasiantis reaktorius yra kur kas saugesnis. Ko gero, toks būtų atlaikęs cunamio bangą net ir Fukušimoje.

Tačiau po kurio laiko tų politikų, kurie lenktyniavo, kas garsiau pasisakys už branduolinę elektrinę, pozicija stebuklingai pasikeitė. Tai galima būtų paaiškinti paprastai: prisitaikoma prie visuomenės nuomonės prieš rinkimus, nes žmonės emociškai vis dar yra paveikti Japonijos įvykių. Tačiau jeigu politikai elgtųsi atsakingai ir išmintingai, žmonėms jie turėtų pasakyti: nepasiduokime emocijoms, elkimės protingai. Šiomis sąlygomis mes galime netgi pasinaudoti situacija ir pigiau gauti reaktorių. Galų gale pradėkime skaičiuoti pliusus. Elektra bus brangesnė nebent pirmaisiais metais, kai reikės grąžinti paskolą, o vėliau kaina iš viso bus fantastinė. t. y. 7-10 centų už kilovatvalandę. Tuo tarpu žalioji energetika ir kogeneracinės elektrinės gali elektrą parduoti už 37-38 centus. Vėjo energija susiduria su trūkinėjančio tiekimo problema. Apie vėjo energiją, kaip alternatyvą branduolinei, iš viso nėra ką kalbėti.

Naujoji AE sukurs naujų darbo vietų, atsiras naujų didelių užsakymų Lietuvos verslui, pagaliau atsigaus Visagino miestas, plėtosis Lietuvos mokslas. Tai yra valstybės galios klausimas.

Pagaliau matykime, kaip į tai žiūri Rusija. Tie, kurie seka Rusijos spaudos publikacijas, turėtų pastebėti, jog Rytų kaimynėje kai kas labai nenori, kad pas mus atsirastų branduolinė elektrinė. Jeigu mes sėkmingai ją pasistatysime, bus mažesnė tikimybė, kad jos bus statomos Rusijoje ir Baltarusijoje. Jeigu mes nuogąstaujame, kad šalia Vilniaus, Baltarusijoje, atsiras elektrinė, turinti abejotino saugumo reaktorių, tai mūsų elektrinė - vienas iš prevencinių žingsnių, kuris gali efektyviausiai stabdyti jų atsiradimą Lietuvos pašonėje.

Aš nematau minusų, o matau tik pliusus. Dėl VAE nekyla jokių abejonių. Mūsų frakcija ir partija šiuo klausimu yra vieninga.

Energijos kaina turi būti pakeliama

Rimantas Sinkevičius. Socialdemokratų partija

Šiek tiek noriu priminti 2007 metų Nacionalinės energetikos strategijos įstatymą ir pasakyti, kad dabartinis laikotarpis gerokai skiriasi nuo 2007-ųjų. Tada dar ruseno mumyse viltis pratęsti Ignalinos AE antrojo bloko darbą. Tada nebuvo ir nerimo, kuris atsirado tik po Fukušimos tragedijos. Pasaulis po Fukušimos gerokai pasikeitė. Pakito nuotaikos dėl atominės energetikos ateities.

Elektra mums labai svarbi ir turi nacionalinę reikšmę. Ji yra vienas pagrindinių saugumo faktorių. Tačiau ji tuo pat metu yra ir prekė. Kada valstybė turėtų šią prekę skatinti gaminti? Tada, kai ji mato ilgalaikę rinką, kurioje yra prognozuotinos kainos, ir kai yra žinoma tos prekės pagaminimo savikaina, įskaitant administravimo finansines išlaidas. Reikiamo kiekio pinigų mes neturime, todėl reikės juos skolintis. Logika verčia elgtis išmintingai bei pradėti gaminti prekę, atsižvelgiant į kitus svarbius veiksnius, tokius kaip saugumas, kitų energijos rūšių plėtojimas, kad tai nebūtų vienintelė sritis, neturinti alternatyvų. Man atrodo, kad iki šiandien į tuos klausimus nėra atsakyta, o Seimo nariams reikės apsispręsti jau už poros savaičių. Taip pat labai nedaug laiko skirta susipažinti su dokumentais.

Šiandien, norint priimti teisingą ir objektyvų sprendimą, reikia vertinti ne tik išvardytuosius teigiamus veiksnius. Juk yra ir neigiamų. Vieną tokių galiu paminėti. Lietuvos dalis būsimoje AE sudaro 38 procentus. Mūsų investicija sudarys per 6 mlrd. litų. Aš tikiu, jog užsienio investuotojai "Hitachi" ir "General Electric" dėl savo įtakos bankams greičiausiai gaus paskolas su jiems palankiais procentais. Bet tai tik pusė reikalingos sumos. Kitą pusę energetikos įmonės turės sugeneruoti pačios, ne mažiau kaip 3 mlrd. litų. Vienu centu padidinę elektros energijos tarifą, arba VIAP mokestį, mes turėsime 100 mln. litų. Taigi norint per 10 metų sugeneruoti 3 mlrd. litų, reikia jau dabar 3 centais padidinti elektros energijos įkainį, kad tuos pinigus turėtume. Štai dėl tokių klausimų yra reikalingas referendumas. Žmonės turėtų žinoti: štai mes statysime AE, bet šiandien už elektrą turime mokėti bent 3 centais daugiau. Įvertinkime tai, ką sako ministras Arvydas Sekmokas. O jis sako, kad nuo 2016 metų Rusijoje pradės trūkti elektros, t. y. Rytuose perteklinės energijos nebus. Šiandien per biržą Rusija parduoda Lietuvai elektrą nuo 16 iki 20 centų už kilovatvalandę, o nuo 2016 metų labai tikėtinas kainų padidėjimas, nes trūks elektros pačiai Rusijai. Tad prie tų kelių centų elektros tarife, kurie skirti AE statyti, reikėtų pridėti ir būsimą kainų padidėjimą. O tai lemia visiškai kitokią ekonominę situaciją ir visai kitokį ekonominį modeliavimą.

Nesu kategoriškai nusiteikęs prieš AE. Aš tik noriu, kad atominė energetika būtų palanki Lietuvos vartotojams, verslui, nemažintų jo konkurencingumo. Svarbu, kad jos gamybos kaina būtų pakeliama žmonėms.

Trūksta atsakymų į klausimus

Viktoras Uspaskichas. Darbo partija

Mes su savo protu nesipykstame ir visiškai racionaliai žiūrime į šį projektą. Galbūt vienintelė dabartinės valdančiosios daugumos problema - demagoginiai samprotavimai neturint supratimo apie rinkos dėsnius. Tai žlugdo tokius gerus projektus kaip VAE. Visuomenei visuomet reikia profesionaliai atsakyti į kai kuriuos svarbius klausimus. Darbo partija, ko gero, palaikys Seime VAE koncesijos sutarties patvirtinimą. Tačiau reikia atsakymų į kai kuriuos klausimus ir nereikia skubėti, nes tai yra globalus projektas. Tokioje nedidelėje valstybėje kaip Lietuva tai yra dideli pinigai. Taip pat turime atsakyti į labai paprastą klausimą: jeigu mes visą laiką akcentuojame, kad norime padaryti energetiką nepriklausomą, tai iš pradžių turime gauti bent jau atsakymą iš Europos tinklų operatorių, kad jiems tokio pajėgumo, t. y. 1350 MW tikrai reikia. Ar jie priims mūsų elektrinę į tinklą? Tik visai neseniai Vyriausybė kreipėsi į Europos tinklų operatorių asociaciją, kad jie paruoštų sąlygas galimam prisijungimui. Kol kas mes iš Europos neturime atsakymų. KTU specialistai nagrinėjo šį klausimą ir mano, jog tai  techniškai gana keblus dalykas. Vadinasi, jeigu mes gausime neigiamą atsakymą, tai pastatę naują AE turėsime dar didesnę priklausomybę nuo Rusijos negu dabar, nes šis branduolinis objektas negali dirbti pats sau, vienas, be jokios sistemos. Jis turi būti sistemoje, nes visados atsiranda daug atliekamos energijos, kurią nakties metu reikia akumuliuoti, o dieną - atiduoti. Visus tuos dalykus reikia apskaičiuoti.

Kitas klausimas, į kurį reikėtų atsakyti, tai koncesijos sutartis. Kaip kolega paminėjo, žmonės dirbo 3 metus. Galbūt jie ir teisūs, kad naujoji jėgainė turi daugiau pliusų negu minusų, tačiau visa tai reikia tinkamai pristatyti visuomenei. Reikia prie šios koncesijos sutarties projekto parengti aiškinamąjį raštą, kuriame būtų atsakyta į visus klausimus, kuriuos kelia specialistai, politikai. Tame rašte turėtų būti viskas aiškiai ir suprantamai išdėstyta.

Kitas dalykas, ekonominė padėtis mūsų valstybėje šiandien nėra labai pavydėtina. Negaliu pasakyti, kad dėl jos kalta dabartinė valdžia, bet situacija yra tokia, kokia yra. Švaistytis milijardais esant tokiai situacijai nėra išmintinga. Parengti projektą ir sukurti infrastruktūrą, pristatant technologiją visuomenei, pareikalaus daugiau nei milijardo litų.

Aš pats ieškau atsakymų ir surandu. Iš pradžių nuskambėjo, kad patvirtinę koncesijos sutartį mes turėsime prisiimti atsakomybę, jeigu vėliau nuspręsime elektrinės nebestatyti. Kai įsigilinau į dokumentus, supratau, kad yra nevisiškai taip. Mes milijardo litų tikrai neprarasime. Nuostoliais dalysis Estija, Latvija, Lietuva ir japonų korporacija. Tai jau yra geras dalykas.

Dar vienas svarbus dalykas: Vyriausybė šiandien mąsto apie tai, kad jau galima kalbėtis ir su Lenkija. Su visais šiais dalykais visuomenę reikia supažindinti.

Dabar dėl atominių elektrinių Baltarusijoje ir Kaliningrade. Žaliesiems ekologinius klausimus reikėjo kelti anksčiau. Galbūt reikėjo raginti mūsų Vyriausybę kalbėtis su Baltarusija ir Rusija statyti vieną atominę elektrinę. Tada mes būtume galėję ją visiškai  kontroliuoti. Dabar, kai kaimynai planuoja mūsų valstybės pašonėje statyti dvi elektrines, tai ar mes statysime, ar nestatysime, ekologijos dėl to neišgelbėsime.

Ekonomistai turėtų apskaičiuoti, o ekspertai - rimtai padirbėti, nes svarbu yra atsakyti į klausimus, ar šiuo projektu mes neįklampinsime valstybės ir kaip spręsis elektrinės integracija į Europos tinklus. Ir nereikia spekuliuoti, kad tai būtinai paskatins atsinaujinančių šaltinių energetikos plėtrą. Mes turėtume rašyti laiškus ES, kad neskubintų mūsų įgyvendinti atsinaujinančių šaltinių direktyvos, nes negalėsime investuoti iš karto dviem kryptimis.

Darbo partija pasisako ir už referendumą. Nieko čia blogo, kad žmonės pareikš savo nuomonę. Tačiau nereikia jiems meluoti, specialistai turi viską paaiškinti. Svarbu, kad žmonės sprendimą priimtų patys.

Pamirštame šilumos energetiką

Almantas Petkus. Partija "Tvarka ir teisingumas"

Mūsų partija nėra nusistačiusi prieš atominę energetiką. Savo pozicijos nesame pakeitę. Jeigu šiandien nemažai politikų neranda sau atsakymų ir abejoja, ar pritarti VAE projektui, referendumas reikalingas ir jis turi būti privalomas. Juk svarbu, kad visi Lietuvos žmonės žinotų ir vienodai suvoktų kur link mes einame. Vien tik į elektrinę Lietuvai reikės investuoti 7 mlrd. litų. Sakoma, jog atominė energetika nėra kliūtis plėtoti taip pat ir žaliąją energetiką. Tačiau šioje srityje mes nematome aiškios politikos. Juk Lietuvoje yra naudojamos dvi energijos rūšys: elektra ir šiluma. Dabar mes kalbame tik apie elektrą. Bet juk šilumos mums reikia dvigubai daugiau negu elektros. Valstybės strategijos, kaip tinkamai sutvarkyti šilumos ūkį, šiandien nėra. Vyriausybės pateiktoje Lietuvos energetinėje vizijoje yra kalbama tik apie 23 proc. energijos, kuri iki 2020 metų bus gaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Ir jeigu mes sakome, kad 60 proc. šilumos iki 2020 metų reikia pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių, tai kartu juk galime gaminti ir elektros energiją. Apie tai nieko nekalbama, neturime jokios vizijos.

Per 2007-2013 metų laikotarpį mes labai sėkmingai pasinaudojome ES paramos lėšomis ir sutvarkėme vandens ūkį. Daugiau kaip 70 proc. lėšų šiems darbams sugebėjome gauti iš ES. Žvelgiant į šilumos ūkį, jokios investicijos nėra daromos. Šilumos energija, mano požiūriu, yra kur kas svarbesnė paslauga. Todėl šiandien diskutuoti apie VAE reikia matant visą šalies energetikos perspektyvą.

Energija bus trūkstama prekė

Petras Auštrevičius. Liberalų sąjūdis

Sprendimus turi padaryti politikai, kurie kartais, veikiami įvairių veiksnių, sukursto visai bereikalingas diskusijas ir neretai susipainioja skaičiuodami. Lietuvos energetika yra makroekonominė problema. Ir kažkodėl apie tai mes labai mažai šnekame. Lietuva importuoja 7 proc. nuo savo BVP elektros ir ES mastu yra labiausiai  makroekonomiškai priklausoma valstybė.

Ką reiškia pirkti energetinius išteklius išorėje? Tai reiškia einamosios sąskaitos deficitą. Esame pasmerkti dideliam minusui. Tai reiškia, kad mes grynuosius keičiame į energetiką, kuri padeda kurti arba vartoti. Liekamoji vertė vėl išeina pinigų pavidalu. Tie 7 mlrd., kuriuos kiekvienais metais Lietuva išleidžia pirkdama energetinius išteklius išorėje, turėtų būti mūsų išeities pozicija sprendžiant ateities energetikos klausimus.

Daug kas sako, kad VAE visomis prasmėmis bus blogas projektas. Tačiau alternatyvų šalininkai visiškai nepaaiškina ir nepagrindžia, kad jos bus geresnės.

Žalieji dabar prabilo apie pavojų aplinkai. Tačiau juk Lietuva yra įsipareigojusi ES mažinti CO2 išmetimą. Jeigu mes to nedarysime, mums gresia didelės baudos. Negi Lietuvos gyventojams nesvarbu, ką į orą išleidžia jėgainių kaminai. Visagino AE iš tikrųjų yra labai brangus projektas. Taip, tai yra naujos technologijos. Tačiau tai yra pažangios technologijos. Tai technologijos, kurios Lietuvą pastato į visiškai kitą technologijų lygį.

Kokios yra VAE stiprybės? Šalys paskirsto ekonominę riziką. Investuotojų yra daugiau negu vienas. Akcininkų - taip pat. Lietuvai atitenka didelė dalis.

Aš manau, kad Lietuva buvo ir privalo būti energijos eksportuotoja. Būdami šitame geografiniame regione, mes turime visas galimybes uždirbti didelius pinigus ir kurti darbo vietas, o drauge - taupyti aplinką ir eksportuoti energiją. Ypač Baltijos jūros regione energija buvo ir liks trūkstama bei geidžiama prekė. Ir mes tikrai uždirbsime gerus pinigus. Už tuos pinigus galėsime grąžinti skolas ir lėšas investuoti į tas sritis, kurios, matysime, yra reikalingos.

Antras dalykas - be VAE mes neturime ekonomiškai pagrįsto ateities energetikos balanso. Be jokios abejonės, atsinaujinančių šaltinių energetika turi būti plėtojama. Ir mes pasisakome už tai, kad atsinaujinančių išteklių dalis Lietuvos energetikoje tikrai būtų didesnė negu 23 procentai. Apie 30 proc. turėtų būti mažiausiai. Tačiau manyti, jog dabartinės atsinaujinančių išteklių technologijos, kurios tikrai nėra pigios, prilygsta dabartinėms branduolinėms technologijoms bei leis taupyti pinigus, yra neteisinga.

Atsinaujinančių išteklių energetikoje kiekvienais metais daroma milžiniška pažanga. Tačiau ar mes pasiekėme tą lygį? Ar galime pasakyti, jog ta investicija nulems Lietuvos energetikos efektyvumą. Energetinė Lietuvos nepriklausomybė suprantama pagal saugumą ir įperkamumą. Vertindamas VAE projektą, aš manau, jog tai rimtas dalykas. Politinės partijos turi sutarti bei išsiaiškinti tarpusavyje ir tik tada pasiklausti žmonių. Nereikėtų pozicijos ir opozicijos ginčų ir taip įaudrintiems žmonėms primesti dar ir šitą sprendimą. Atsitiktinumai gali nulemti Lietuvos ateitį.

Aš manau, kad šis dešimtmetis, XXI amžiaus pradžia, yra Lietuvos energetinės integracijos į Europą laikotarpis. Nuo dabartinių mūsų sprendimų priklausys ne tik energetinė nepriklausomybė, bet ir socialinės gerovės lygmuo. Turėdami tokį potencialą bei įdirbį, tikrai nesisvaidykime žodžiais, o padarykime sprendimus, kurie lemia mūsų gyvenimo kokybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"