TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vagysčių iš butų tikimybė sumažėjo

2014 05 07 9:50
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pastaraisiais metais Lietuvos policija stebi vagysčių iš butų mažėjimo tendenciją – maždaug po 10 proc. kasmet.

Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, 2013 metais vagystės iš buto tikimybė buvo 1 iš 153 – beveik 20 proc. mažesnė nei 2012-aisiais. Deja, vidutiniam šalies gyventojui gerėjančią situaciją pajusti būtų sunku – žalų statistiką nuolat apkartina vagys profesionalai, kurių grobiai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių litų.

Pasak „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktoriaus Baltijos šalyse Audriaus Pilčico, vertinant vagysčių iš butų statistiką, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į jų skaičių, bet ir žalą, kurią padaro įsilaužėliai. Bendrai mažėjant vagysčių iš butų, gerai suplanuotų ir profesionalių vagysčių statistika išlieka stabili.

Pavyzdžiui, didžiausią šiais metais žalą po vagystės iš būsto Lietuvoje „ERGO Insurance“ užfiksavo sausio mėnesį Biržuose. Tąkart buvo pavogti kompiuteriai ir juvelyriniai dirbiniai, kurių vertė – daugiau nei 14 tūkst. litų. Tą patį mėnesį Panevėžyje įsilaužėliai iš buto pavogė juvelyrinių dirbinių už 10 tūkst. litų. Per visus praėjusius metus draudimo bendrovė suskaičiavo atlyginusi apie 307 tūkst. litų butų vagių padarytų žalų.

„Brangiausios vagystės dažniausiai būna ne impulsyvios ir greitos, bet gerai suplanuotos. Profesionalūs vagys, kurie specializuojasi tam tikrų vertybių vagystėse, ruošdamiesi apiplėšimui surenka visą įmanomą informaciją. Ji gaunama įvairiai: sekami gyventojų įpročiai, stebima, kas lankosi svečiuose, taip pat kaimynai ir rajono aplinka. Savo grobį vagys paprastai numato iš anksto. Mažiau patyrę vagys tiesiog išsirenka mažiausiai apsaugos priemonių turinčią vietą ir stengiasi veikti kuo greičiau paimdami, kas pakliūva po ranka“, – teigia A.Pilčicas.

Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Nameikaitė pastebi, kad vagių pasirenkamos priemonės įsigauti į būstą nesikeičia jau keleri metai. Kaip ir anksčiau, yra du dažniausiai pasitaikantys įsibrovimo būdai: išlaužiamas durų spynos atraktas arba atstumiamas pirmo arba, pasinaudojus kopėčiomis, antro aukšto plastikinis langas.

„Dažniausiai vagys renkasi butus su medinėmis durimis arba su blogai pritvirtinta, lengvai iš išorės nuimama spynos apsauga. Turintys nuosavus namus turėtų ypatingą dėmesį skirti rūsio langams, kurie tampa lengviausiu keliu ilgapirščiams. Taip pat pasitaiko, jog žmonės patys įsileidžia įvairiais specialistais apsimetusius nusikaltėlius į namus, todėl privalu patiems būti itin atsargiems, įspėti vaikus, senesnio amžiaus žmones neįsileisti į namus įtartinai atrodančių asmenų“, – įspėja L.Nameikaitė.

Policijos departamento prie VRM duomenimis, per šių metų du mėnesius jau užregistruotos 502 būsto vagystės. 2013 metais policija Lietuvoje užfiksavo 3266 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų atvejus, 2012 m. – 3527, 2011 m. – 4081. Labiausiai ilgapirščių mėgstamais miestais išlieka Vilnius ir Kaunas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"