TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vaikai ieško užtarimo

2007 05 15 0:00
Programos "Antras žingsnis" koordinatorė Žydrė Arlauskaitė pabrėžė, kad joje norėtų dalyvauti daug mokyklų iš kitų šalies regionų, tačiau jų siekius riboja menkos finansinės galimybės.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Šeimose vis labiau įsigalintis smurtas prieš vaikus toliau plinta darželiuose ir mokyklose. Prašydami užtarimo moksleiviai net rašo elektroninius laiškus šalies vadovui. Dažnėjantys prievartos atvejai verčia valstybės institucijas imtis konkrečių priemonių prieš pavojingą reiškinį.

Jau ketverius metus iš eilės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija "Gelbėkit vaikus" gegužę skelbia mėnesiu be smurto prieš vaikus. Šiemet šia akcija siekiama atkreipti visuomenės, mokinių ir jų tėvelių dėmesį į informacinių technologijų, interneto ir ryšio priemonių daromą žalą mažojo žmogaus psichikai.

"Pasaulyje vis daugiau skiriama dėmesio smurtui internetinėje erdvėje ir per mobiliuosius telefonus. Vaikai neretai sulaukia gąsdinamų, piktų žinučių, grasinimų. Be to, jie ir patys telefonu naudojasi netinkamais tikslais, pavyzdžiui, mėgina užfiksuoti savo nusikaltimus, pasityčiojimus, seksualines priekabes", - sakė organizacijos "Gelbėkit vaikus" generalinė sekretorė Loreta Trakinskienė.

Policijos departamento duomenys rodo, kad labiausiai tarp paauglių paplitę nusikaltimai - mobiliųjų telefonų vagystės. Pernai jos sudarė apie 60 proc. visų nusikaltimų. Dažniausiai nepilnamečiai vagia mobiliuosius telefonus iš bendraamžių.

Ieško išeities

Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, pernai smurtą patyrė 1639 vaikai. Šis skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo. 2004-aisiais tokių atvejų būta 2359, 2005-aisiais - 2311.

Tačiau statistika niekada neatspindi viso vaizdo. Taip mano ir prezidento Valdo Adamkaus patarėja švietimo klausimais Vaiva Vėbraitė. Anot jos, šiemet Lietuvos vadovo ir jo komandos dėmesį patraukė viešumon iškilę skaudūs incidentai, kuriuos būtų galima vertinti kaip smurto mokyklose protrūkį.

"Mokinys sužeidė savo bendraklasius, mokytojas sužalojo auklėtinį arba mokiniai griebėsi smurto prieš savo mokytoją. Suvokėme, kad tie keli viešumon iškilę atvejai - tik ledkalnio viršūnė, liudijanti apie pavojingą reiškinį, tačiau jokiu būdu neatspindinti tikro jo masto",- pabrėžė LŽ kalbinta V.Vėbraitė.

Pasak jos, šeimose kylantis smurtas pasiekia mokyklas ir, įgaudamas vis naujas formas, tarpsta klasėse ir koridoriuose. Apie tai Lietuvos vadovui rašo patys vaikai, ieškantys užtarimo.

Pasak prezidento patarėjos V.Vėbraitės, tyrimai parodė, kad vaiko sąmonėje įsitvirtina nuomonė, jog apsiginti nuo smurto esą galima tik pačiam rodant agresyvumą. Vaikai teigė nekart patyrę skriaudų, tačiau drauge prisipažino ir patys skriaudę bendraamžius. Todėl Prezidentūra dar metų pradžioje ėmė burti vaiko teisių žinovus, pedagogus, psichologus ir valstybinių institucijų atstovus, kurie padėtų spręsti opią problemą. Balandžio viduryje buvo sudaryta speciali darbo grupė. Tikimasi, kad jau šią savaitę jos nariai pateiks siūlymų, kaip ugdyti vertybes, kurios skatintų moksleivių pagarbą vienas kitam ir paverstų mokyklą saugia vieta. V.Vėbraitė tikino, jog siūlymai bus labai konkretūs.

Sėkminga programa

Tačiau jau dabar galima rasti pavyzdžių, kurie padeda stiprinti vaikų saugumą. Sėkmingai veikia socialinio ir emocinio pradinių klasių moksleivių ugdymo programa "Antras žingsnis" ("Second Step"). Ji įgyvendinama dar tik šešiolikoje sostinės mokyklų. Pagal naują metodiką dirbantys mokytojai atkreipė dėmesį, kad vaikai pasikeitė - tapo atidesni vieni kitiems ir suaugusiesiems, pradėjo pasitikėti savimi.

Programoje dalyvaujantys mokiniai pratinami turėti savo nuomonę ir nebijoti jos reikšti, atsakyti į klausimus taip, kaip mano esant reikalinga, o ne kaip reikalaujama. Be kita ko, pradinukai išmoko spręsti konfliktus. Taip pat pastebėta, kad moksleiviai lengviau perima mokslo žinias.

Programą "Antras žingsnis" koordinuoja Paramos vaikams centras, ne tik rengiantis specialistus, bet ir konsultuojantis mokytojus. "Norėdami, kad vaikai mokėtų atsakingai spręsti iškilusias problemas, turime juos to mokyti nuo mažens. Tam ir skirtos savaitinės "Antro žingsnio" pamokėlės", - sakė projekto koordinatorė Žydrė Arlauskaitė.

Dažnai ieškoma smurto priežasčių, tačiau neįsigilinama į paprastą dalyką - kas yra pyktis.

Projekte "Antras žingsnis" dalyvaujantys pradinių klasių moksleiviai mokomi pažinti ir teigiamas, ir neigiamas emocijas. Jiems rodomos nuotraukos, kuriose užfiksuotos atitinkamos vaiko veido išraiškos. Pradinukai mėgina modeliuoti situacijas, kodėl jos tokios.

Kitoje nuotraukų pusėje pateikta medžiaga mokytojui - klausimai auklėtiniams, užduotys ir situacijų plėtojimas. Vaikai ima suprasti, kad kiekvienas jausmas nėra savaime geras arba blogas. Netinkami gali būti žmogaus veiksmai, elgesys. Šeimose vaikams dažnai liepiama nepykti, tvardytis, nerodyti emocijų ir net nepagalvojama, jog tai trikdo jų emocinio intelekto vystymąsi.

Ragino drąsinti vaikus

Praėjusį savaitgalį Vilniuje vyko 6-oji tarptautinio "Second Step" konsorciumo konferencija, per kurią buvo apžvelgti saugios mokyklos projektai ir patirtis skirtingose pasaulio šalyse. Renginyje lankėsi prezidentas V.Adamkus ir JAV, šalies, kurioje atsirado minėta programa, ambasadorius Lietuvoje Johnas Cloudas. Per susitikimą, vykusį anglų kalba, V.Adamkus minėjo liūdnus tyrimo duomenis, kad vaikai mokyklose jaučiasi nesaugūs, o patyčios ir smurtas tapo jų kasdienybe.

"Turime pradėti nuo mažųjų. Drąsinkime juos. Manau, "Antro žingsnio" programai tenka labai svarbus vaidmuo emociškai ugdant vaikus", - pabrėžė valstybės vadovas. Jis teigė tikįs, jog Lietuva artimiausiu metu taps visateise programos "Antras žingsnis" dalyve.

Pasaulinė patirtis

JAV programa "Second Step" taikoma mokiniams iki devintos klasės. Vyresnieji socialinių įgūdžių mokosi ne tik iš nuotraukų, bet naudojasi ir vaizdo įrašais, taip pat patys kuria draminius siužetus. Kad socialinis ir emocinis ugdymas nenutrūktų pamokoms pasibaigus, specialios medžiagos suteikiama ir mokinių tėvams.

Nuolat besikeičianti programa "Second Step" sėkmingai praktikuojama bene aštuoniolikoje pasaulio valstybių - nuo Skandinavijos ir Japonijos iki Irako. Lietuvoje ši programa, nors ir sparčiai populiarėdama, tik skinasi kelią. Tokiose Šiaurės šalyse kaip Danija ir Švedija ji tapo švietimo programos dalimi ir yra įgyvendinama visose valstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose.

Vokietijos pavyzdys

Vokietijos Bavarijos žemėje veikiančio banko "BayernLB" viceprezidentas Heinzas Peteris Hungbauris pasakojo, kaip jo vadovaujamas bankas, remdamas naują švietimo projektą "Faustlos" (vokiškas programos "Second Step" pavadinimas), sustiprino savo įvaizdį verslo partnerių akyse, be to, gerokai padidino klientų skaičių. Bankininkas pažymėjo, jog emocinį vaiko asmenybės formavimąsi skatinanti programa išugdys drąsų, savimi pasitikintį žmogų. Tuomet bus galima tikėtis, kad ateityje jis taps naudingu verslo partneriu ar bent klientu.

Vertina palankiai

Lietuvoje programa "Antras žingsnis" kasmet populiarėja, joje norėtų dalyvauti daug mokyklų iš kitų šalies regionų. Tačiau jų siekius riboja menkos mokyklų finansinės galimybės. Programai reikia valstybinių švietimo institucijų dėmesio.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Loreta Žadeikaitė LŽ teigė jau prieš porą metų susipažinusi su "Antro žingsnio" programa ir pastebėjusi labai gerų "užkoduotų" dalykų. "Manau, "Antras žingsnis" turi būti įtrauktas į bendrąsias mokymo programas", - sakė L.Žadeikaitė.

ŠMM Vaikų ir jaunimo socializacijos skyriaus vedėjas Algimantas Šimaitis tikino, kad ministerija palankiai vertina visas panašias programas ir nė vienai jų nemėgina užtverti kelio. "Dabar "Antro žingsnio" koordinatoriai specializuojasi dirbti pradinių klasių grupėje. Aukštesnėse klasėse dirbama pagal norvegišką "Olweus" programą, nukreiptą prieš patyčias mokyklose", - aiškino A.Šimaitis.

Pasiteiravus, ar ŠMM ketina saugesnę mokyklą kuriantį "Antrą žingsnį" diegti aukštesnėse klasėse, ministerijos atstovas atsakė, jog tai labiau priklauso nuo paties Pagalbos vaikams centro išgalių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"