TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vaikai po dolerio ženklu (1)

2010 02 10 0:00
VVTAĮT direktorė O.Tarvydienė tvirtina, kad jos funkcija - ne mažųjų gynimas, bet įvaikinimas.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Vaiko teisėmis Lietuvoje turinti rūpintis įstaiga parodė savo tikrąjį veidą. Tada, kai parėmė rajono valdininkus, prokurorų valia į psichiatrijos kliniką įgrūdusius pedofilų auka tapusią penkiametę Drąsiaus Kedžio dukrytę. Iki šiol įstaiga dengėsi kilnia misija - įvaikinimu. Jai tarpininkaujant į užsienį iškeliavo daugiau kaip 1700 Lietuvos vaikų... už dešimtis tūkstančių dolerių.

"Kauno rajono vaiko teisių apsaugos tarnyba pasielgė tinkamai. Mergaitė (D.Kedžio dukra - red.) buvo išsiųsta į Vaiko raidos centrą, ir aš manau, kad tai buvo vienas tinkamesnių sprendimų, kiek man žinoma. Aš, kaip specialistė, turbūt būčiau lygiai taip pat pasielgusi jų vietoje", - LŽ aiškino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) vadovė Odeta Tarvydienė.

Taip ji - "kaip specialistė" - vertino numarinti bandomoje Kauno pedofilijos byloje išaiškėjusį faktą, kad pedofilų išnaudota penkiametė D.Kedžio dukra, pasakojanti sukrečiančias istorijas apie ją "laižiusius" dėdes ir jų "sysalus" su "tekančiais kremais", buvo bandoma įkišti į psichiatrijos stacionarą.

Į Vilniuje esantį Vaiko raidos centrą, kuriame problemų turintys mažieji gali atsidurti tik su šeimos gydytojo siuntimu, mergaitę gabeno teoriškai jos teises turinti ginti Kauno rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Janina Dabašinskienė. Tačiau nurodymus jai teikė ne medikai, o Vilniaus apygardos prokurorai, dabar mergaitės išnaudojimą bandantys pateikti kaip mažai kenksmingą tvirkinimą, už kurį numatoma vos kelių tūkstančių litų bauda.

VVTAĮT vadovė šią situaciją, kai mažylę, vienintelę liudytoją, prievarta (prieš jos globėjų valią) bandoma "išgydyti" (kaip KGB laikais), įvertino kaip visiškai normalią. Ir dar pridūrė: D.Kedžio dukrelės istorija ji mažai tesidomi, nes ši situacija - ne jos daržas.

Kontrolierių turi nelikti?

Nors dar 2005 metais Vyriausybės patvirtintuose VVTAĮT nuostatuose fiksuota, kad ji yra pagrindinė vaiko teisių apsaugos institucija, turinti užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų bendradarbiavimą vaiko gerovės srityje, taip pat - koordinuoti savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų darbą, O.Tarvydienė tikina sankcijų prieš rajono valdininkę, pamynusią vaiko teises, imtis negalinti.

Esą jos vadovaujama įstaiga sprendžia tik įvaikinimo klausimus. Kitomis problemomis turi pasirūpinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba - tokia, O.Tarvydienės teigimu, susiklostė tvarka ir įprotis. Tai reiškia, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos, nurodytos VVTAĮT pavadinime, Lietuvoje jau nebėra.

Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) veikiančios VVTAĮT ir ją kontroliuoti turinčios Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos konfrontacija trunka jau ne vienus metus. Tiesa, anksčiau priekaištų strėlės lėkdavo būtent į VVTAĮT ir jos vadovės O.Tarvydienės pusę. Dabar situacija pasikeitusi kardinaliai.

Pasikeitusi taip, kad netrukus VVTAĮT veiklą kontroliuojančios įstaigos gali ir nelikti, arba jos funkcijos taps visiškai simbolinės. Būtent taip specialistai traktuoja dar praėjusių metų rudenį, įsisiūbavus Kauno pedofilijos skandalui, nuskambėjusį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) vadovo Rimanto Dagio, netekusio socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelio, pasiūlymą: vaiko teisių apsaugos sistemos kontrolę perduoti ne kam kitam, bet VVTAĮT steigėjai - SADM.

R.Dagio argumentai verti dėmesio. Pasak jo, šiuo metu vieningos institucijos, atsakingos už vaikų teisių apsaugos įgyvendinimą, kaip ir nėra. "Tuomet vaiko teisių kontrolierė mėgina lįsti, imtis koordinavimo, o tai jai pagal įstatymus ne visiškai reiktų daryti", - tvirtino jis.

Politiniai žaidimai

Kodėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos vadovų - anksčiau Gražinos Imbrasienės, dabar Rimantės Šalaševičiūtės - "lindimas" taip nepatinka SADM ir jai pavaldžiai VVTAĮT?

Į šį klausimą atsako ne politikai. Dar rudenį, pasigirdus R.Dagio iniciatyvoms, atvirame laiške situaciją įvertino televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, aktyviai besidominti įvaikinimo problemomis.

"Užkulisiuose vis plačiau kalbama apie tai, kad norima panaikinti ir pačią kontrolieriaus (Vaiko teisių apsaugos - red.) įstaigą. Tada nebeliks žmonių, kurių pati svarbiausia misija - kontroliuoti, kad "nebuksuotų" Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikla. Nenoriu nė galvoti, kokios būtų tokio sprendimo pasekmės, kurios skaudžiausiai palies jau ir taip apleistus vaikus", - rašė ji.

Ir dar pridūrė: "Ir tikrai praeis nemažai laiko, kol aistros nuslūgs, ir pradėsime svarstyti, ar tų visų permainų tikrai norėjome mes, ar to norėjo tie, kuriems vaikai turbūt irgi rūpi, bet ne taip stipriai, kaip jų politiniai žaidimai."

Iš tiesų po SADM sparnu prisiglaudusiose įstaigose jau senokai susibūrė itin drauginga vieni kitų atžvilgiu asmenų grupė, pagrindiniu savo siekiu garsiai deklaruojanti rūpestį dėl be globos likusių Lietuvos vaikų. Formuotis ši grupelė pradėjo dar SADM vadovės Vilijos Blinkevičiūtės laikais, bet ypač suklestėjo ministru tapus R.Dagiui, o jo patarėjos postą užėmus nevyriausybinių organizacijų susivienijimo "NVO konfederacija" vienai iš vadovių Elenai Urbonienei.

Situacija mažai pasikeitė ir tada, kai R.Dagys, išmestas iš ministro posto, grįžo vadovauti Seimo SRDK, o jo vietą SADM užėmė partijos kolega Donatas Jankauskas.

Grupė, kurios įtakoje per kartu dirbančius giminaičius ar artimus bičiulius atsidūrė ir kai kurie Seimo nariai, nesislėpdama demonstravo itin didelį palankumą Lietuvos vaikais besidomintiems užsieniečiams. Pagalius į ratus, regis, kaišiojo tik Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba.

Simpatijos - užsieniečiams

"Akivaizdu, kad prie SADM veikianti VVTAĮT nevisiškai kokybiškai dirba, ir kad tai įstaigai reikia gana rimtos kontrolės. Ministerijos aparatas sužiūrėti visų prie jos veikiančių padalinių tikrai nesuspės. Tam ir yra įkurta nepriklausoma, aukščiausia kontrolės institucija - Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba", - LŽ aiškino Seimo Žmogaus teisių komiteto, prižiūrinčio, kaip įgyvendinamos vaiko teisės mūsų šalyje, pirmininkas Arminas Lydeka.

Pasak jo, svarstymus apie norą pertvarkyti šią kontrolės instituciją būtų galima vertinti "arba kaip visiško neišmanėlio paistalus, arba kaip norą įgyvendinti savo subjektyvius interesus".

A.Lydeka situaciją VVTAĮT žino turbūt geriausiai. Jo vadovaujamas Žmogaus teisių komitetas dar 2007 metais kreipėsi į tuometę SADM vadovę V.Blinkevičiūtę, siūlydamas įvertinti, ar O.Tarvydienė yra kompetentinga eiti šias pareigas.

Politikus tuo metu šokiravo šios pareigūnės Apeliaciniam teismui pateiktos išvados, kurios lėmė, kad tuo metu vos kelerių metukų Luiza Rinau būtų atplėšta nuo motinos bei brolio ir išsiųsta pas ją globoti netikėtai panorusį tėvą į Vokietiją.

Nors dar 2006 metų pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas buvo priėmęs nutartį, kuria atsisakyta išduoti leidimą L.Rinau grąžinti į Vokietiją, nes "formalus vaiko grąžinimas į kilmės šalį neužtikrins vaiko gerovės, saugios, nekeliančios emocinės įtampos aplinkos, sukurs didelę psichinės žalos vaikui padarymo riziką", - VVTAĮT ir O.Tarvydienė stojo į Vokietijos piliečio pusę.

"L.Rinau grįžus į Vokietiją, grėsmės nėra pakankamos, kad būtų galima (...) atsisakyti mergaitę grąžinti į Vokietiją", - rašte Apeliaciniam teismui nurodė O.Tarvydienė. Anot jos, jeigu mergaitė patirtų kokių nors psichologinių problemų, pagalbą jai galėtų suteikti vaikų apsaugos tarnybos Vokietijoje, o tėvas esą pažadėjo esant būtinybei kreiptis į psichologą.

Apstulbinti tokių samprotavimų parlamentarai dar vieną antausį gavo iš SADM. Ne lietuvės, bet vokiečio interesams atstovaujanti VVTAĮT vadovė O.Tarvydienė buvo tik įspėta. Jai ir toliau buvo leista vadovauti itin didelio išmanymo ir atsakomybės reikalaujančiai sričiai - įvaikinimui, taip pat ir tarptautiniam.

Latvių patirtis

Prieš kelias savaites VVTAĮT paskelbė džiugią žinią - 2009 metais Lietuvos piliečiai įsivaikino rekordiškai daug globos netekusių mažųjų - net 110. Iki šiol daugybę metų iš eilės šis skaičius neperkopdavo 100.

Kitokia situacija tarptautinio įvaikinimo srityje. Nuo 1993 metų, kai įtėviai iš užsienio pradėjo vežtis Lietuvos vaikus, jų priglaustų mažylių skaičius nuolatos augo. Kasmet užsieniečiai įsivaikina gerokai daugiau vaikų nei Lietuvos piliečiai. Iš viso nuo 1993-ųjų į užsienį iškeliavo per 1700 Lietuvos vaikų.

Smukimas sklandžiai veikiančioje įvaikinimo į užsienį sistemoje pastebimas tik 2000-2001 metais. Atsitiktinai ar ne, šis laikotarpis sutampa su Latvijoje siautusiu milžinišku pedofilijos skandalu, kurio tyrėjai tvirtino nustatę, kad nusikaltimų gijos driekiasi ir į Lietuvą.

Tuo metu, kaip rodo LŽ gautos Latvijoje veikusios parlamentinės tyrimo komisijos išvados, tiriant pedofilijos skandalą buvo atkreiptas dėmesys ir į kitus nusikaltimus - tarptautinę prostituciją, prekybą narkotikais, žmogaus organais, taip pat - tarptautinį įvaikinimą.

"Tyrėjai turėjo duomenų apie neteisėtus įvaikinimus, kai mūsų vaikučius į užsienį išveždavo teigdami, esą šie ligoti ir čia įtėvių neras", - LŽ pasakojo skandalu domėjęsi Latvijos žurnalistai.

O štai ką oficialiuose dokumentuose fiksavo tyrimą atlikę Latvijos parlamentarai.

"Teisingumo ministerijos Kriminologinių tyrimų centro duomenimis, Latvijoje pastaraisiais metais būta atvejų, kai vaikai iš Latvijos į užsienį buvo išvežami nepaisant vaikų interesų. Iki Komisijos veiklos pradžios internete buvo prieinama informacija apie galimybę įvaikinti vaikus ir jų kainas (nuo 28 iki 109 tūkst. JAV dolerių).

(...) Socialinė ekonominė situacija šalyje yra tokia, kad daugelis šeimų iškeldinamos iš butų dėl skolų, motinos gimdymo namuose atsisako vaikų, daugelis vaikų namų, vaikų globos namų gyventojų yra tik socialiniai našlaičiai (jų tėvai yra gyvi), daugelis vaikų patys pasirenka tokį pajamų šaltinį kaip prostitucija. Esant tokiai situacijai daugelis valstybės pareigūnų eina lengviausiu keliu: tegul vaikai būna įvaikinami ir išvežami į užsienį, nes ten bus lengvesnis ir laimingesnis gyvenimas.

Teisingumo ministerijos metrikacijos departamento duomenimis, vis labiau auga iš Latvijos į užsienį įvaikintų vaikų skaičius. Nerimą kelia ir vis didėjantis įvaikinimo firmų, užsiimančių Latvijos vaikų įvaikinimu į užsienį, skaičius. Komisija žino 7 bendroves, kurios užsiima paklausios prekės "Latvijos vaikai" įvaikinimo formalumų sutvarkymo klausimais.

Komisija reikalavo informacijos apie įvairius įvaikinimo atvejus, dėl kurių atitikties įstatymams ji abejojo, tačiau visada gaudavo atsakymus, kad jokių įstatymų pažeidimų nenustatyta."

Tęsinys rytdienos numeryje

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"