TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vaikai po dolerio ženklu (2)

2010 02 11 0:00
VVTAĮT aukos - sesutės S. ir V. Rymanovos (kairėje) ir I.Rinau.
LŽ archyvo nuotraukos

Vakar LŽ pati Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktorė Odeta Tarvydienė sakė, kad vaiko teisių apsauga - ne jos daržas.

VVTAĮT rūpinasi įvaikinimu, pirmiausia - į užsienį, nes tai - pelningiausia sritis. Valstybinės vaiko teisių apsaugos Lietuvoje nebelikę. Todėl niekam nė motais, kad penkiametę pedofilų auką Kauno rajono vaiko teisių apsaugos vadovė nuvežė į psichiatrinę ligoninę.

Prieš vaikų interesus.

Lietuvos įvaikinimo tarnybos atsakymai iki šiol visada vienodi: jokių įstatymo pažeidimų nėra, įvaikinimas į užsienį skaidrus ir labai naudingas mažiesiems.

Statinę medaus gadina vos keli deguto šaukštai. Pirmiausia - tik praėjusiais metais pasibaigusi ir itin nemaloniai Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) bei jai pavaldžias institucijas nuteikusi į JAV dar 1996 metais išvežtų sesučių Sandros ir Vitalijos Rymanovų bei kartu gyvenusios Luizos Rinkevičiūtės istorija. Ši istorija Lietuvai, faktiškai pardavusiai savo vaikus, kainuos kelis šimtus tūkstančių litų.

Kaip paaiškėjo, šios mergaitės, o kartu dar 7 vaikai, į JAV buvo išvežtos pagal Konektikuto valstijoje įsteigto Lietuvos našlaičių fondo direktorės Dalios Povilauskaitės-Sellei projektą "Širdis į širdį". Oficialiai teigta, kad 10 našlaičių, kuriuos Lietuvos vaikų namuose išsirinko pati fondo steigėja, dvejus metus augs ir lavinsis amerikiečių šeimose, tada grįš į gimtinę. Tačiau jau tuo metu kalbėta, kad našlaičiai tiesiog taps pinigingų amerikiečių įvaikiais. Taip, beje, ir įvyko, išskyrus tris minėtas mergaites.

Sesučių Rymanovų likimu susirūpinus biologinei jų motinai, paaiškėjo, kad mergaičių pėdsakai tiesiog dingę. Tik po to, kai iniciatyvos ėmėsi tuometė vaiko teisių apsaugos kontrolierė G.Imbrasienė, o į procesą įsitraukė ne tik Lietuvos generalinė prokuratūra, Jungtinių Valstijų ambasada Lietuvoje, Interpolas, bet ir CŽV, po pustrečių metų paaiškėjo, kur yra mergaitės. Vienoje amerikiečių šeimoje kitais vardais pavadintos sesutės ir kartu buvusi L.Rinkevičiūtė gyveno be jokio teisinio statuso - jos nebuvo įvaikintos, o Lietuvoje joms išduotų dokumentų galiojimas buvo pasibaigęs prieš kelerius metus.

Vis dėlto vaiko teisių kontrolierė siūlė sutvarkyti mergaičių dokumentus ir palikti jas JAV - lietuviškai jos jau nebekalbėjo, buvo apsipratę ir įsitvirtinę kitos šalies aplinkoje.

Tačiau O.Tarvydienės vadovaujamos VVTAĮT sprendimas buvo kitas - mergaitės 2005 metais grįžo į Lietuvą. Ką jos išgyveno - atskiras klausimas. Tačiau O.Tarvydienė, vėliau L.Rinau dramoje sukrėtusi savo nejautrumu ir abejingumu, jau tuomet neslėpė, kad tokiu būdu buvo pamokyta mergaičių motina, o gal ir kiti nepatenkintieji, sukėlę triukšmą dėl mergaičių išvykimo aplinkybių. Už tai atkentėjo vaikai.

Guostis, kad sesučių Rymanovų istorija - nemaloni praeitis, kuri nesikartoja, tikrai nevertėtų.

Dar 2008 metais kilo nemenkas skandalas dėl VVTAĮT palaiminto sprendimo leisti į Vokietiją įvaikinti mažamečius broliuką ir sesutę iš Elektrėnų. Kaip paaiškėjo, vaikai turėjo juos pasirengusių globoti giminaičių, susigrąžinti mažuosius siekė ir biologinė motina. Įsibėgėjusį įvaikinimo procesą sustabdė vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atlikusi skubų tyrimą.

Prekyba vaikais

O dabar paklausykite, ką pasakoja Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A.Lydeka. Dar prieš kelerius metus, jam dirbant jungtinėje Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijoje, išeivių atstovai aštriai kėlė klausimą dėl Lietuvos vykdomo tarptautinio įvaikinimo.

"Tuo metu buvo klausiama, ar viskas skaidru ir kokybiška dėl įvaikinimo Lietuvoje", - patvirtino A.Lydeka.

Dar daugiau: šviesaus atminimo išeivijos atstovė Birutė Jasaitienė buvo tiesiai informavusi kai kuriuos Lietuvos Seimo narius, kad mūsų šalis užsiima prekyba vaikais. Net buvo įvardytos konkrečios sumos, kurias amerikiečiai esą mokėjo už lietuviukus. Atgarsio ši informacija nesulaukė.

Šiuo metu oficiali teisėsaugininkų statistika byloja, kad Lietuva nepriklauso šalims, kuriose išaiškinama daug prekybos vaikais atvejų. Kol kas oficialiai kalbama tik apie prostituciją, į kurią įtraukiamos 14-18 metų merginos.

Kitokios nuomonės laikosi su vaikais dirbantys specialistai. Štai apibendrintame tyrime, kuriame įvairių sričių atstovai tyrinėjo vadinamųjų gatvės vaikų problemas, teigiama: "Valstybės dėmesio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugai trūkumas kelia sunkumų ginant vaikus nuo jų teisių pažeidimo, įgyvendinant prevencines priemones. Minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Lietuvoje formuojasi ar jau yra atskiros prekybos vaikais formos, jų apraiškos, tačiau specialių tyrimų šioje srityje nebuvimas, menki oficialūs statistiniai duomenys leidžia tik spėlioti apie šio nusikaltimo, atskirų jo formų išplitimą."

Vieną prekybos vaikais formų savo darbe "Juvenalinė viktimologija. Vaikų viktimizacija Lietuvoje" prieš kelerius metus aprašė Mykolo Romerio universiteto docentas dr. Rokas Uscila. Pabrėždamas, kad mūsų krašte tyrimų, parodančių problemos mastą, neatliekama, jis pažymėjo, kad vienas prekybos vaikais būdų - tarptautinis įvaikinimas.

"Tarptautinė praktika rodo, kad ekspertų įžvalgos reikalauja atidžiau vertinti atvejus, kai įsivaikina užsieniečiai. Yra atvejų, kai vaikais prekiaujama net internetu, tam sukuriamos specialios svetainės, išsamiai aprašomi vaikai, pateikiamos jų nuotraukos ir pan. Vaikų "įsigijimas" atliekamas per oficialius tarpininkus, kurie parengia visus dokumentus, sutvarko visus formalumus. Tad būsimiems "tėvams" pakanka tik pareikšti norą ir turėti pinigų: niekas netikrina, kokia yra vienišų tėvų seksualinė orientacija, psichika ir pan. Tarptautinių ekspertų teigimu, didžiausios tokios prekybos rinkos (pirkėjų) yra Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Australijoje", - rašė mokslininkas.

Jo darbe fiksuota ir dar viena aplinkybė: "Čia reikia paminėti, kad Lietuvos įvaikinimo institutas dažnai vertinamas kaip biurokratinis, nepalankus Lietuvos piliečiams, tačiau parankus užsieniečiams; tai rodo statistiniai duomenys - kiekvienais metais (nuo 1999-ųjų) daugėja įsivaikintų vaikų, išvykstančių iš valstybės."

Uždara sistema

Iš tikrųjų tarptautinis įvaikinimas Lietuvoje vykdomas per VVTAĮT, bendradarbiaujant su akredituotomis užsienio šalių agentūromis. Būsimuosius įvaikius užsieniečiai renkasi internetu, o jiems tarpininkaujančios agentūros už paslaugas susižeria labai nemažus pinigus. Dar viena aplinkybė - įsivaikinti vaikučius iš Lietuvos (Europos Sąjungos šalies) dažniausia siūloma kartu su beglobiais iš Azijos, Afrikos šalių ir Ukrainos.

Lietuvoje veikiančioms užsienio agentūroms leidimus suteikia pati VVTAĮT, gavusi SADM komisijos rekomendacijas. Šios tarnybos iki praėjusios vasaros iš esmės nulemdavo, kokie vaikai bus įtraukti į užsieniečiams siūlomų įsivaikinti mažųjų sąrašą, jos atsakydavo ir už informaciją apie tai, kaip svečioje šalyje įsikūrė įvaikinti Lietuvos piliečiai.

Šiuo metu leidimus vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje turi 12 užsienio valstybių institucijų, tarp jų yra 3 JAV įvaikinimo organizacijos, 4 Italijos ir po vieną Ispanijos, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, Kanados ir Naujosios Zelandijos.

Kaip nurodoma oficialiame VVTAĮT tinklalapyje, dauguma šių organizacijų mūsų šalyje veikia per samdomus asmenis, dažniausiai - advokatus, kuriems už paslaugas paklojamos nemenkos, oficialiai įvardijamos sumos. Šiame interneto puslapyje taip pat teigiama, kad agentūrų įkainiai už teikiamas paslaugas ir patiriamas išlaidas Lietuvoje svyruoja nuo 1500 iki 6300 eurų (5100-21 400 litų).

Iš tiesų situacija yra kiek kitokia. Tarpininkavimo mokestis susideda iš kelių dalių. Lietuvoje veikiantiems oficialiems atstovams agentūros sumoka nuo 1500 eurų (5100 litų, Vokietijos agentūra "Sozialdenst katholisher Frauen") iki daugiau kaip 10 tūkst. eurų (34 tūkst. litų). Didžiausius įkainius nurodo JAV agentūros.

Didžioji dalis šių pinigų, kaip teigiama, atitenka Lietuvoje dirbančių įgaliotųjų atstovų paslaugoms apmokėti. Būtų suprantama, kad sumos, siekiančios kelias dešimtis tūkstančių litų, atitektų advokatams, galintiems padėti susigaudyti painiuose Lietuvos įstatymų labirintuose.

Tačiau, kaip byloja oficialūs duomenys, itin brangias paslaugas užsieniečiams teikia ir advokato licencijos, taigi ir galimybės atstovauti įvaikinimo bylose privalomuose teismuose, neturintys asmenys - vertėjai, gidai ir pan.

"Pinigai mokami už konkrečias paslaugas. Tai nėra prekyba vaikais, kaip, įsivaizduoju, yra kitose valstybėse, kai tu sumoki globos namams ir išsirenki kokį nori vaiką. Šiuo atveju mokama už konkrečias paslaugas, nes veltui darbų niekas irgi nedaro", - LŽ tikino O.Tarvydienė.

Veltui niekas nieko nedaro ir užsienyje. Mat Lietuvos valdininkai linkę nutylėti, kad dešimttūkstantines sumas už įvaikinimą būsimi įtėviai moka ne tik Lietuvoje, bet ir savo gimtojoje šalyje - tarpininkaujančioms agentūroms. Štai, tarkime, JAV bendrovė "Our children's homestead", padedanti parsivežti įvaikius iš Filipinų, Lietuvos, Latvijos bei Estijos, savo tinklalapyje nurodo, kad "lietuviškos programos kaina" - 22,7 tūkst. JAV dolerių (55,6 tūkst. litų).

Reikalavimai vienodi

Dar viena įdomi aplinkybė - VVTAĮT vadovė O.Tarvydienė, kalbėdama su LŽ, mini, kad aplinkybę, jog daugiau lietuviukų įsivaikina ne mūsų šalies piliečiai, bet užsieniečiai, lemia tai, kad tautiečiai iki šiol pageidauja tik labai mažų ir sveikų vaikų.

"O juk globos namuose atsiduria vaikučiai, kurie gyveno sunkų gyvenimą, jų nėščios mamos vartojo ir alkoholį, ir narkotikus. Lietuvaičiams tokių vaikų negalime net pasiūlyti, nes mus po teismus užtampytų, sakytų, kad pageidavo sveiko vaiko, o siūlome ligotą. Todėl tokiems vaikams vienintelė galimybė - surasti šeimą užsienyje", - aiškina O.Tarvydienė.

Altruistai užsieniečiai, pasak jos, mielai ima vyresnius nei 8 metų vaikus, didesnes brolių ir seserų grupes, taip pat sunkius ligoniukus.

Tačiau pačios O.Tarvydienės vadovaujamos VVTAĮT tinklalapyje pateikiama kiek kitokia statistika.

Prieš kelerius metus paskelbtoje ataskaitoje, apibūdinančioje įvaikinimo į užsienį tendencijas, nurodoma: "Kaip ir anksčiau dauguma užsienio valstybių piliečių pageidauja įvaikinti nesvarbu kokios lyties 4-6 metų vaiką. Nuo 2004 metų gerokai išaugo asmenų, pageidaujančių įvaikinti geros sveikatos vaiką, skaičius. Kaip ir anksčiau, dauguma užsieniečių pageidauja įvaikinti 1 vaiką. Nemažai jų priimtų ir 2 vaikų pasiūlymą. Šeimų, galinčių iš karto į savo šeimą priimti įvaikinti 3 ir daugiau vaikų, yra vos kelios."

Nepaisydama neatitikimų, O.Tarvydienė atkakliai tikina, kad vaikai iš Lietuvos užsieniečių šeimose jaučiasi labai gerai. Tai esą byloja ketverius metus po įvaikinimo užsienio agentūrų teikiamos ataskaitos.

Suabejojo Vyriausybė

Tuo, kad įvaikintiems lietuviukams jokių problemų nekyla, regis, suabejojo net Vyriausybė. Dar praėjusios vasaros pradžioje jos iniciatyva buvo sudaryta tarpinstitucinė komisija, kuri - o ne VVTAĮT, kaip ligi tol - spręs įvaikinimo į užsienį klausimus.

Kol kas, kaip LŽ teigė keli komisijos nariai, jie tikrina įvaikinti galimų vaikų sąrašus, kuriuose jau pastebima įvairių "kabliukų". Ateityje neatmetama galimybė pasidomėti ir užsienio agentūrų teikiamomis ataskaitomis apie Lietuvos vaikų gyvenimą užsienio šeimose, nes šiuo metu jau pasigirsta informacijos, kad gerai adaptuotis pasiseka vos 50 proc. įvaikintųjų. Kitiems kyla įvairaus pobūdžio problemų, tačiau Lietuvos institucijos apie tai neinformuojamos.

Tačiau kol kas VVTAĮT, numojusi ranka į jai uždėtą pareigą ginti Lietuvos vaikų teises, toliau spėriai dirba įvaikinimo į užsienio srityje. Institucijų, galinčių kontroliuoti, kaip įvaikintais mažyliais rūpinasi tarnyba, kurios vadovė, kaip pati teigia, reikalui esant pati nuvežtų išnaudojamą vaiką į psichiatrijos ligoninę, VVTAĮT globėjų dėka tik mažėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"