TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vaiko teisės prilygsta žmogaus teisėms

2013 03 14 5:00
O.Valiukevičiūtė: "Mums visiems dar labai trūksta supratimo, kas yra smurtas ir kokia jo žala vaikams, visuomenei ir valstybei." /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Apie bandymą užkirsti kelią smurtui prieš vaikus kalbamės su Seimo nare "tvarkiete" Ona Valiukevičiūte.

- Įregistravote Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama uždrausti bet kokį smurtą prieš vaikus. Kas paskatino žengti tokį žingsnį?

- Priminsiu, kad dar 1995 metais Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų (JT) priimtą Vaiko teisių konvenciją. Būtent joje įtvirtinta imperatyvi valstybių narių pareiga imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, kad kiekvienas vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokio pobūdžio smurto. JT Vaiko teisių komitetas ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Lietuvos šeimose ir valstybės įstaigose plačiai paplitęs fizinių bausmių taikymas vaikams, o visuomenė tai toleruoja. Tokie nuogąstavimai nuolat skamba iš įvairių organizacijų ir ekspertų, kurie rūpinasi vaiko gerovės užtikrinimu. Tačiau Lietuva iki šiol neturi teisės akto, kuris apsaugotų vaikus nuo visų rūšių ir formų smurto.

Susirūpinti verčia įvairių tyrimų duomenys, rodantys, kad smurtas prieš vaikus įgauna vis naujų formų, o smurto atvejų tik daugėja. Tenka pripažinti, kad iki šiol dėmesys vaikų apsaugai yra fragmentiškas ir reakcingas. Todėl būtina priimti siūlomas pataisas, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai uždraustų bet kokį smurtą prieš vaikus.

- Praėjusios kadencijos Seimas atmetė siūlymus uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes. Kodėl politikams randasi abejonių, kai kalbama apie bausmių ir smurto panaikinimą?

- Tąsyk Seime šių pataisų svarstymas buvo pasiekęs finišo tiesiąją, bet pritrūko kelių balsų, kad būtų priimtas įstatymas. Jo iniciatyva buvo kritikuojama ir vadinama "intervencija į šeimą", kai kurie Seimo nariai citavo Bibliją, "leidžiančią rykštę", dar kiti tokias pataisas siejo su totaliu nepasitikėjimu šeima, o jų teikėjus kaltino nepagarba šeimai.

Turime suprasti, kad Seimas - visuomenės veidrodis. Tad kol joje bus gaji nuomonė, kad truputis rykštės įkrečia proto, tol sunkiai seksis Seimo nariams įrodinėti, jog vaiko teisės - tai žmogaus teisės.

- Jūsų projekte skelbiama, kad "bet koks smurtas prieš vaiką yra draudžiamas". Susidaro įspūdis, kad šiuo metu tam tikros smurto rūšys ir formos pateisinamos.

- Tenka pripažinti, jog mums visiems dar labai trūksta supratimo, kas yra smurtas ir kokia jo žala vaikams, visuomenei ir valstybei. Niekam nekyla abejonių, kad baudžiamajame įstatyme apibrėžtas smurtas yra nusikaltimas ir juo pažeidžiamos vaiko teisės. Tačiau kai kalbame apie lengvą vaiko mušimą plaštaka, tampymą už plaukų, nosies, ausų, purtymą, stumdymą, - tai vertiname kaip auklėjimo priemonę. Vaikų žeminimo, menkinimo, šaukimo ant jų, jausmų nepaisymo, nesiskaitymo su nuomone daugelis net neidentifikuoja kaip psichologinio (emocinio) smurto. Svarbu ir tai, jog visuomenei dar trūksta suvokimo, kad neužkirtus kelio smurtui prieš vaikus neįmanoma užtikrinti kitų vaiko teisių - į saugią aplinką, harmoningą vystymąsi, sveikatą, orumą. Be to, smurtas gimdo smurtą, t. y. vaikai, kurie yra patyrę smurtą, patys linkę smurtauti. Taip susidaro užburtas ratas, įkaitais tampa ir vaikai, ir visa visuomenė.

- Tikėtina, jog Seime rasis oponentų, kurie vėl tvirtins, kad pataisomis diskredituojamos šeimos teisės.

- Neabejoju, jog ir šįkart atsiras tvirtinančiųjų, kad "lengvas" smurtas prieš vaiką yra efektyvi jo auklėjimo priemonė, ir kiekviena šeima turi išimtinę teisę pasirinkti jai priimtiną vaiko auklėjimo būdą. Man sunku paaiškinti vieną visuomenėje tvyrantį "fenomeną": situacija, kai suaugę žmonės paleidžia į darbą kumščius, vertinama vienareikšmiškai neigiamai, o kai pakeliama ranka prieš vaiką, nes nebelaiko nervai, tai pateisiname kaip auklėjimo priemonę.

Įstatymas jokiu būdu neatims iš tėvų ar globėjų teisės savo nuožiūra drausminti vaikų. Tačiau drausminimo priemonės negalės būti smurtinio pobūdžio. Yra daug veiksmingos strategijos metodų, kaip galime drausminti vaikus. Reikia tik meilės ir šiek tiek kantrybės.

Seimo narę kalbino TOMAS BAŠAROVAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"