Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Vaiko teises saugotų didesnė specialistų armija

 
2017 06 29 6:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Jei Seimas pritars, nuo kitų metų vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje turėtų tapti centralizuota. Savivaldybėse atsirastų 200 naujų socialinių darbuotojų, o vaiko teisių specialistų padaugėtų 143-imis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) tikinimu, tik taip bus galima pasiekti, kad nesikartotų Kėdainių tragedija, kai mirė namuose sunkiai sumuštas keturmetis, arba Vilkaviškio istorija, kai keturiskart iš globos namų, kuriuose buvo sumuštas, pabėgusį trylikametį ir penktą sykį norėta išvežti į tą pačią įstaigą. Tokią SADM poziciją palaiko ir kai kurie visuomenininkai.

Tačiau vaiko teisių apsaugos tarnybų atstovai abejoja, ar sistemos centralizavimas ir naujų etatų steigimas duos apčiuopiamos naudos, jei jau dabar labai trūksta norinčiųjų dirbti šioje sistemoje.

Pirmenybė – vaiko interesams

Vyriausybė jau pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kurios esą turėtų geriau užtikrinti vaikų ir šeimų saugumą. Numatyta, kad visos vaiko teisių apsaugos tarnybos veiktų pagal vienodas taisykles ir būtų pavaldžios centrinei institucijai, o su vaikais ir šeimomis dirbtų tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai: teritorinėse vaiko teisų apsaugos tarnybose galėtų dirbti tik penkių specialybių profesionalai – psichologai, socialiniai pedagogai, specialiųjų poreikių pedagogai, teisininkai, socialiniai darbuotojai, turintys darbo su vaikais patirties.

„Esame numatę papildomus 143 etatus Vaiko teisių apsaugos tarnybai, joje iš viso bus beveik 500 etatų. Taip užtikrinsime ir mobiliąsias komandas regionuose, ir budėjimą naktį, ir bus išgrynintos vaiko teisių apsaugos funkcijos. Be to, savivaldybėms numatoma 200 naujų socialinių darbuotojų etatų, kad būtų galima užtikrinti naujas darbo su šeima nuostatas, kurios atsiranda siūlomame įstatyme“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Anot jo, iš viso pertvarkai reikėtų beveik 7 mln. eurų, iš kurių turėtų būti mokamos išeitinės kompensacijos atleidžiamiems darbuotojams, kuriamos naujos darbo vietos.

„Svarbiausios atsirasiančios naujovės – maksimali prevencija, institucijų darbo koordinacija, didesni specialistų kvalifikacijos reikalavimai, veiksmingesnė jų darbo kontrolė, didesnio specialistų skaičiaus įtraukimas į pagalbos šeimai teikimą, pagalbos vaikui organizavimas stiprinant darbą su tėvais. Šie esminiai sprendiniai padės ne pakeisti esamą vaiko teisų apsaugos sistemą, o sukurti iš esmės naują“, – teigė L. Kukuraitis.

Kito kelio nėra

Viena įstatymo pataisų iniciatorių, parlamentarė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad centralizuoti sistemą yra būtina, nes šiuo metu nėra kitų galimybių užtikrinti vienodos kokybės paslaugų ir vienodo supratimo, kas, kaip ir kodėl turi būti daroma. „Reikia atskirti paslaugų priežiūrą nuo paslaugų teikimo, dabar ta pati institucija daro ir viena, ir kita. Tai nenormalu“, – sakė ji. D. Šakalienė pažymėjo, kad įvykdžius reformą vaiko teisių apsaugos tarnybos vykdys tik priežiūros funkcijas, o paslaugų teikimas liks savivaldybėms.

Kad sistemą reikia centralizuoti, tikino ir „Carito“ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. „Tenka daug dirbti su savivaldybėmis, matau, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos yra labai nevienodos. Vienos, kilus kokiai negandai, pačios apie tai praneša ir paprašo pagalbos, kitos vos ne su lazda mus išveja“, – pasakojo ji.

Anot K. Mišinienės, sujungus visas tarnybas į vientisą sistemą, būtų sukurta hierarchinė struktūra, kuri leistų problemas spręsti kur kas greičiau aukštesnio lygio vadovams, jei jų negebama išspręsti savivaldybėse. Kaip pavyzdį ji pateikė šios savaitės įvykį Vilkaviškyje, kai šešias valandas vietos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės buvo įtikinėjamos matyti ne vien įstatymo raidę, bet ir keturis kartus į vaikų globos namus išvežto ir tiek pat kartų iš jų pabėgusio bei vėl į namus grįžusio vaiko interesus ir jo norą gyventi šeimoje. „Tik įsikišus centrinėms tarnyboms buvo užkirstas kelias penktam prievartiniam vaiko išvežimui iš šeimos į globos namus, kuriuose jis buvo sumuštas“, – sakė K. Mišinienė.

Pertvarkos kritikai teigia, kad buvo galima eiti kitu keliu – palikti vaiko teisių skyrius savivaldybių dispozicijoje, nes vaikai niekur iš savivaldybių teritorijų nedingsta.

Ji stebėjosi, jog kai neoficialiai kalbasi su vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojais, šie vis skundžiasi, kad jų niekas nepalaiko ir kad neatsižvelgiama į jų interesus. Tačiau iš tikrųjų jie esą išklauso ne tiek jau mažai kursų, dalyvauja mokymuose, tik ne visada gautą informaciją geba pritaikyti praktikoje.

„Gal ateis laikas, kai sakysime, kad sistemą reikia decentralizuoti. Tačiau kol kas kitos išeities nėra. Vaiko teisių specialistai, spręsdami vaikų problemas, žiūri ne tik jų, bet ir vietos valdžios interesų – mat vieno žmona dirba vienur, kitos vyras – kitur. Ir vienas kitam pasakyti kritiškesnio žodžio negali“, – dėstė K. Mišinienė.

Gražių norų nepakanka

Tačiau SADM planai centralizuoti vaiko teisių skyrių veiklą labai daug klausimų kelia dabar šioje srityje dirbantiems specialistams. Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacijos valdybos pirmininkė, Raseinių rajono merijos Vaiko teisių skyriaus vedėja Regina Klevinskienė, jiems iki šiol neaiškus tokios pertvarkos tikslas.

„Nemanau, kad tokia pertvarka, kokia yra sumanyta, išspręstų susikaupusias problemas. Buvo galima eiti kitu keliu – palikti vaiko teisių skyrius savivaldybių dispozicijoje, nes vaikai niekur iš savivaldybių teritorijų nedingsta, o tarnybas tik stiprinti žmogiškaisiais bei finansiniais ištekliais“, – kalbėjo ji. Anot R. Klevinskienės, daugiau aiškumo tvarkant vaikų dokumentus, gaunant prieigą prie įvairių registrų, galima pasiekti ir be struktūrinių reformų.

Ji pažymėjo, kad ir iki šiol SADM niekas netrukdė formuoti bendrą vaiko teisių skyrių veiklos praktiką, nes tai numatyta jos nuostatose ir yra jos pareiga. Tik nežinia kodėl nebuvo stengiamasi šios pareigos vykdyti, o viską spręsti paliekama savivaldybėse dirbantiems specialistams.

„Pasigendame ne tik tokios pertvarkos tikslo. Kol kas nežinome, kokiomis priemonėmis jo bus siekiama. Vaiko teisių skyriai vykdo valstybės perduotą funkciją, todėl visą jų gyvavimo laikotarpį turėjo būti skiriama dėmesio jų veiklai, bet to nebuvo. Prisiminta tik dabar, kai kyla didelių problemų“, – stebėjosi R. Klevinskienė.

Jos nuomone, sistemos centralizacija netaps panacėja nuo įvairių negandų, nes nedidelėse savivaldybėse teikiamų socialinių paslaugų spektras yra nedidelis, o kai kur jų visai nėra, nors ir kalbama, kad tam tikrais atvejais šeima turėtų gauti visas įmanomas socialines paslaugas.

R. Klevinskienės teigimu, vargu ar problemas išspręs ir papildomi etatai, jei nebus realių darbuotojų. Vaiko teisių specialistų savivaldybėse labai trūksta, nes jie nenori dirbti šioje sistemoje. Pačios R.Klevinskienės vadovaujamame skyriuje yra laisvų etatų, triskart buvo skelbiami konkursai eiti šias pareigas, tačiau nė karto neatsirado pretendentų.

„Ši sritis žmones baugina. Nereikia įsivaizduoti, kad padidinus reikalavimus atsiras norinčiųjų dirbti, jei nebus peržiūrėti atlyginimai, kurių nustatymo metodika nekeista nuo 2006 metų“, – pabrėžė R. Klevinskienė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"