TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vaiko teisių apsauga savo šalyje nepatenkinti norvegai tikisi tarptautinio spaudimo

2015 03 04 11:30
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Socialinės tarnybos „Barnevernet“ iš motinos atimto Gabrieliaus istorija ne vieną privertė susimąstyti, kurioje šalyje vaiko gerove rūpinamasi geriau. 

Šiandien Seime vyksta diskusija apie vaiko teisių užtikrinimą Lietuvoje ir Norvegijoje. Organizatorių („Vakarų Lietuvos tėvų forumas“, „Lietuvos tėvų forumas“, „Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija“ ir sambūris „Pro Patria“) teigimu, norvegiška sistema verčia emigrantus grobti savo pačių vaikus, o svečiai iš Norvegijos priduria, kad jų politikai permainų nesiims, nes yra palaikomi daugumos piliečių. Nepatenkintieji tvarka tikisi tarptautinio spaudimo, pirmiausia – iš Čekijos ir Lietuvos.

Siūlo šalims bendradarbiauti, atsiimant vaikus

Spaudos konferencijoje kalbėjusi Gabrieliaus mamos advokatė Sandra Latotinaitė pranešė, kad motinystės teisių iš Gražinos Leščinskienės atėmimas yra apskųstas Norvegijos teismui, taip pat rengiamasi Norvegijai iškelti bylą ir Europos žmogaus teisių teisme. Ji apgailestauja, kad tarp Norvegijos ir Lietuvos nėra jokio teisinio mechanizmo, užtikrinančio informacijos apie piliečius teikimą, jurisdikcijos perdavimą. Pažymėta, kad Norvegija nėra ratifikavusi 1996 metų Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje. „Lietuvai vienai gali būti sudėtinga padaryti perversmą šioje srityje, priversti Norvegiją sudaryti dvišalę sutartį su Lietuva arba pasirašyti individualias sutartis konkrečiose bylose“, – teigia advokatė, primindama, kad dėl „Barnevernet“ atimtų vaikų kovoja ir kitos Europos šalys, ypač Čekija. S. Latotinaitės teigimu, Lietuvai reikia vienytis su kitų ES šalių politikais ir kliautis tarptautiniu bendradarbiavimu, kitaip Norvegijos teisininkams nebus jokios įtakos.

Be tarptautinio spaudimo – nė iš vietos

Tarptautinio spaudimo reikalingumą pabrėžė ir teisininkas Marius Reikeras, ne vienerius metus dirbęs su vaikų globos bylomis ir bendradarbiavęs su JT žmogaus teisių gynimo institucijomis. „Pagrindinė problema ta, kad Norvegijoje nekreipiame pakankamai dėmesio į JT konvenciją ir tai kelia problemų ir norvegų, ir atvykėlių šeimoms“, – kalba svečias, akcentuodamas, kad jo šalyje pažeidžiama aštuntąjį konvencijos straipsnį, numatantį vaiko teisę į šeimos ryšius. Pasak jo, politikai, pareigūnai, teisėjai Norvegijoje mano, kad jų vaikų teisių apsauga tobula ir nekreipia dėmesio į europinius dokumentus. Teisininkas tikisi, kad bendradarbiaujant su Lietuva, Čekija, Lenkija, Rusija galima sistemą pagerinti. Kadangi didžioji dalis norvegų taip pat mano dabartinę situaciją esant gera, be tarptautinio spaudimo negalima išsiversti. Jis džiaugėsi, kad vasario pradžioje prie šalies parlamento Stortingeto protestavo vaikų atiminėjimu nepatenkinti lietuviai. Anot M. Reikero, norvegai abejingi problemoms, su kuriomis susiduria ir vietinės, ir atvykėlių šeimos dėl geros šalies ekonominės situacijos.

Iš musės daro dramblį

Žmogaus teisių aktyvistas Raymondas Skorstadas, pats septyniems mėnesiams netekęs vaiko įsikišus „Barnevernet“ ir įkūręs organizaciją, besirūpinančią išardytų šeimų vaikų teisių apsaugos sistema, sako, kad „vaiko atėmimas turi būti paskutinė priemonė“. Net jei Norvegijos vaiko teisių apsaugos įstatymai atrodo gražiai, pasak jo, realybėje socialiniai darbuotojai jų nesilaiko ir prasimano nebūtus dalykus, „iš musės daro dramblį“. „Socialiniai darbuotojai pasinaudoja bet kuo, kas leistų paimti vaiką iš šeimos, todėl suklysti labai lengva, situacija nėra lengva“, – kalba svečias. Jis teigia nemanąs, kad norvegai traktuoja lietuvius kaip vaikų grobikus, mat ir pats yra pagrobęs socialinės tarnybos atimtą savo vaiką ir išsivežęs iš šalies. Vėliau sugrįžo ir šiuo metu byla yra baigta. R. Skorstado nuomone, užsieniečiai šią problemą viešumoje kelia kur kas geriau nei norvegai, kurie nedrįsta, nes kyla grėsmė dėl jų pačių atžalų.

Ar Lietuvai reikalinga Norvegijos patirtis?

„Jeigu Lietuva sugebėjo pasirašyti sutartį dėl kalinių perdavimo, kodėl nesugebama pasirašyti dėl mažųjų piliečių grąžinimo“, – pabrėžia Vakarų Lietuvos tėvų forumo vadovė Kristina Paulikė. Pasak jos, šiandien nežinome nei kur yra septynmetis Gabrielius, nei daugelis kitų Lietuvos vaikų, atimtų Norvegijos socialinės tarnybos. Moteriai atrodo nesuprantama, kad tuo nesirūpina atsakingos Lietuvos institucijos, kai peticiją dėl Gabrieliaus grąžinimo į Lietuvą internete pasirašė per 7 tūkst. piliečių. Taip pat ji kritikavo svarstymus apie šios šalies patirties perėmimą Lietuvoje, pabrėždama, kad Jungtinės Tautos (JT) ne kartą kritikavo ją dėl vaikų teisių apsaugos. Tiesa, pokyčius vaikų teisių apsaugoje moteris mano esant reikalingus. „Reikia pripažinti, kad situacija yra liūdnoka“, – kalba K. Paulikė. Jos teigimu, mokyklose trūksta socialinių pedagogų, psichologų, ikimokyklinėse įstaigose šių specialistų apskritai nesama. Pati socialine pedagoge dirbusi moteris teigia, kad šeimos nesulaukia pagalbos iš specialistų, mat šie tik gesina gaisrus, dirbdami su asocialiomis šeimomis, rizikos grupėje esančiais vaikais. „Prevencinio darbo iš esmės nėra“, – sako K. Paulikė. „Šis įstatymas būtų pražūtingas tėvams“, – šiuo metu Seime svarstomą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuris jai atrodo panašus į norvegiškąjį, komentuoja ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"