Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Vaiko teisių gynėjai budės visą parą

 
2017 02 21 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Nesiliaujant smurtui, kurį vaikai patiria šeimose, merijoms pavesta suskaičiuoti, kiek kainuotų visą parą budinčių vaiko teisių apsaugos specialistų įdarbinimas.

Pasitaiko tik pavienės dienos ar naktys, kai policijos pareigūnams drauge su vaiko teisių apsaugos specialistais iš girtaujančių tėvų netenka paimti nepilnamečių vaikų ir perkelti jų į saugesnę aplinką.

Nuo kvaišalus vartojančių tėvų atplėštiems vaikams vietos ieškoma pas giminaičius, kaimynus, mažamečiai vežami į ligonines, vaikų globos namus. Vaiko teisių apsaugos specialistai pabrėžia, kad jie turi teisę paimti vaikus iš nesaugios aplinkos tik darbo valandomis. Po darbo vaikų paėmimas vykdomas nelegaliai, už šį sunkų ir ypač nemalonų darbą negaunama atlygio. Tad žinia, kad šalyje ieškoma būdų įdarbinti visą parą budinčius vaiko teisių apsaugos specialistus, buvo sutikta kaip išsigelbėjimas.

Išsigelbėti padėjo kaimynė

Merijų Vaiko teisių apsaugos skyriai, vykdydami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavedimą, šiomis dienomis skaičiuoja, kiek naujų specialistų reikėtų įdarbinti, kad esamiems darbuotojams netektų skubėti į pagalbą mažamečiams ir po darbo valandų, savaitgaliais bei per šventes.

Danguolė Teišerskienė/kelme.lt nuotrauka

Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Danguolė Teišerskienė teigė, kad dirbti visą parą su vienuolikoje šios savivaldybės seniūnijų gyvenančiomis socialinės rizikos šeimomis reikėtų papildomų keturių etatų, jų išlaikymas per metus atsieitų 61 tūkst. eurų. „Gavę iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje bei nuvykę į iškvietimo vietą ir radę neblaivius tėvus, policininkai iš nesaugios aplinkos privalo paimti nepilnamečius vaikus. Vieni jie paprastai to nedaro, į pagalbą kviečia mus“, – aiškino D. Teišerskienė.

Vieninteliai Kelmės rajone esantys Vijurkų vaikų globos namai šiuo metu perpildyti, o ir valstybės politika diktuoja, kad vaikai būtų vežami ne į „valdiškas“ įstaigas, o į šeimai artimą aplinką, todėl paėmus vaikus iš nesaugios aplinkos ieškoma juos galinčių priglausti giminaičių ar kaimynų.

D. Teišerskienė pasakojo, kad į tokias paieškas ji leidosi ir praėjusį šeštadienį, kai žento primušta girta uošvė į pagalbą kvietė policiją. Atvykę pareigūnai rado girtus visus suaugusius šeimos narius – uošvę, žentą, jo žmoną. Tuose pačiuose namuose buvo ir septyni mažamečiai šios šeimos nariai. „Tai buvo tik vienas iš juodų šeštadienių, kai skubėjau į tą šeimą, paskui ieškojau artimųjų, kurie galėtų pagloboti vaikus, kol išsiblaivys jų mama. Kadangi tai uždara šeima, nebendraujanti su giminaičiais, visus septynis vaikus teko patikėti jų kaimynei“, – sakė vedėja.

„Valdiški“ namai traumuoja vaikus

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Matuzevičienė teigė, kad ir labai norėdama iš girtaujančių tėvų paimtų vaikų negalėtų nuvežti į rajone esančius vaikų namus, nes šiuo metu laikomasi nuostatos, kad „valdiški“ namai vaikus traumuoja. „Jei nustatoma, kad šeimoje, kurioje yra mažamečių vaikų, girtaujama, palikti vaikų toje šeimoje taip pat jokiu būdu negalima, nes girti tėvai nebekontroliuoja savo veiksmų, jie nepajėgūs prižiūrėti atžalų, tad jiems nežinia kas gali atsitikti“, – konstatavo I. Matuzevičienė. Ji pabrėžė, kad jos darbo kasdienybė – ieškoti vaikus galinčių priimti giminaičių ar kaimynų. Dalyvavimas tokiose vaikų paėmimo bei laikinų globėjų paieškos „operacijose“ – jos darbo, atliekamo ne tik darbo metu, bet ir vakarais, ir savaitgaliais, ir švenčių metu, kasdienybė.

„Tiesą sakant, budžiu jau ir naktimis miegodama. Žinau, kad bet kuriuo paros metu galiu sulaukti skambučio ir klausimo, kur dėti vaikus, nes jų tėvai girtauja“, – sakė I. Matuzevičienė. Kartą penkis vaikus, kurių nebuvo kur padėti, buvo pasirengusi vežtis į savo namus, tačiau netikėtai atsirado pagloboti juos sutikęs giminaitis. „Kiekvieną tokį vaiko paėmimą tenka įforminti – pildome šūsnis dokumentų, tad mums reikėtų ne tik papildomų trijų etatų, kad priimti specialistai galėtų dirbti slankiuoju grafiku ir jų išlaikymas per metus kainuotų 42 tūkst. eurų. Jau nebeišsiverčiame ir be dokumentų tvarkytojo, sekretoriaus“, – pabrėžė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Ir į globos namus, ir į ligoninę

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gitana Černiauskienė skaičiavo, jog tam, kad visą parą galėtų dirbti su socialinės rizikos šeimomis, skyriui reikėtų aštuonių papildomų etatų – jų išlaikymas atsieitų 110 tūkst. eurų per metus.

G. Černiauskienė akcentavo, kad daugelis žmonių nelabai įsivaizduoja vaiko teisių apsaugos specialistų pareigas ir jas painioja su socialinių darbuotojų darbu. „Mums priekaištaujama, kad deramai nedirbame su socialinės rizikos šeimomis ir neužbėgame už akių nusikaltimams tose šeimose. Iš tiesų tai daryti – socialinių darbuotojų pareiga, o mes į šį procesą įsitraukiame tik tuomet, kai socialiniai darbuotojai nebesusidoroja su jiems tenkančiomis užduotimis, – teigė G. Černiauskienė. – Mūsų funkcija – paimti vaikus iš šeimų, atstovauti jiems teismuose, ieškoti globėjų.“ Anot jos, per praėjusį savaitgalį po Vasario 16-osios švenčių iš rokiškėnų šeimų teko paimti aštuonis vaikus.

Jei nerandama giminaičių, galinčių pagloboti iš girtų tėvų paimtus vaikus, jie paprastai vežami į rajone esančius globos namus arba pagal sudarytą sutartį pristatomi į Rokiškio ligoninę.

Socialinių darbuotojų ir policijos pareiga

Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė prisipažino šiuo metu ieškanti laikinų globėjų vaikams. Kol kas ji neskaičiavo, kiek reikėtų į darbą priimti visą parą budinčių kolegų ir kiek tai kainuotų.

Tuo metu Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas atkreipė dėmesį, kad papildomas vaiko teisių apsaugos specialistų įdarbinimas tėra kova su pasekmėmis. Tačiau, mero nuomone, reikėtų atsigręžti į smurto artimoje aplinkoje, kai nukenčia vaikai, priežastis. „Taip pat įsivaizduokime, ką išgyvena vaikai, matydami vis kitą nakvoti jų namuose pasiliekantį „dėdę“. Juk tokių „svečių“ vizitai neabejotinai traumuoja vaikus“, – pabrėžė psichologijos magistro diplomą turintis meras. Jo teigimu, reikėtų nustatyti tvarką, draudžiančią kriminalinę praeitį turintiems, kvaišalus vartojantiems žmonėmis lankytis namuose, kuriuose auga nepilnamečiai.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"