Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Vaikų fizinės bausmės – už įstatymo ribų

 
2017 02 14 9:00
LŽ archyvo nuotrauka

Į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas turėtų apsispręsti dėl vaiko teisių apsaugos sistemos keitimo, uždrausti bet kokį smurtą prieš vaiką ir sugriežtinti bausmes vaikų skriaudikams, o su vaikais dirbantieji gautų prievolę pranešti institucijoms apie galimus smurto atvejus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis visuomenei pristatė gaires, kaip ketinama reformuoti vaikų teisių apsaugos sistemą. Kol sistema bus reformuojama, pirmiausia numatoma pakeisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų (VTAP) įstatymo kai kuriuos straipsnius ir uždrausti bet kokį smurtą prieš vaikus.

VTAP įstatymo pataisose apibrėžta fizinių bausmių sąvoka (bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką). Taip pat aiškiai apibrėžtos smurto prieš vaiką formos (fizinis smurtas; psichologinis smurtas; seksualinis smurtas; nepriežiūra). Įstatyme atsiras nuostata, kad draudžiamas bet koks, įskaitant ir fizinį, smurtas prieš vaiką.

„Pagaliau pasiektas kompromisas. Labai ilga buvo derinimo fazė, nes ne visiems Seimo nariams tiko Mykolo Majausko ir Dovilės Šakalienės, o vėliau ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlytos pataisos. Dabar rastas visiems priimtinas variantas. Jeigu Seimas balsuos už tas pataisas, Lietuva taps, berods, 53 valstybe, kuri laiko, kad fizinės bausmės yra netinkama auklėjimo priemonė“, – „Lietuvos žinioms“ džiaugėsi Seimo narė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengti įstatymo pataisų paketai Seime registruoti parlamentarės Dovilės Šakalienės vardu. Pasak jos, bus numatyta „sistema, kurios esmė vis tik yra centralizuota institucija, tokiu būdu valstybei prisiimant tą pagrindinę pareigą užtikrinti, kad kiekviename Lietuvos kampelyje vienodai kokybiškai būtų užtikrinama vaiko teisių apsauga“.

Seimui pateikiama ir VTAP įstatymo nauja redakcija, kuri turėtų būti svarstoma ir priimta pavasario sesijoje. Joje kur kas daugiau detalių dėl vaiko teisių apsaugos pertvarkos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengti įstatymo pataisų paketai Seime registruoti parlamentarės Dovilės Šakalienės vardu. Pasak jos, bus numatyta „sistema, kurios esmė vis tik yra centralizuota institucija, tokiu būdu valstybei prisiimant tą pagrindinę pareigą užtikrinti, kad kiekviename Lietuvos kampelyje vienodai kokybiškai būtų užtikrinama vaiko teisių apsauga“.

Sistema bus centralizuota

Tai, kad vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo sistema bus centralizuojama, reiškia, jog vaiko teisių apsaugos skyriai būtų pavaldūs nebe savivaldybių administracijoms, bet Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai: taptų jos padaliniais – vaiko teisių apsaugos tarnybomis. Tiesa, savivaldybės ir toliau užtikrins vaikui ir šeimai reikiamos pagalbos ir paslaugų teikimą, priims administracinius sprendimus dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo (tam gavus teismo leidimą) ir jos įgyvendinimo.

Naujojoje VTAP įstatymo redakcijoje būtų įtvirtinta, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą pirmiausia būtų grindžiamas prevenciniu darbu su vaiku ir šeima, ir tik jam pasibaigus būtų svarstomas klausimas dėl vaiko paėmimo tikslingumo. Jei vis dėlto vaiką būtų nuspręsta paimti, tai atlikti galima tik tam gavus teismo leidimą.

Numatoma, kad iš šeimos ar nesaugios aplinkos paimtas vaikas apgyvendinamas pas budinčius (socialinius) globėjus, vaikus globojančioje šeimoje ar šeimynoje, į socialinės globos ar sveikatos instituciją, kai nėra galimybių apgyvendinti šeimos aplinkoje arba reikia medikų pagalbos.

Taip pat išplečiama vaiko teisė į bendravimą ne tik su artimaisiais giminaičiais, bet ir su kitais giminaičiais, kaip galbūt ypač svarbiais asmenimis, padedančiais formuoti vaiko tapatybę.

Sudarė veiksmų algoritmą

Kita svarbi naujovė – Vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAT) pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą išnagrinėja tą pačią dieną: susitinka su vaiku, išklauso jo nuomonės, išsiaiškina šeimos aplinką ir santykius su tėvais.

„Jeigu, kas nors bendruomenėje identifikuotų smurto atvejį, turėtų informuoti tiek vaikų teisių apsaugos tarnybą, tiek policiją. Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojas turėtų tą pačią dieną susitikti su vaiku, o ne tik su tėvais, kaip kad dabar dažnai būna, ir įvertintų rizikos lygmenį“, – žiniasklaidai pasakojo ministras L. Kukuraitis.

VTAT specialistas turės nustatyti vaiko situacijos grėsmės lygį (nulinis, pirmas, antras, trečias lygiai) ir pagal jį taikyti veiksmų algoritmą.

Pasak ministro, nustačius, kad atvejis vienetinis (o tai nulinis grėsmės lygis – red. past.), vaikui ir šeimai skiriamos bendruomeninės paslaugos.

Jei būtų nustatytas pirmas grėsmės lygis, VTAT per 5 darbo dienas organizuotų vaiko atvejo nagrinėjimą, kurio metu priimamas sprendimas taikyti atvejo vadybą ir sudaryti vaikui ir šeimai Pagalbos planą.

VTAT nustačius antrą grėsmės lygį, ji per 1 darbo dieną organizuotų vaiko atvejo nagrinėjimą, nuspręstų taikyti vaiko atvejo vadybą ir sudaryti Pagalbos planą.

Nustačius trečią grėsmės lygį, VTAT specialistai vaiką iš nesaugios aplinkos skubiai paima ir siunčia į šeimą mobilią komandą. Pastaroji ne vėliau kaip kitą darbo dieną pradėtų intensyvų darbą su vaiko tėvais.

Numatoma, kad esant 1 ir 2 grėsmės lygiui, skiriamas atvejo vadybininkas, o esant 3 lygiui ir dėl to vaiką skubiai paėmusi iš jo atstovų, VTAT kitą darbo dieną kreipiasi į teismą leidimo vaiką paimti iš šeimos, sudaro mobilią komandą, kuri per 14 dienų atlieka intensyvų darbą su šeima, o jam pasibaigus – atvejo vadybininkui teikia rekomendacijas dėl atvejo vadybos tolesnių veiksmų ir sprendimų.

Pagalba bus ir naktį

Ministras L. Kukuraitis sakė, kad mobilios pagalbos šeimai komandos būtų pavaldžios centrinei valdžiai. Jų iš pradžių būtų apie 10–13 ir dirbtų su šeimomis tais atvejais, kai vaikas būtų paimamas iš šeimos.

„Dalį paslaugų vaiko teisių apsaugos specialistams nuimame. Stengsimės iš to užtikrinti naktinį budėjimo rėžimą. Resursų reikės pridėti mobiliosioms komandoms. Planuojame, kad rajone būtų po mobilią komandą, kuriuose dirbtų po tris žmones ir vienas iš jų būtų psichologas“, – sakė L. Kukuraitis.

Ministro skaičiavimu, mobilioms komandoms išteklių reikės 30 naujų etatų ir ūkio daliai – automobilių, patalpų nuomai ir išlaikymui. Tai valstybei papildomai turėtų kainuoti apie 6 mln. eurų.

Reformuojant vaiko teisių apsaugos sistemą siekiama taip pat bus siekiama, kad vaikui nesulaukusiam 14 metų, turi būti užtikrintas saugumas nakties metu – jis negalėtų būti paliktas per naktį vienas. Taip pat siekiama įtraukti nuostatą, kad vaikas, kuris yra ikimokyklinio amžiaus, negalėtų likti vienas be vyresnių kaip 14 metų amžiaus asmenų priežiūros.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistika rodo, jog Lietuvoje yra 5486 vaikų, globojamų šeimoje, 449 vaikai globojami šeimynoje, globojamų institucijoje – 3187. Šiuo metu socialinės rizikos šeimose auga apie 19 tūkstančių vaikų. Skaičiuojama, kad per sausio mėnesį galimai patyrė smurtą 131 vaikas, per visus praėjusius metus – 2554.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"