TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vaikų globą kreipia į šeimas

2014 11 08 6:00
Norinčiųjų paimti svetimus vaikus beveik nebūna, tad vaikai atsiduria globos įstaigose. LŽ archyvo nuotrauka

Be tėvų likusių nepilnamečių globa iš vaikų globos įstaigų pamažu turėtų būti perkelta į šeimas bei šeimynas. Tokį principą numato įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

SADM parengė Vaiko teisių apsaugos pagrindų, Socialinių paslaugų, Išmokų vaikams, Šeimynų įstatymų bei Civilinio ir Civilinio proceso kodeksų pataisų projektus. Netrukus jie bus pateikti svarstyti Vyriausybei. Tačiau vaikų teisėmis besirūpinantys specialistai teigia, kad viena yra sugalvoti, o kita – sumanymus įgyvendinti.

Naujovių lavina

Įstatymų pataisomis SADM siekia įgyvendinti jau anksčiau numatytą institucinės globos sistemos pertvarką, kad kuo daugiau be tėvų globos likusių vaikų užuovėją nuo likimo negandų surastų šeimose ar šeimynose, bet ne vaikų globos namuose. Nors per pastaruosius metus globos institucijose augančių vaikų sumažėjo nuo 5400 (2006 metais) iki 4030 (2012 metais), vaikų globos institucijose šiuo metu vis dar gyvena 38 proc. visų globojamų vaikų. Vis dėlto siekiama, kad jų ir toliau mažėtų. Todėl numatyta įteisinti socialinio globėjo institutą, kad pamažu vaiko laikinąją globą, kai jis laikinai būdavo paimamas iš šeimos iš karto, keistų socialinė pagalba vaikui ir šeimai, kai vaikas paliekamas šeimoje. Apribodamas tėvų teises paimant vaiką iš šeimos, teismas turės teisę iš tėvų priteisti jo išlaikymą. Pataisose numatoma, kad už globojamus šeimoje vaikus kas mėnesį bus mokamas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio (šiuo metu - 130 litų) tikslinis priedas, kurio vaikus globojančios šeimos iki šiol visai negauna.

Naujovių siūloma ir įvaikinant vaikus Lietuvos piliečiams. Teismo sprendimu įsivaikinti jie galės ir be globėjų sutikimo. Vaikas į galimų įvaikinti vaikų sąrašą galės būti įtrauktas tik tuomet, kai teismas tėvams jų valdžią bus apribojęs neterminuotai.

Kartu numatoma didinti vaiko atstovų, tiek tėvų, tiek ir globėjų, atsakomybę už vaiko saugumą. Todėl vaikai, kol pradės lankyti pradinio ugdymo įstaigas, negalės būti paliekami vieni be suaugusiųjų ar vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros. O pradėję lankyti šias įstaigas, kol sulauks 14 metų, negalės būti paliekami be priežiūros nakties metu.

Svarbiausia - vaiko interesai

Skaičiuojama, kad SADM parengtų įstatymų pataisų įgyvendinimas iš valstybės biudžeto pareikalaus papildomų lėšų. Nuo 2016 metų sausio Nacionalinei teismų administracijai reikės 0,44 mln. litų metams bei tiksliniams priedams visiems fiziniams globėjams, vaikus globojantiems šeimose, - 9,6 mln. litų. Dar 5,9 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų reikėtų socialinių globėjų teikiamoms socialinėms paslaugoms organizuoti ir teikti, globėjų ir įtėvių mokymams organizuoti.

Tikimasi, kad šios lėšos nenueis perniek. Kaip LŽ aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės patarėjas ryšiams su visuomene Arūnas Malinovskis, vaikų institucinės globos pertvarka išlieka viena iš ministerijos prioritetinių sričių "užtikrinant darnią aplinką ir sąlygas likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams augti biologinėje, įtėvių ar globėjų šeimoje, šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje". „Siekiama, kad vaikas gyventų, augtų jam palankiausioje aplinkoje, ir jei yra galimybė, kad vaiko nereikėtų paimti iš šeimos. Tačiau jeigu tai taptų neišvengiamybė, tai bus galima atlikti tik teismui išdavus leidimą“, - aiškino A. Malinovskis.

Be globos namų neišsiverčiama

LŽ kalbinti rajonų vaikų teisių apsaugos tarnybų darbuotojai SADM užmojus kol kas vertina labai atsargiai, bet jiems pritaria. Šakių rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskienė teigė, jog prieš dešimtmetį jų tarnybos darbuotojai daugiausia rūpinosi „gaisrų gesinimu“ šeimose, o ne galimų kritinių situacijų prevencija, o dabar daugiau dėmesio pavyksta skirti „užbėgti už akių“ situacijoms, kai tenka vaiką paimti iš šeimos.

„Mūsų rajone jau keletą metų veikia vos kelios šeimynos, o naujų nekuriama. Visoje Lietuvoje panaši situacija. Net darbo netekę vaikų socialinės globos namų darbuotojai vengia kurti šeimynų“, - pabrėžė R. Lebedžinskienė. Ji abejojo, kad priėmus naujas įstatymų pataisas greitai atsiras norinčiųjų tapti šeimynų steigėjais.

Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai Virginijai Vaitkevičienei daugiausia abejonių kyla, ar atsiras pakankamai asmenų, sutinkančių paimti be globos likusius vaikus. „Jau ir dabar vaikai iš šeimų paimami tik išskirtiniais atvejais, bet globėjų rasti sunku. Prireikus pirmiausia globėjų ieškome tarp artimų giminaičių, jie gana dažnai be globos likusius vaikus ir paima. Jei tokių asmenų neatsiranda, ieškome svetimų globėjų, tačiau norinčiųjų paimti svetimus vaikus beveik nebūna. Taip vaikai atsiduria globos įstaigose“, - pasakojo V. Vaitkevičienė. Pasak jos, Alytuje nėra globėjų, pasirengusių paimti vaikus bet kuriuo paros metu. Tad bet kokiu kritiniu atveju gelbsti būtent institucinė globa – vaikų globos namai.

Dainius Pūras /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Reforma turėtų vykti valstybės lygiu

Neformalios nevyriausybinių organizacijų koalicijos „Už vaiko teises“ tarybos pirmininkas vaikų psichiatras profesorius Dainius Pūras pritarė, kad pertvarkyti vaikų globą Lietuvoje būtina. Tačiau jis abejojo, ar šią pertvarką pavyks įgyvendinti. „Jai turėtų būti rengiamasi ne savivaldybių ar ministerijų valdininkų lygmeniu. Pertvarka turėtų būti aptariama bent jau Vyriausybės lygiu, kad būtų aiškiai įvardyta valstybės politinė valia ją vykdyti“, - teigė D. Pūras.

Anot vaikų psichiatro, nereikia stebėtis, kad Lietuvoje bent jau kol kas nesiveržiama globoti be tėvų globos likusių vaikų. D. Pūro manymu, taip gali būti tol, kol valdžia aiškiai pasakys, kad ji rems tokias šeimas. „Reforma sėkmingai vyko tose šalyse, kuriose buvo pradėta nuo lėšų skyrimo bendruomeninėms paslaugoms šeimoms, kurios paima neįgalų ar elgesio sutrikimų turintį vaiką. Tokie globėjai tampa profesiniais globėjais ir jiems mokamas normalus atlygis. Tačiau Lietuvoje kol kas to nedaroma“, - teigė kelių nevyriausybinių organizacijų atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"