TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vaikystė už grotuotų langų

2011 10 13 9:46

Moterų pataisos namuose augantys mažyliai iki trejų metų beveik neturi ryšio su išoriniu pasauliu ir patys yra tarsi kaliniai. Jų motinos mielai savo atžalas augintų laisvėje, tačiau dažnai nuteistajai vaikas - tik galimybė į ją ištrūkti.

Panevėžio moterų pataisos namuose savo atžalas auginančios kalinės mažylius dažnai vadina "rankinukais", nes jie beveik nenulipa nuo mamų rankų. Nepažįstamų žmonių vaikučiai bijo, susidūrę su jais dažnai pravirksta. Šioje įkalinimo įstaigoje motinoms sudarytos išskirtinės sąlygos - jos su vaikais gyvena atskiro izoliuoto korpuso kambariuose po vieną ar po dvi, yra geriau maitinamos nei kitos nuteistosios, turi galimybę kartu su savo atžalomis retkarčiais ištrūkti iš pataisos namų teritorijos. Pareigūnai prasitaria, kad būtent dėl tokių privilegijų vaikai moterims dažnai tampa priemone pagerinti savo gyvenimą už grotų.

Įkalinimo įstaigoje vaikus mamoms leidžiama auginti iki trejų metų. Vėliau jie atskiriami ir išvežami pas globėjus. Dėl to mažyliai patiria didžiulį stresą. Kalėjimų departamentas net neturi duomenų, kiek vaikų šiuo metu auga Panevėžio moterų pataisos namuose. Tik apsilankiusios juose LŽ sužinojo, kad tokių ten yra septyni mažyliai. Prieš kelias dienas gimęs aštuntasis dar nebuvo atvežtas iš gimdymo namų.

Vaikai "byra" vienas po kito

Devynis vaikus turinti Aušra už grotų pateko nebe pirmą kartą. Iš pradžių ji kategoriškai atsisakė kalbėtis, tačiau vėliau persigalvojo. Jauniausiąją atžalą - dvejų metukų Loretą - moteris augina pataisos namuose. "Dvi vyriausios dukros jau pilnametės ir gyvena atskirai, kiti vaikai buvo pas tėvą. Tačiau prieš kurį laiką jis išėjo pas kitą moterį, ir vaikai atsidūrė globos namuose", - prasitarė Aušra. Jos įkalinimo bausmės laikas baigsis dar negreitai.

Vargu ar tokią mamą norėjo turėti ir pataisos namų veterane vadinamos Rimos vaikai. Ji buvo viena pirmųjų nuteistųjų, savo atžalą iki trejų metų auginusi įkalinimo įstaigoje. 1996-aisiais ji čia atsidūrė nebe pirmą kartą. Su moterimi buvo nė metų nesulaukęs sūnus. Graži, grakšti ir žodžio kišenėje neieškanti Rima neslėpė, kad didžioji dalis jos ligšiolinio gyvenimo praėjo ir toliau eina tarp pataisos namų sienų.

Rima turi keturis sūnus ir dvi dukras. Trys vaikai jau suaugę, du keturiolikmečiai paaugliai gyvena oficialios globėjos, Rimos draugės, šeimoje. Moteris tvirtino su vaikais bendraujanti ir jiems tebesanti autoritetas. "Jei draugė man paskambina ir pasako, kad kuris nors iš vaikų elgėsi netinkamai, liepiu jam eiti į bažnyčią ir bent porą valandų klūpant melstis. Jie visada manęs klauso", - tvirtino Rima.

Motinos meilė - ne visiems

Tatjanos metukų ir keturių mėnesių sūnus Danielius krykštavo lakstydamas po kambarį. Jis - šeštasis šios moters vaikas, kurio ji susilaukė jau pataisos namuose. "Vyriausiajam - aštuoniolika, netrukus jis pats turės vaikutį, būsiu senelė", - neslėpdama pasididžiavimo pasakojo Tatjana.

Pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė prisipažino tokį Tatjanos nusiteikimą vertinanti skeptiškai. "Kai mūsų įstaigoje lankėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, viena moteris jai pasakė: "Išleiskite mus į laisvę ir mes pagimdysime daug vaikų." Tačiau susipažinus su šių moterų istorijomis tampa akivaizdu, kad vaikų daug, bet jie neprižiūrimi. Be kita ko, jie negauna tinkamo išsilavinimo, tad ir jų perspektyvos liūdnos", - sakė R.Stankuvienė.

Ji pabrėžė, kad daugelis mamų - įkalinimo įstaigos senbuvės, kai kurios su vyresniais savo vaikais visai nebendrauja.

Nors bendrauti su jais moterims draudžiama tik išskirtiniais atvejais. Panevėžio A.Bandzos vaikų ir kūdikių globos namų administracija šiuo metu svarsto, ar toliau vežioti susitikti su pataisos namuose kalinčia romų tautybės motina penkis jos sūnus. Vyriausiajam - 12 metų, jauniausiajam neseniai suėjo ketveri. Su motina pabendravę vaikai tampa nepaklusnūs, keikiasi, jų elgesys kelia nerimą. Neseniai jie buvo užtikti rūkantys. Klausinėjami, iš kur gavo cigarečių, paaiškino, kad jų davė mama, ji ir išmokė rūkyti.

Redita ant rankų laikė greitai pirmąjį savo gimtadienį švęsiantį Deividą. Kalinė tvirtino, kad sūnų augina pati, nes labai jį myli. Moteris prasitarė, kad tarp šių sienų atsidūrė jau ne pirmą kartą, o Deividas - ne vienintelė jos atžala. Redita pagimdė dar du vaikus: dabar jau aštuonerių metukų dukrytę ir vienuolikmetį sūnų. Abu šie vaikai - nuo pirmojo vyro. Reditai motinos teisės į vyresnėlius apribotos. Į pataisos namus ji pateko šių metų rugsėjo pradžioje, tačiau vyresni vaikai apie tai nieko nežino. "Iki šiol nesiryžau pasakyti, kur esu. Parašysiu laišką. Dabar jie pas močiutę", - aiškino Redita.

Pastangos padėti - bergždžios

Įkalinimo įstaigos direktoriaus pavaduotoja R.Stankuvienė pasakojo, kad pataisos namų darbuotojai vaikus išveda pasivaikščioti į miestą, stengiasi, kad jie priprastų prie visiškai svetimos aplinkos. Tačiau tai ne visada pavyksta. Pusantrų metukų Medą, kartu su mama čia atvykusią prieš du mėnesius, turėjo apžiūrėti medikai. Tačiau į mieste esančią polikliniką mama jos lydėti negali. Pabandžius mergaitę įkalbėti važiuoti, ji pradėjo raudoti ir klykti, įsikibo į mamą. "Turėjome prašyti leidimo ir mamai. Laimė, kad Medos mamos bausmės laikas baigsis dar iki tol, kol dukrelei sueis treji. Bijau net pagalvoti, kas atsitiktų šiai mergaitei, jei ją tektų atskirti nuo mamos", - sakė R.Stankuvienė.

Stengdamiesi psichologiškai netraumuoti vaikų, darbuotojai kartais net rizikuoja nusižengti įstatymui. Taip atsitiko, kai treji metai suėjo pataisos namų gražuolių konkurse "Mis Lakštingalos" titulą laimėjusios Ingos Karamyševos sūnui. Tuomet prašymais palikti jai auginti sūnų moteris užvertė daugelį institucijų. Pataisos namų administracija kreipėsi į teismą, kad moteris būtų išleista anksčiau laiko, o ūgtelėjusį berniuką delsė išvežti, nes tikėjosi palankaus teismo sprendimo. Tačiau tokios viltys žlugo ir vaikutį teko atskirti nuo mamos.

Panevėžio vaikų globos namų, kur kurį laiką gyveno I.Karamyševos sūnus, direktoriaus pavaduotoja Salomėja Jareckienė teigė, kad mama iš tiesų mylėjo sūnų, taip bent atrodė per jųdviejų pasimatymus.

Tačiau LŽ išsiaiškino ir kitą šios istorijos pusę. Užpernai rudenį I.Karamyševa išėjo į laisvę ir pasiėmusi berniuką iš globos namų apsigyveno moterų krizių centre, nes nei būsto, nei darbo neturėjo. Centrui vadovaujanti Marytė Zabulionienė pasakojo, kad su sūnumi į miestą išėjusi I.Karamyševa grįždavo išgėrusi, net apsvaigusi nuo narkotikų. "Tada paaiškėjo, kad mama visai juo nesirūpino, elgėsi šiurkščiai, stumdydavo. Kartą išgirdau berniuką šaukiant. Atbėgusi pamačiau, kad jis net dreba iš baimės, o jo mama guli ant grindų girta", - pasakojo M.Zabulionienė.

Kūdikis tampa įrankiu

Pataisos namų Motinos ir vaiko skyriuje įkurdintos moterys sutartinai tikino labai mylinčios savo vaikučius ir norinčios, kad šie augtų šalia. "Gerai, kad yra tokia galimybė. Kai pagaliau mamoms leido auginti vaikus, pačios susitvarkėme šias patalpas. Pamenu, tuomet net negalėjau su vežimėliu į kiemą išvažiuoti, nes ten viskas buvo apleista", - pasakojo Rima. Kitos kalinčios mamos jai antrino.

Tačiau, pasak R.Stankuvienės, nuteistųjų kalbomis ne visuomet galima tikėti. Susimąstyti verčia vienai nuteistųjų išsprūdę žodžiai: "Užsienyje vaikų turinčios mamos nesodinamos į kalėjimą, tik pas mus tokia neteisybė." Privertė suklusti ir vienos, vos mėnesio sulaukusio kūdikio mamos pasakojimas. Gitana teigė labai norėjusi vaikelio ir dabar esanti laiminga. Moters vyras taip pat yra įkalintas. Jo bausmės laikas baigsis 2022 metais. Pati Gitana turėtų kalėti iki 2018-ųjų. Tačiau ji gali tikėtis į laisvę išeiti anksčiau būtent dėl vaiko. Tikėtina, kad tuomet, kai jam sueis treji. Gitanos vyrui dabar taip pat daugiau vilčių sulaukti lygtinio paleidimo. Ne veltui Gitana prašėsi kas dvi savaites į pasimatymus su vyru ir, jos žodžiais tariant, labai stengėsi pastoti.

Neįgyvendinta idėja

Teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Gintautas Sakalauskas įsitikinęs, kad siekiant sukurti vaikui būtiną socialinę aplinką reikėtų taikyti užsienio šalių patirtį. Kai kuriose valstybėse vaikus auginančios motinos nėra laikomos įkalinimo įstaigos teritorijoje. Jos įkurdinamos greta įkalinimo įstaigų esančiuose socialiniuose būstuose. "Tai galėtų būti kažkas panašaus į bendrabučius. Tačiau vaikai augtų ne uždaroje erdvėje, galėtų išeiti pasivaikščioti su mama. Tik, žinoma, moteris turėtų nuolat lankyti socialiniai darbuotojai, joms galbūt reikėtų taikyti ir tam tikrus laisvės apribojimus", - LŽ sakė G.Sakalauskas.

R.Stankuvienė mano, kad tokios idėjos įgyvendinimas būtų didelis žingsnis į priekį. Būtent įgyvendinimas, nes tokia galimybė teisės aktuose yra numatyta. "Apie tai kalbėjomės ne kartą, net patalpas - buvusį vaikų darželį - buvome suradę. Tačiau viskas taip ir liko vien popieriuje", - pabrėžė ji.

Iš Teisingumo ministerijos LŽ atsiųstame rašte taip pat pažymima, kad įkalinimo įstaiga nėra tinkama vieta auginti vaikus, tačiau minėtai idėjai įgyvendinti kol kas nėra lėšų. "Modernizavus laisvės atėmimo įstaigas ši problema bus išspręsta", - tikino ministerijos valdininkai.

Kitas, dar sudėtingesnis, klausimas - kurioms moterims tokią galimybę galima suteikti? Laisvėje, kad ir sąlyginėje, ne viena nuteistoji gali grįžti į jau pramintą kelią ir vaikais nebesirūpinti. "Šiandien iš visų kalinčių motinų galiu išskirti tik vieną, kurią drąsiai rekomenduočiau tokiai programai", - teigė R.Stankuvienė, atsivertusi aštuonių pavardžių sąrašą.

Sunku nuspėti, ar meilė vaikui yra tik poza siekiant naudos, ar tikras jausmas. Juk du savo vaikučius nužudžiusios Almos Bružaitės ašarų nuoširdumu iš pradžių taip pat niekas neabejojo. Dabar kiti jos vaikai su įkalinta motina susitikti atsisako.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"