TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vairuotojai pralaimi kovą su žiema

2010 02 03 0:00
Šaltą ir snieguotą žiemą patogūs automobiliai tapo tikru galvos skausmu jų savininkams.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

"Labas rytas, gal galėtumėte padėti užvesti mašiną?", "Stumtelėkite truputį, negaliu nei pirmyn, nei atgal išvažiuoti." Tokiais žodžiais dabar prasideda ne vieno vairuotojo diena. Neįprastai šalta ir snieguota žiema atskleidė, kad stichijai priešintis nepasirengę nei kelininkai, nei vairuotojai.

Pagrindinės Vilniaus gatvės skendi pusnyse, o kasdien krintantis sniegas tik dar labiau jas didina. Dėl druskėtos sniego košės po ratais ne visiems vairuotojams pasiseka suvaldyti automobilius, todėl įvyksta daug avarijų. Kai kas nuslydęs į pusnį nepajėgia iš jos "išlipti", kitiems nesiseka pakilti į slidinėjimo trasomis virtusius kalnelius. O daug mašinų tiesiog "užšąla" arba "užverda". Todėl sostinėje, kaip ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, rytą ir vakarą nusidriekia kilometrinės automobilių eilės.

Nusprendė pataupyti

Pirmadienį sostinės gatvės visai nebuvo valomos, tad piko valandomis automobilių spūstys susidarė nuo centro iki pat miegamųjų rajonų. Įmonės "Grinda", kuri prižiūri Vilniaus gatves, direktorius Algimantas Vilūnas teisinosi, kad vos nuvalytos jos neva vėl greitai būtų apsnigtos, todėl sniego valytuvai net nesivargino darbuotis.

Vakar rytą ir visą dieną sostinėje jau nesnigo, bet gatvių būklė mažai keitėsi. A.Vilūnas LŽ tvirtino, jog naktį iš pirmadienio į antradienį sostinėje buvo išbarstyta 570 tonų druskos ir 450 tonų druskos bei smėlio mišinio. Tačiau vakar rytą dauguma gatvių vis dar buvo padengtos sunkiai išvažiuojama sniego mase.

Pasak "Grindos" direktoriaus, taip ir turėtų būti, nes druska ir smėlis tik suminkština sniegą, o vėliau susidariusi masė nustumiama buldozeriais, bet jie antradienio naktį dirbo tik pagrindinėse sostinės gatvėse. "Realiai valymas yra paskutinė operacija. Svarbu nepramiegoti pirmųjų snaigių ir paberti druskos - ji neleidžia susidaryti suspausto sniego ir ledo sluoksniui", - aiškino A.Vilūnas.

Anot jo, mieste sunku švariai nuvalyti gatves, nes sniego verstuvai yra ne metaliniai, o guminiai, kad nepažeistų kanalizacijos šulinių, kelio nelygumų. Dėl to jie nenugremžia viso sniego. A.Vilūnas pripažino, kad eismo sąlygos sostinėje antradienio rytą būtų buvusios geresnės, jei per naktį būtų buvę išpilta daugiau druskos, tačiau nuspręsta pataupyti.

Padėtis užmiesčio keliuose nė kiek ne geresnė. Lietuvos automobilių kelių eismo direkcijos duomenimis, pirmomis šio mėnesio dienomis daugelyje šalies rajonų snigo ir pustė, todėl susidarė ypač sudėtingos eismo sąlygos. Magistraliniai keliai padengti šlapiu sniegu, provėžuoti, krašto keliai taip pat skendi sniego masėje, o ten, kur eismo intensyvumas mažas, susidaręs privažinėto sniego sluoksnis, slidu. Dalis rajoninių kelių apskritai sunkiai išvažiuojami.

Apgaulinga danga

Policijos pareigūnai, regis, pritaria gatves prižiūrinčių įmonių pasirinktai strategijai nevalyti sniego. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas mano, kad dabar eismo sąlygos daug blogesnės negu prieš mėnesį. Šiuo metu daugumą šalutinių gatvių ir stovėjimo aikštelių padengęs ledas, pasislėpęs po sniego sluoksniu, yra ypač pavojingas. "Nevalyti keliai drausmina vairuotojus - jie mato sniegą ir žino, kad yra slidu. Kai kelias nuvalomas, lieka tik ledas. Tada vairuotojai gali pamanyti, jog asfaltas švarus, ir nepasirinkti saugaus greičio", - svarstė D.Šalomskas.

Švedijos nacionalinis kelių ir transporto tyrimų institutas nustatė, kad automobilių avarijų, kai važiuojant nematoma ledo sluoksnio, įvyksta keturis kartus dažniau nei esant šlapiai kelio dangai ir dukart dažniau nei dėl sniego. Toks ledo sluoksnis susiformuoja nukritus temperatūrai iki kelių laipsnių šalčio ir yra sunkiai pastebimas, nes nepakeičia kelio dangos spalvos. Dėl to vairuotojai gali apsigauti ir padidinti greitį.

Avarijų - nesuskaičiuojama

D.Šalomskas atkreipė dėmesį, kad leidžiamas greitis ne visuomet yra saugus. "Miestuose 50 km/val. greičiu gal dar saugu važiuoti, bet užmiestyje 90 km/val. - tikrai per daug. Kiekvienas turėtų pasirinkti greitį pagal savo galimybes", - teigė jis.

Kaip skaudžiausią šių metų nelaimę, kurią lėmė prastos eismo sąlygos, D.Šalomskas prisiminė sausio pradžioje magistralėje "Via Baltica" prie Marijampolės įvykusią avariją, kai susidūrus krovininiam automobiliui ir mikroautobusui žuvo sutuoktiniai ir jų paauglys giminaitis, penki žmonės buvo sužeisti, o vėliau ligoninėje užgeso ir vienos iš sužeistųjų, žuvusios poros dukters, gyvybė. Smulkių eismo įvykių, kai tik šiek tiek nubrozdinami automobiliai, policija neberegistruoja, taigi sunku pasakyti, kiek apskritai nuostolių padaryta dėl apledėjusių kelių. Draudimo bendrovėms skaičiuoja, kad iki savaitės pabaigos bendra žalų suma gali siekti 7 mln. litų.

D.Šalomskas sutiko, kad nedidelių susidūrimų pastarosiomis dienomis labai padaugėjo. Tai akivaizdu kiekvienam vairuotojui, nes važiuojant per miestą bet kuriuo paros metu galima pamatyti šalikelėje stovinčių aplamdytų mašinų ir paskui jas nusidriekusias kolonas kitų automobilių. "Taip, avarijų šiomis dienomis iš tikrųjų nutinka daugiau, susidaro didesnės spūstys, bet ne todėl, kad ilgiau būtų šalinamos pasekmės. Tiesiog žmonės ima atsargiau važiuoti, lėčiau pajuda iš vietos", - dėstė pašnekovas.

Vairuotojai, pamiršę, ką reiškia gili lietuviška žiema, ne tik neįvertina saugaus vairavimo kelyje, bet ir pamiršta tinkamai paruošti žvarbiems orams automobilį.

Šaltis baudžia nepasirengusiuosius

Gausiai iškritęs sniegas ir susidaręs ledas tapo tikru košmaru daugiabučių gyventojams. Kieme mašinas stumdantys ar jas užvesti bandantys kaimynai - įprastas kiekvieno ryto reginys.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentas dr. Valentinas Mickūnaitis tvirtino, kad vairuotojams dar prieš didžiuosius šalčius vertėjo deramai pasiruošti žiemai: ne tik sumontuoti žiemines automobilių padangas, bet ir pakeisti variklio tepalus, visiškai įkrauti akumuliatoriaus bateriją, įpilti neužšąlančių eksploatacinių skysčių. Tiesa, jei apie tai nepagalvojote, ne vėlu tuo pasirūpinti ir dabar.

Specialistas paragino vairuotojus vežiotis žiemą ir priemonių, padedančių išsivaduoti iš sniego: apledėjusių spynelių tirpdiklį, kastuvą, maišelį smėlio, tempimo lyną ir akumuliatoriaus laidus. Docento teigimu, prieš žiemą pakeitus variklio alyvą lengviau jį paleisti. Svarbiausia, renkantis tepalus, atkreipti dėmesį į jų klampumą, kuris žymimas dviem skaičiais. Tinkamiausią nurodo gamintojas. Žiemą paprastai rekomenduojama mažesnio klampumo alyva nei vasarą. Daugumai vidutinio senumo automobilių vasarą patariama naudoti 10W-40, o žiemą - 5W-40 klampumo tepalus. Kokius juos rinktis: sintetinius, pusiau sintetinius ar mineralinius, pagal savo galimybes sprendžia patys mašinų savininkai. Sintetiniai tepalai yra geresnės kokybės, atsparesni temperatūros pokyčiams, tačiau brangesni už mineralinius ar pusiau sintetinius.

Anot V.Mickūnaičio, akumuliatorius turėtų laikyti apie 4 metus. Vėliau jame ima kauptis drumzlės, baterija nusilpsta ir greitai, nors būna visiškai įkrauta, išsikrauna. Jei automobilis neužsiveda dėl akumuliatoriaus, jo variklį paprasčiausia paleisti naudojant specialius laidus, žmonių dar vadinamus "krokodilais". Tereikia juos prijungti prie kitos veikiančios mašinos akumuliatoriaus. Jungiant svarbu nesumaišyti akumuliatorių "+" ir "-" ženklų, t. y. vienu laidu sujungti abiejų baterijų "-" polius, o kitu - "+". Supainiojus juos abu akumuliatoriai gali sudegti.

Žmonos išradingumas

Užšalus automobilio spynelei gali padėti įprasti buities prietaisai. V.Mickūnaitis prisiminė jam pačiam žiemos iškrėstą pokštą. "Tada dar važinėjau "šeštu žiguliuku". Buvo šalta, o mudu su žmona ruošėmės važiuoti į Naujųjų metų sutiktuvių šventę. Išėjau į lauką, žiūriu - užšalusi automobilio durelių spynelė. Žmona pasiūlė pašildyti ją lygintuvu. Išsinešiau į lauką karštą lygintuvą, pridėjau prie spynelės ir jau po kelių sekundžių mašiną atrakinau", - pasakojo pašnekovas. Jei po ranka nėra ledo tirpdiklio, spynelę galima pašildyti žiebtuvėliu arba pasekti docento žmonos pavyzdžiu ir iš namų atsinešti įkaitintą lygintuvą, plaukų sukimo žnyples ar kitą šildantį buities prietaisą.

Žiemą užšalę skysčiai neretai būna daugelio gedimų priežastis. Užšalęs vanduo gali suplėšyti įvairias automobilio žarneles ir net sugadinti vairo stiprintuvą ar radiatorių. "Kartais vairuotojai vasarą į aušinimo sistemą įpila šiek tiek vandens ir pamiršta jį pakeisti. Atėjus žiemai toks nekokybiškas skystis gali užšalti ir suplėšyti aušinimo sistemos žarnas. Pasitaiko, kad įplyšta net radiatorius", - aiškino V.Mickūnaitis.

Dyzelino problemos

Dyzeliniais degalais varomų mašinų savininkai atkreipė dėmesį, jog spustelėjus stipriam šalčiui jų transporto priemones tampa sunkiau užvesti nei benzininius automobilius. Taip yra dėl to, kad dyzelinas nuo šalčio sutirštėja ir užkemša degalų sistemos vamzdelius. Anot V.Mickūnaičio, vienintelė išeitis išvengti problemų - naudoti tik kokybišką, žiemai skirtą dyzeliną ir nesigundyti siūlomais pigesniais degalais. Plačiai reklamuojamus priedus dyzelinui pagerinti docentas vertino skeptiškai. "Gal jie ir nepakenktų, bet nenorėčiau rekomenduoti. Laboratorijoje esame bandę jų efektyvumą mažinant degalų sąnaudas. Reklamose žadamas labai didelis ekonomiškumas, bet per bandymus paaiškėjo, kad jo praktiškai nėra", - tvirtino V.Mickūnaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"