TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vaistams skirtų milijonų aplinkkeliai

2008 02 20 0:00
Pastaraisiais metais nusistovėjusi centralizuotai perkamų vaistų sistema tapo aukso kasyklomis kai kuriems apsukriems verslininkams ir tarpininkams. Jie iš tarpininkavimo Sveikatos apsaugos ministerijai ir vaistų gamintojams kraunasi milijonus.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pastaraisiais metais nusistovėjusi centralizuotai perkamų vaistų sistema tapo aukso kasyklomis kai kuriems apsukriems verslininkams ir tarpininkams. Jie iš tarpininkavimo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir vaistų gamintojams kraunasi milijonus. Tačiau siūlymus tarpininkų atsisakyti sveikatos valdininkai vadina sunkiai įgyvendinamais.

Galbūt neskaidrią pirkimo sistemą ne kartą kritikavo prezidentūra, su korupcija kovojančios visuomeninės organizacijos. Daugėjant lėšų brangiems vaistams įsigyti šis korupcijos židinys tampa dar pavojingesnis. Mat kartu didėja tarpininkų pajamos, vis labiau įsukančios sistemos smagratį. Milijonai plaukia pro šalį, nors tuo pat metu viešai kalbama apie lėšų moderniausiems vaistams trūkumą, o sunkiai sergantys ligoniai tiesiog grumiasi dėl galimybės patekti į jais gydomų laimingųjų gretas.

Lemia neoficialios derybos.

Pernai centralizuotai perkamiems vaistams buvo skirta 62,45 mln. litų, šiemet tam jau numatyta 79,55 mln. litų. Pagal galiojančią tvarką lėšos paskirstomos remiantis SAM sudaromu ir sveikatos apsaugos ministro parašu tvirtinamu vaistų sąrašu. Ministerijoje šiuo metu veikia net trys komisijos, tvarkančios centralizuotą vaistų pirkimą.

Tačiau, pasak LŽ šaltinių, tikruosius sprendimus dėl vaistų įtraukimo į sąrašus ir lėšų paskirstymo esą lemia susitarimai "po stalu". Formaliai centralizuotai perkamų vaistų kainos nustatomos atsižvelgiant į jų dydžius 6-iose pasirinktose valstybėse, tačiau realiai tikslios kainos nedeklaruojamos. Sudarant sąrašą stengiamasi parodyti, esą per derybas su gamintojais pasiekiama mažiausia kaina. Tačiau svarbiausia, kad derantis ne tik nustatomos kainos, bet ir neoficialiai parenkamas vaistus tieksiantis didmenininkas.

Anot LŽ pašnekovų, paprastai tai būna toks tiekėjas, kuris geba susitarti su SAM valdininkais dėl vaistų firmoms palankių medikamentų kiekio bei kainų ir tuo pačiu gauti nemažų nuolaidų iš vaistų gamintojų. Ši schema itin gerai veikia analogų neturinčių vaistų, kuriuos gali pasiūlyti tik vienas gamintojas, atveju. Tuomet tiekėjų konkurencija tampa praktiškai neįmanoma.

Teigiama, kad Valstybinės ligonių kasos (VLK) Viešojo pirkimo komisijai lieka formalus vaidmuo: čia skelbiamą atvirą konkursą vaistams tiekti esą laimi dar ministerijoje neoficialiai pasirinktas didmenininkas. Iš anksto susitarus dėl atitinkamam vaistui skiriamų sumų ir preliminarių kainų, toks tarpininkas pateikia geriausią siūlymą.

Kadangi monopoliniai vaistai gauna bene 80 proc. visų lėšų, juos tiekiančių didmenininkų veikla itin apsimoka. Kalbama, kad iš tokio verslo jiems nubyrantys dešimtys milijonų litų esą nusėda sandorių dalyvių kišenėse. Todėl ir gyvuoja vaistų kainas išpučianti bei trukdanti jų nupirkti pigiau ir daugiau sistema. Ji nenaudinga ne tik valstybei, žmonėms, bet ir vaistų kompanijoms, nes derėdamosi tiesiogiai su valstybe jos parduotų daugiau savo produktų.

Naujos favoritės

Teigiama, kad tokia centralizuotų pirkimų sistema susiklostė SAM vadovaujant dar Žilvinui Padaigai. Tada farmacijos klausimus kuravo Ž.Padaigos padėjėjas Eduardas Vaitkus, ministro įsakymu deleguotas į VLK Viešojo pirkimo komisiją. Tuo metu esą į favoritų tarpininkų areną įžengė ir dvi didmenininkų bendrovės - "Vitafarma" ir "Liukrena". Jos netikėtai nukonkuravo žinomus, kur kas stambesnius, išvystytas logistikos sistemas turinčius vaistų tiekėjus. Pasak LŽ šaltinių, vos prieš keletą metų susikūrusi, Ryčio Tomo Trakimavičiaus vadovaujama "Vitafarma" domisi būtent centralizuotais pirkimais, o "Liukrena" garsėja veikla onkologijos srityje. Kai ministerijai pradėjo vadovauti Rimvydas Turčinskas, į Viešojo pirkimo komisijos sudėtį buvo deleguotas jo patarėjas Evaldas Navickas. LŽ turimi duomenys rodo, kad minėtos firmos dabar dar sėkmingiau sukasi ir tampa brangiausių ir dosniausio finansavimo medikamentų tiekėjomis. Beje, E.Navickas dalyvauja visų komisijų veikloje, pradedant SAM kompensuojamų vaistų tvarkos keitimo komisija, baigiant VLK Viešojo pirkimo komisija. Todėl jis esą gali kontroliuoti visą procesą.

Kaltina ministeriją

Pernai gruodį prezidentą Valdą Adamkų, Valstybės kontrolę, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, kitas atsakingas institucijas ir politikus pasiekė anoniminis laiškas, kuriame E.Navickas kaltintas, jog jis esą reikalauja iš farmacininkų mokėti 10 proc. nuo centralizuotai perkamų vaistų sumos, kad jie būtų įtraukti į sąrašą.

"Dauguma lėšų, skirtų centralizuotiems vaistams (per 90 proc.) tenka tik trims kompanijoms: "Roche", "Novartis" ir "Shering-Plough". Šių kompanijų atstovai atvirai patvirtino, kad reikia tik mokėti susitarti. Vaistai perkami daug didesnėmis kainomis nei parduodami kitose Europos Sąjungos šalyse", - teigta rašte. Jame taip pat rašyta: "Kai kreipėmės į ministro patarėją E.Navicką dėl mūsų pateiktų paraiškų, norėdami sužinoti bent kokią informaciją, jis paaiškino, kad su mumis susisieks kažkoks didmenininkas Trakimavičius, su kuriuo reikės suderinti visus dalykus." Anoniminio laiško autoriai teigė, kad dabartinė tvarka ministerijai leidžia daryti, ką nori: nėra konkrečių kriterijų, kokie vaistai turėtų būti perkami centralizuotai ar kompensuojami, o SAM veikiančių komisijų sprendimai esą priklauso nuo vieno žmogaus valios, ši informacija neva slepiama, nors pagal įstatymus turėtų būti skelbiama viešai.

Pasiūlė atskirti funkcijas

Reaguodama į gautą informaciją prezidentūra jau kreipėsi į specialiąsias tarnybas. Centralizuotų pirkimų tvarka sausio 16-ąją svarstyta Seimo SRK. Pasak komiteto pirmininko Antano Matulo, surinkus papildomos informacijos buvo pripažinta, kad esama tvarka nėra skaidri, ir situacija kuo toliau, tuo labiau blogėja. "Keisčiausia, kad apie 80 proc. pirkimų vykdoma iš vieno šaltinio per tarpininką, o konkursus praktiškai be konkurencijos laimi nelabai žinomos didmenininkų firmos", - reziumavo A.Matulas. Komiteto narius stebino, kad jau keli ministrai farmacijos klausimų sprendimą patiki patarėjams, realiai nesaistomiems jokios atsakomybės. Anot A.Matulo, vaistų sąrašus pagal konkrečius kriterijus pirmiausia turėtų sudaryti mokslininkai, ekspertai, o ne ministerijos atstovai. Parlamentaro teigimu, ydingą tvarką skatina dar ministro Juozo Oleko laikais įgyvendintas VLK prijungimas prie SAM.

"Ministerija turi pateikti užsakymą vaistams pirkti, VLK - vykdyti pirkimą, o SAM - tai kontroliuoti. Kai SAM pati yra įstaigos steigėja, vykdo politiką ir kontroliuoja jos vykdymą, interesų susikirtimo išvengti neįmanoma", - pabrėžė A.Matulas. Komitetas pasiūlė aiškiai atskirti SAM ir VLK funkcijas, tobulinti centralizuotai perkamų vaistinių preparatų pirkimo tvarką, atsisakyti tiekėjų tarpininkų.

Pokyčiai įmanomi

VLK direktorius Algis Sasnauskas taip pat jau ne pirmus metus kalba, kad dabartinė tvarka nenaudinga valstybei, ypač tada, kai vaistai perkami iš monopolinio gamintojo. "Nemanau, kad tarpininkai gauna tokių nuolaidų, kurių derėdamiesi tiesiogiai negalėtume gauti mes. Taip veikiant efektyviau panaudotume valstybės pinigus, atsirastų daugiau skaidrumo. Rimtos vaistų kompanijos labai vertina etinius dalykus, mums taip pat norisi, kad neliktų šešėlio. Tačiau VLK vaidmuo centralizuotų pirkimų procese kol kas veikiau formalus", - pripažino A.Sasnauskas.

Todėl VLK svarstė galimybes, pagal kurias ligonių kasos sudarytų tiesiogines tiekimo sutartis su vaistų gamintojais, o didmeninė įmonė būtų samdoma tik paslaugai teikti. Ji išvežiotų prekes į gydymo įstaigas ir už tai gautų 1-2 proc. pelno. Didžiausia problema yra ta, kad perkant vaistus iš monopolininkų Viešųjų pirkimų įstatymas neleidžia pasirinkti pirkimo būdo. "Norint jau šiemet įvesti skaidresnę tvarką, reikėtų tai derinti su Viešųjų pirkimų tarnyba ir daugeliu kitų institucijų. Esant bendram norui, tai padaryti būtų įmanoma", - tvirtino A.Sasnauskas. VLK direktoriaus teigimu, tiesioginių derybų su gamintojais procedūra trumpesnė nei viešo atviro konkurso, tad reikiami vaistai gydymo įstaigas pasiektų greičiau.

Vertina rezervuotai

Tačiau SAM sekretorius Haroldas Baubinas apie galimybę atsisakyti tarpininkų kalbėjo rezervuotai. Jo teigimu, kai kada tai padaryti būtų racionalu, tačiau galimybės šiuo metu esą labai ribotos. "Galime pritarti tik tokiems žingsniams, kurie atitinka Viešųjų pirkimų įstatymą", - sakė SAM sekretorius. Anot jo, galimi du keliai: įstatymo pataisų inicijavimas arba, kaip ir anksčiau, skelbti atvirą konkursą, o nepavykus gauti nuolaidų pereiti prie derybų su gamintojais. "Pastarasis kelias ilgesnis nei dabartinis, užtruktų ir įstatymo keitimas. Tad dabar svarbiau vykdyti pirkimus pagal senąją tvarką", - teigė H.Baubinas. Anot jo, ministerijoje šiuo metu svarstomi procedūrinių dalykų keitimai, koreguosiantys sąrašų sudarymo tvarką, vaistų įtraukimo į juos ir atsakomybės klausimus. Pasiteiravus, ar SAM ketina inicijuoti ir Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, H.Baubinas konkretaus atsakymo nepateikė. Ministerijos valdininkus dabartinė tvarka patenkina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"