Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Vaistų kainas pažaboti užsimojusi valdžia gali smogti ligoniams

 
2017 04 20 8:00
Tai, kad įteisinus minėtus pakeitimus kai kurie vaistai gali nebepatekti į kompensuojamųjų sąrašą, Agnės Širinskienės nuomone, neturės neigiamos įtakos pacientams. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Gali pasikeisti kompensuojamųjų vaistų finansavimo tvarka, po Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ministrų kabineto siūlymo. Noras įtvirtinti, kad valstybė sergantiesiems apmokėtų tik pigiausius preparatus, sukėlė ir pacientų, ir farmacininkų pasipiktinimą – esą dėl to nukentės ligoniai.

Vyriausybės nutarimo projektu norima pakeisti ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarką.

Siūloma numatyti, kad į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną būtų neįrašomi vaistai, kurių gamintojo deklaruojamos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui, yra daugiau kaip 10 proc. didesnė už mažiausių to paties bendrinio pavadinimo vaistinių preparatų referencinėse valstybėse deklaruojamų kainų dalių vidurkį.

Išimtis būtų taikoma tik vaistams, priskiriamiems vaistinių preparatų grupei, kurią sudaro daugiau nei dviejų gamintojų gaminami to paties bendrinio pavadinimo biologiniai ir panašūs biologiniai vaistiniai preparatai.

90 proc. vaistų brangesni nei užsienyje

Aiškinama, kad keisti tvarką norima, nes atlikta šių metų Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno analizė parodė, jog apie 90 proc. vaistinių preparatų gamintojo deklaruojamų kainų Lietuvai yra didesnės negu referencinėse valstybėse, kuriomis remiamasi apskaičiuojant vaistinio preparato bazinę kainą. Šie kainų skirtumai lemia dideles paciento priemokas.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, į kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukiami preparatai, kurių kaina gali būti ne daugiau kaip 40 proc. didesnė nei kitose pasirinktose užsienio valstybėse.

„Nurodyta 10 proc. riba pasirinkta įvertinus 2017 metų kainyno projekte siūlomas deklaruojamas kainas bei būsimų priemokų dydį. Siekiant, kad paciento priemokos už vaistinius preparatus būtų minimalios, užtikrinta kuo didesnė gamintojų konkurencija, nutarimo projekte siūloma nustatyti, kad vaistinių preparatų gamintojo deklaruota kaina Lietuvai turi neviršyti 10 proc. mažiausių to paties bendrinio pavadinimo vaistinių preparatų referencinėse valstybėse deklaruotų kainų vidurkio“, – aiškina SAM.

Skaičiuojama, kad pakeitus tvarką, pacientų priemokos už vaistinius preparatus sumažės apie 30 proc. ir jie sutaupys apie 20 mln. eurų.

„Nors sugriežtinus reikalavimus, vaistinių preparatų pasiūla gali sumažėti, tačiau pacientų interesai įsigyti jiems reikiamą kompensuojamąjį vaistinį preparatą dėl to nenukentės, nes net ir tais atvejais, kai nė vienas vaistinis preparatas neatitiks nustatytų reikalavimų, grupėje turės būti bent vienas kiekvieno stiprumo vaistinis preparatas. Be to, vaistiniai preparatai, kurių kaina neatitiks nustatyto reikalavimo, galės būti įrašyti į kainyną, jei gamintojas įsipareigos taikyti tokio dydžio nuolaidas, kurias pritaikius gamintojo deklaruojama kaina atitiktų nustatytus reikalavimus“, – tikina SAM atstovai.

Imsis ir kitokių priemonių

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkės Agnės Širinskienės teigimu, ant Vyriausybės stalo gulęs siūlymas yra būdas priversti farmacijos pramonę mažinti vaistų kainas. Siekis nustatyti 10 proc. barjerą, lyginant su kainomis užsienio šalyse, esą yra teisingas. Šiuo metu į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną patenka ir gerokai brangesni vaistai.

„Jeigu gamintojas aštuoniose referencinėse valstybėse sugeba pateikti vaistus žemesnėmis kainomis, kyla klausimas, kodėl jis neturėtų sugebėti pateikti už panašią kainą ir Lietuvai?“, – svarstė ji.

Tai, kad įteisinus minėtus pakeitimus kai kurie vaistai gali nebepatekti į kompensuojamųjų sąrašą, A. Širinskienės nuomone, neturės neigiamos įtakos pacientams. Anot jos, generinių vaistinių preparatų gamintojų yra ne vienas ir tikrai yra iš ko rinktis.

Brangūs vaistai – rimta problema Lietuvoje. A. Širinskienė sako, kad dabartinė valdžia imasi priemonių kainoms sumažinti.

Padidės žmonių išlaidos vaistams, nes pacientai ir toliau pirks iki šiol vartotus vaistinius preparatus, prie kurių yra pripratę, nors jie ir taps nebekompensuojami. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ji minėjo, kad Seime svarstomas įstatymo projektas, numatantis, kad Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas būtų tvirtinamas ne vieną kartą per metus, kaip yra dabar, o keturis kartus per metus. Yra paskaičiuota, kad dažnesnės vaistų kainų revizijos leistų sutaupyti apie 8 mln. eurų per metus.

„Lanksčiau reaguotume į kainų pokyčius. Pastebėta, kad metų laikotarpiu kai kurių vaistų kainos referencinėse valstybėse krenta 3 ar 5 procentais“, – aiškino parlamentarė.

Vaistų kainas mėginama mažinti bandant sudaryti sutartį dėl bendrų preparatų pirkimų kartu su Vyšegrado šalimis. Dar vienas sprendimas, galintis turėti teigiamą efektą, pasak A. Širinskienės, yra Privalomojo sveikatos draudimo tarybos reorganizavimas, kurį kitą savaitę turėtų svarstyti Seimo SRK.

Nusikaltimas prieš ligonius

Seimo SRK narys Antanas Matulas negailėjo kritikos SAM siūlymui. „Jį vertinu labai blogai. Sunku net paaiškinti, kur yra tokio siūlymo logika. Norint sutramdyti vaistų gamintojus, nukentės žmogus. Tai visiškas nesusipratimas, toliau bandoma visus žmones persodinti ant pigiausių vaistų, kurie toli gražu nėra geriausi“, – tvirtino jis.

Romo Jurgaičio nuotrauka

A. Matulas stebėjosi, kodėl nauja SAM vadovybė nesikonsultuoja su specialistais, medikų, pacientų organizacijomis ir teikia siūlymus, dėl kurių didžioji dauguma ligonių esą patirs nuostolius. „Medikai puikiai žino, kaip ir pacientai iš savo praktikos, kad tos pačios cheminės sudėties vaistai toli gražu neveikia vienodai, nes labai daug kas priklauso nuo jų sudėties, konsistencijos, absorbavimo vietos, laiko ir pan.“, – teigė Seimo narys.

Pasak A. Matulo, norint sumažinti vaistų kainas reikia derėtis su gamintojais, vykdyti bendrus pirkimus su kitomis valstybėmis, mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) vaistams, kuris yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES). „Tačiau jeigu iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo būtų išbrauktas vaistas, kurio kaina yra 10 proc. aukštesnė, reikš, kad bus išbraukiama didžioji dalis modernesnių, naujesnių vaistų. Tai – visiškas nesusipratimas“, – pakartojo jis.

Esą įtvirtintinta tokia tvarka kirs per žmonių sveikatą. A. Matulas prisipažino vartojantis vaistus nuo širdies ritmo sutrikimo. „Bandžiau vartoti ir tuos, kuriems visai nėra priemokos. Man poveikis yra visiškai skirtingas. Nežiūrint, kad cheminė sudėtis yra panaši, poveikis skiriasi. Vadinasi, siūlomas nusikaltimas prieš ligonius“, – kalbėjo jis.

Apribos pacientų galimybes

Savo pastabas SAM siūlymui pateikė ir suinteresuotos pusės. Pavyzdžiui, Ūkio ministerija abejoja, ar pakeitus tvarką pavyks sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų priemokas už juos, didinti konkurenciją nepatentinių vaistų segmente. Ministerija mano, kad turėtų būti svarstoma galimybė keisti visą vaistinių preparatų kompensavimo ir patekimo į kainyną tvarką.

Lietuvos vaistinių asociacijos nuomone, sugriežtinus kompensuojamųjų vaistų kainyno reikalavimus, paciento priemokos už vaistinius preparatus nesumažės ir žmonės nesutaupys. Esą priešingai – padidės išlaidos vaistams, nes pacientai ir toliau pirks iki šiol vartotus vaistinius preparatus, prie kurių yra pripratę, nors jie ir taps nekompensuojami. Be to, teigiama, kad siūlomas reglamentavimas sumažins pacientų galimybę pasirinkti kokybiškus, efektyvius ir saugius vaistinius preparatus.

Pakeitimams nepritaria ir pacientus vienijančios organizacijos. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba mano, kad patvirtinus nutarimo projektą bus ribojamos pacientų teisės rinktis jų gydymui individualiai pritaikytus vaistus. Jei asmuo norės tęsti gydymą geriausiai tinkančių gydytojo paskirtu vaistu, jam nepatekus į kompensuojamųjų vaistų kainyną, preparato kaina dar labiau padidės, nes bus didesnis – 21 proc. – PVM. Tą patį teigia ir Hipertenzija sergančiųjų asociacijos atstovai.

Nesąžiningas žingsnis

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas tvirtina, kad SAM siūlomas sprendimas vaistų kainų nesumažintų. Dėl to kentėtų pacientai, kurie būtų priversti pirkti pigiausius vaistus, nes įsigydami ne mažiausiai kainuojančius preparatus, prarastų kompensaciją.

Žilvinas Šilėnas. LLRI nuotrauka

„Dabar ar perki brangų vaistą, ar pigų, gauni tą pačią kompensaciją ir, reikalui esant, prisimoki. Valstybei dėl to nėra jokio skirtumo, nes jai tai kainuoja tiek pat. Šis pasiūlymas sako, kad perkant ne pigiausią, o šiek tiek brangesnį vaistą, negausi netgi tos mažos kompensacijos. Manau, tai visiškai nesąžininga žmonių, kurie mokėjo sveikatos draudimo įmokas, atžvilgiu, – pažymėjo ekspertas. – Ministerija turėtų rūpintis, kad žmonėms patinkantys vaistai būtų pigesni. O dabar ministerija rūpinasi tuo, kaip priversti žmones pirkti pigesnius vaistus. Tai tas pats, lyg kas nors sakytų, kad sumažinsime maisto kainas, priversdami vartotojus pirkti pačią pigiausią produkciją“.

Tarp priemonių, kurios galėtų padėti sumažinti vaistų kainas Lietuvoje, Ž. Šilėnas minėjo paralelinį importą (kai licenzijuoti importuotojai įsigyja vaistus ES šalyse palyginti žemomis kainomis ir importuoja į valstybes, kur kainos yra gerokai didesnės).

„Pagrindinė vaistų kainos dalis yra tiekėjo, gamintojo kaina. Čia nieko daug nepadarysi, nes farmacijos įmonės yra didelės, tai yra derybinės galios rezultatas. Tad lieka mokesčiai, PVM ir prekybininko marža, kuri yra reguliuojama. Jeigu vaistinėms būtų pigiau pardavinėti vaistus, galbūt kainos šiek tiek sumažėtų, bet turbūt stebuklų nebūtų. Jeigu vaistinės galėtų teikti daugiau paslaugų, iš kurių galėtų uždirbti, galbūt tai kirstų per vaistų kainą. Pavyzdžiui, vaistinės nori matuoti cukraus kiekį kraujyje ar teikti panašias paslaugas ir taip sumažinti vaistinės išlaikymo kaštus“, – sakė LLRI prezidentas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"