Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Vaistų kainos: laimi gamintojai

 
2017 03 24 9:30
Aurelijus Veryga: "Mūsų šalyje tikrai dar nėra išnaudotos visos vaistų kainų mažinimo galimybės.“ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Net 80 proc. Lietuvoje pardavinėjamų kompensuojamųjų vaistų kainos sudaro gamintojo dalis, kuri iš esmės nekontroliuojama. Valstybė, nustačiusi kompensuojamųjų vaistų sąrašą, iš tiesų padengia tik dalį jų vertės, o daugiau nei pusę kompensacijoms numatytų lėšų išleidžia rinkos naujovėms, skirtoms vos 8 proc. pacientų gydymui.

Šį mėnesį Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) pradėjo kampaniją „Skaidri kaina. Rinkdamasis žinok pigiausią“, kurioje akcentuojama, kad vidutiniškai net 80 proc. kompensuojamųjų vaistų kainos sudaro gamintojo dalis, o valstybė, nors skelbia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis dengianti nuo 100 iki 50 proc. bazinės vaistinio preparato kainos, iš tiesų kompensuoja ne visą, o tik dalį sumos.

Tokia padėtis lemia, kad iki šiol didžiausią pelną iš vaistinių preparatų gauna jų gamintojai. 2015 metų duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje veikiančios farmacijos bendrovės „Glaxosmithkline“ grynasis pelnas nuo bendrųjų veiklos pajamų sudarė 35 proc., „Johnson & Johnson“ – beveik 22 proc., „Abbvie“ – 22,5 proc., „Pfizer“ – 14,25 proc., „Roche“ – 18,81 proc., „Eli Lilly“ – 12,07 procento. Tuo metu Lietuvos tinklinių vaistinių grupės (Eurovaistinė, Camelia vaistinė, Gintarinė vaistinė, BENU Lietuva vaistinė) grynasis pelnas siekė 5 procentus.

„Valstybės rankose yra derybos su gamintojais, todėl ji turėtų siekti, kad vaistai būtų kuo pigesni. Nors pacientai dėl augančių kainų dažniausiai kaltina mus, iš tiesų vaistinė yra kaip biblioteka – privalome turėti visus vaistus, kad žmogus, pasitaręs su gydytoju ar vaistininku, galėtų išsirinkti bet kokį jam reikalingą medikamentą. Tačiau mes neturime jokios galimybės daryti įtakos kainoms, kurios yra derinamos tarp Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir vaistų gamintojų“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė LVA valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Antkainį riboja, kainos – ne

Pirkdami vaistus daugeliu atvejų pacientai gali rinktis iš kelių skirtingų gamintojų preparatų: vaistinėse prie kasų įrengti monitoriai, kuriuose rodomas visų medikamentų su ta pačia veikliąja medžiaga sąrašas bei kainos. Jos, priklausomai nuo gamintojų, gali gerokai skirtis.

„Net tuo atveju, jei vaistas kompensuojamas 100 proc., iš tiesų valstybė padengia tik maždaug 79 proc. jo vertės. Taip yra todėl, kad kompensuojama ne viso preparato, o tik jo veikliosios medžiagos kaina. Be to, kompensacija nustatoma ne kiekvienam konkrečiam vaistui, bet visai tos pačios veikliosios medžiagos pagrindu gaminamų preparatų grupei, vertinant pigiausią produktą. Taigi valstybė dengia tą pačią sumą, kad ir kokį preparatą iš grupės pacientas pirktų. Priemoka tenka pirkėjui, ir jis sumoka daugiau, jei išsirenka ne patį pigiausią grupės vaistą“, – aiškino LVA atstovė.

Kristina Nemaniūtė-Gagė: „Vaistinės neturi jokios galimybės daryti įtakos kainoms, kurios derinamos tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir vaistų gamintojų.“

Remiantis kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynu bei klasifikatoriaus informacija, didžiausią galutinės vaistų kainos struktūros dalį sudaro gamintojo kaina, kurią deklaruoja patys farmacininkai, registruodami vaistus SAM sistemoje po derybų su šia valstybės institucija. Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų sektoriuje faktiškai nereguliuojama gamintojo dalis siekia 80 proc. preparatų kainos.

Po derybų SAM nustato mažmeninę konkretaus vaisto kainą, prie kurios prisideda kitų prekybos grandinės dalyvių antkainiai. Valstybė nuo mažmeninės vaistų kainos Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pavidalu pasiima 5 proc., jei tai kompensuojamieji vaistai, ir 21 proc. nuo kitų preparatų. Didmenininkų, tai yra tiekėjų, veikiančių kaip tarpininkai tarp gamintojų ir vaistinių, taikomas antkainis negali būti didesnis kaip 6 proc. preparato vertės. Vaistinėms leidžiama taikyti ne didesnį nei 9 proc. antkainį.

Kristina Nemaniūtė-Gagė: "Vaistinės neturi jokios galimybės daryti įtakos kainoms, kurios derinamos tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir vaistų gamintojų.“ Asmeninio albumo nuotrauka

Sumokama daugiausia

K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, dėl didelės konkurencijos rinkoje vaistinės maksimalaus antkainio netaiko. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, praėjusiais metais vaistai Lietuvos vaistinėse kainavo vidutiniškai 18,75 proc. mažiau, nei galėtų pagal valstybės numatytą visą antkainį.

„Ne veltui vaistinės imasi prekiauti ir kosmetika, maisto papildais, higienos prekėmis, nes branginti vaistų tiesiog negalime. Be to, mūsų nekviečia nei į SAM bei gamintojų derybas, nei dalyvauti sudarant kainynus. Tik paskui, kai kainynai perskaičiuojami, vaistinės sulaukia laiško: sumažinkite kainas, tai yra savo dalį, nes tikėtina, kad vaistai labai brangs“, – pasakojo LVA atstovė.

Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) direktoriaus Alberto Bertulio teigimu, nereikėtų stebėtis, kad farmacininkų dalis – apie 80 proc. vaistų kainos. „Jei vertinsime bet kokį produktą, ar tai bus vaistas, ar kas kita, turbūt daugiausia sudarys gamintojo dalis, todėl kaina yra tokia, kokia yra. Žinoma, jei kalbėsime apie kompensuojamuosius vaistus, galima tam tikromis priemonėmis kainą, teisingiau, pacientų priemoką, mažinti. Pastebime tendenciją, kad vertinant, kiek už kompensuojamuosius vaistus turi primokėti pacientas, Lietuva yra iš tų šalių, kur pirkėjai prisideda gerokai daugiau negu kitur“, – teigė jis.

Valstybė vaistams kompensuoti per metus skiria beveik ketvirtį milijardo eurų, o gyventojai primoka dar dešimtis milijonų eurų.

Aurelijus Veryga: „Mūsų šalyje tikrai dar nėra išnaudotos visos vaistų kainų mažinimo galimybės.“

Mažinti neskuba

SAM teigimu, Lietuvoje įtraukiant naują vaistą bendriniu pavadinimu į kompensavimo sistemą, taikomas reikalavimas, kad gamintojo deklaruota kaina negali viršyti 95 proc. referencinių šalių (Lietuvai tiek ekonomiškai, tiek geografiškai artimų Europos Sąjungos (ES) valstybių) kainos vidurkio. Tačiau SAM rengiant šių metų kompensuojamųjų vaistų kainyno projektą paaiškėjo, kad apie 90 proc. vaistų deklaruota kaina Lietuvai viršija nustatytą ribą.

„Kainyno projektas rodo, kad Lietuvai nežinia kodėl deklaruotos vaistų kainos yra gerokai didesnės nei kitose referencinėse šalyse. Tad pacientai vėl būtų priversti mokėti už vaistus dideles priemokas. To tikrai neturėtų būti, nes mūsų šalyje tikrai dar nėra išnaudotos visos vaistų kainų mažinimo galimybės“, – apie šią situaciją yra kalbėjęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Vaistų kainos sudėtis.

Tačiau paklaustas, kaip galima būtų pažaboti farmacininkų ir vaistininkų apetitą, ministras portalui LRT.lt prieš kelis mėnesius prabilo nenorįs pyktis su farmacijos kampanijomis. „Čia stebuklingos piliulės nėra, bet dabar ieškome tam būdų ir paspaudimo mechanizmų. Jei pradėtume taikyti drastiškas farmacininkų ar tiekėjų spaudimo priemones, jie galėtų susitarti ir nevežti kokių nors būtinų vaistų. Ir ką mes tuomet darytume? Be vaistų juk negyvensime. Todėl ir reikia visiems tartis“, – tvirtino A. Veryga.

Kol kas vienintelė visuomenei žinoma tapusi SAM taikoma priemonė – ministro kreipimasis į vaistų gamintojų ir registruotojų atstovus Lietuvoje raginant sumažinti gamintojo deklaruotas kainas mūsų šaliai.

„Manau, bendromis jėgomis rasime kokius nors sprendimus ir stengsimės, kad pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus mažėtų. Tačiau taip pat reikia pripažinti, kad Lietuvoje veikia tik didelių kompanijų atstovybės, todėl joms priimti sprendimus dėl kainų, nepasitarus su centrine vadovybe, vertinančia viso regiono tiekimus, vargiai įmanoma. Be to, reikia galvoti ir apie pacientus, užtikrinant vaistų prieinamumą bei galimybę rinktis, kad neliktų po 1–2 pigiausius preparatus grupėje, ir žmogus, ilgus metus vartojęs kurį nors medikamentą, staiga nesužinotų, kad juo nebeprekiaujama“, – aiškino vaistų gamintojų atstovas A. Bertulis.

Patraukliausios – naujovės

VGA vadovo manymu, tai, kad vaistai Lietuvoje brangūs, priklauso nuo kompensuojamųjų vaistų kainodaros, kurią sunku suprasti tiek farmacijos kompanijoms, tiek pacientams. Nemažai lemia ir atsakingų šalies institucijų sprendimas prioritetą skirti ne pigesniems generiniams, tai yra tokiems vaistams, kurių patentai yra pasibaigę ir juos gali gaminti bet kurios licencijuotos įmonės, bet naujai išrastiems patentuotiems preparatams. VGT duomenimis, šiandien tokie inovatyvūs vaistai „suvalgo“ 60 proc. PSDF biudžeto, bet skiriami tik 8 proc. pacientų.

„Inovatyvūs vaistai dar nereiškia, kad jie turi didelę terapinę naudą. Kodėl Lietuva skiria jiems tiek dėmesio, nežinau, tačiau galiu pasakyti, kad per pastaruosius 3 metus pagal patentinių vaistų, įtraukiamų į kompensuojamųjų sarašą, ES atsidūrėme 3–5 vietoje. Atitinkamai mažiau pinigų lieka kitiems preparatams kompensuoti. Nors Lietuva ekonomiškai nepriskiriama prie turtingiausių valstybių, net kai kurios ES senbuvės generinių vaistų suvartoja gerokai daugiau nei mes“, – aiškino A. Bertulis.

Ši problema aktuali ne tik Lietuvoje: kovo 2 dieną Europos Parlamentas (EP) konstatavo, kad per pastaruosius dešimtmečius inovatyvių vaistų kainos ES išaugo tiek, kad daug gyventojų nebegali jų įpirkti, todėl reikia skaidrinti vaistų kainodarą ir taip stiprinti atsvarą farmacijos pramonei. „EP kelia klausimą, kad naujų preparatų kainos nėra pagrįstos jokiais objektyviais tyrimais. Gamintojas, siūlantis naują preparatą, gali suteikti kad ir didžiulę nuorodą, šalis džiaugsis, jog nusiderėjo, bet niekas nežinos, kokia reali to vaisto kaina. EP siūlo ieškoti būdų, kurie įpareigotų gamintoją atskleisti, kiek jam kainavo vaistą sukurti. Tuo metu SAM akcentuoja generinių vaistų kainų problemą, bet ir toliau „pamiršta“ inovatyvius vaistus“, – aiškino K. Nemaniūtė-Gagė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"